Jos kaltinamųjų, kaip ir nukentėjusiųjų, pasirinktos pozicijos vis labiau primena į „ožius“ linkusių vaikėzų, kurie žino tik savo teises, bet nenori nieko girdėti apie pareigas, elgesį. Nors tuo stebėtis ir nereikėtų – be būrio advokatų šios bylos dalyviai dar turi ir kitų iškalbingų konsultantų.

Sąlygas diktavo teisiamieji

Per proveržiu tapusį šiandieninį šios bylos posėdį, trukusį apie pusantros valandos, pagaliau pagarsintas šios bylos kaltinamasis aktas ir dar dviejų nukentėjusiųjų prašymai teismui. O visą likusį laiką ginčytasi, ar nukentėjusieji, kaip ir kartu su jais pernykštės rugpjūčio 25-osios popietę buvusi vieno iš jų sutuoktinė, kurie buvo prisijungę prie šiandieninio posėdžio nuotoliniu būdu, privalo dalyvauti jame gyvai. Kaltinamieji su savo advokatais šį reikalavimą netgi pateikė kaip vieną iš sąlygų, kuriomis jie duos teismui parodymus. Kita sąlyga buvo tradicinė – kad duos parodymus tik po visų šio teismo proceso dalyvių apklausų. Ir tada atsakys į kaltinamojo akto pagarsinimą lydėjusį teisėjos klausimą, ar pripažįsta savo kaltę.

Posėdyje gyvai dalyvavęs vieno iš nukentėjusiųjų – Ryčio Sadausko advokatas, kaip ir kaltinimą šioje byloje palaikanti prokurorė Gabija Večerinskienė, su tokiu kaltinamųjų ir jų advokatų reikalavimu nesutiko. Prokurorė netgi buvo linkusi priminti, kad į bylą sugulę įvykiai vyko viešoje vietoje, ir nėra garantijos, kad, išpildžius šį reikalavimą, nebus sudarytos sąlygos jiems pasikartoti.

Tačiau buvo atkreiptas dėmesys į pačių nukentėjusiųjų galimai padarytą klaidą, teigiant teismui, kad jie negali dalyvauti posėdyje gyvai, nes yra užsienyje, nors, kur tiksliai, nesukonkretinta. Tuo tarpu Baudžiamojo proceso kodekse teigiama, kad, norint apklausti užsienyje esantį asmenį, būtina kreiptis į vietinę teisėsaugą ir gauti jos leidimą.

Galiausiai bylą nagrinėjanti teisėja Vaida Baumilė paskelbė, kad įpareigoja į kitą posėdį nukentėjusiuosius, kaip ir jau minėtą vieno iš jų sutuoktinę, atvykti gyvai.

O dėl jau minėtų dviejų nukentėjusiųjų – „Agurkinių“ lyderiams priskiriamo Tado Petrošiaus ir Žano Andrijūno, kurio biografija – kol kas be ypatingų kriminalinių štrichų, bet jis yra R. Sadausko, kuris, kaip įtariama, buvo pagrindiniu šio kauniečius šokiravusio išpuolio taikiniu, sūnėnas, prašymų teisėja savo sprendimą paskelbs kitą savaitę. T. Petrošius taip pat prašo, kad būtų panaikintas jam skirtas nukentėjusiojo statusas, nes jis tokiu nesijaučia. O Ž. Andrijūnas prašo, kad jam būtų grąžinti ikiteisminio tyrimo metu paimti kedai, džinsiniai šortai ir „maikė“, kas labai pralinksmino kaltinamuosius, pradėjusius replikuoti, kad, gal šis vargšelis neturi, kuo apsirengti.

Skaitytojų, redakcijos nuotr., laidos „Farai“ stop kadras

Parodymus davė tik vienas

Kaip jau ne kartą rašyta, teismą ši byla pasiekė tik su septyniais, remiantis kaltinamuoju aktu, šio išpuolio dalyviais, nors iš pradžių ji buvo perduota teismui tik su šešiais kaltinamaisiais. Septintasis – lig tol sėkmingai slapstęsis Rokas Sipavičius pasidavė policijai, atėjęs gruodžio 7-ąją kartu su advokatu į ką tik po renovacijos atidarytą Kauno vyriausiąjį policijos komisariatą, jau perdavinėjant pagrindinę šios bylos dalį su minėtais šešiais kaltinamaisiais teismui. Tačiau dar spėta prie jos prijungti ir į atskirą išskirtą R. Sipavičiaus bylą, nes šis teismo procesas, kaip ir tikėtasi, pradėjo strigti.

Kiti du, remiantis kaltinamuoju aktu, šio išpuolio dalyviai – Gytis Kukliauskas ir Dalius Dambrauskas, likę atskirtoje šios bylos dalyje, sėkmingai slapstosi iki šiol. Vienas iš jų įtariamas šio išpuolio organizavimu. Nors remiantis tuo, ką ikiteisminio tyrimo metu teigė vienas iš stojusiųjų prieš teismą, esą jie neplanavo jokių muštynių – tik ėjo pasikalbėti. Tačiau, remiantis kaltinamuoju aktu, su metaliniais strypais, kastetais ir peiliais bei galimai kitais žmones žalojančiais įrankiais. Tiesa, prisimenant kitų panašių bylų, susijusių su Kauno „berniukais“, nagrinėjimo patirtį teismuose, atėjus laikui duoti parodymus, jie gali pasakoti ir, kad visą šį turtą rado pakeliui arba gavo iš praeivių Laisvės alėjoje, kaip jau vienoje panašioje byloje, tiesa, dėl sužalojimų, padarytų šaunamaisiais ginklais, buvo teigta, kad šios traumos atsirado... nukritus nuo dviračio.

Kaltinami dviem nusikaltimais

Dauguma iš prieš teismą stojusio septyneto ikiteisminio tyrimo metu parodymų nedavė. Tiesa, prisistatydami teismui, jie visi teigė, kad nesutinka su tuo, kuo yra kaltinami.

O šie, remiantis filmuota medžiaga iš nusikaltimo vietos, gangsteriai su šortais kaltinami dviem nusikaltimais. Vienas iš jų – viešosios tvarkos pažeidimas, kuris apima ir trims iš keturių nukentėjusiųjų padarytus nežymius sužalojimus ne tik kumščiais bei kojomis, bet ir metaliniais strypais, kastetais, peiliais, lauko baldais bei kitais nenustatytais žalojančiais daiktais. Už šį nusikaltimą gresia viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Jis priskiriamas nesunkiems.

Antrasis kaltinimas, pareikštas minėtam septynetui, – jau dėl apysunkio nusikaltimo. Jie kaltinami ir nesunkiu R. Sadausko sveikatos sutrikdymu iš chuliganiškų paskatų. O tokia formuluotė reiškia, kad nusikaltimo priežastis nenustatyta arba ji buvo menkavertė. Už šį nusikaltimą gresia laisvės atėmimas iki penkerių metų ir daugiau jokios kitos alternatyvos nenumatyta.

Viskas įamžinta?

Kaltinamajame šios bylos akte nurodoma ir, kaip buvo apsiginklavę visi išpuolio dalyviai.

29-erių Juozas Minkevičius, būdamas nepilnamečiu, nuteistas maksimalia tokio amžiaus nusikaltėliui bausme už nužudymą, ir Karolis Kavaliauskas, teistas, būdamas nepilnamečiu, už plėšimą, – kastetais, tačiau pastarasis dar spardė R. Sadauską bei daužė kumščiais ir mėtė į jį restorano baldus.

37-erių Edgaras Rezajevas, kurio biografijoje – du teistumai, paskutinis – susijęs su neteisėta ypatingai saugomų rūšių laukinių gyvūnų medžiokle ar žvejyba, bei jau minėtas 31-erių R. Sipavičius tada išbėgo su bendrininkais iš artimiausios tarpuvartės ginkluoti metaliniais strypais. Kaip ir vienas iki šiol besislapstančių šio išpuolio dalyvių – G. Kukliauskas.

40-metis Vitalijus Zakrževskis, teistas jau šešis kartus, paskutinį – už išžaginimą bendrininkų grupėje, kuriam pačiam tą skandalingą rugpjūčio 25-osios vidurdienį kažkas iš besiginančiųjų nenustatytu daiktu sužalojo gerklę, buvo paleidęs į darbą kumščius. Kaip ir dar vienas iki šiol sėkmingai besislapstantis galimas šio išpuolio dalyvis – D. Dambrauskas.

31-erių metų ir jau septynis kartus (vagystės, turto prievartavimas) teistas Lukas Ščerbinskas, kaip ir 28-erių Tadas Mučinskas, teistas jau du kartus, paskutinį – už vagystes, neleido R. Sadauskui pabėgti, kartu su kitais bendrininkais jį apsupdami.

E. Ovčarenko/BNS nuotr.

Šūvis į dešimtuką

Anot teismo medicinos ekspertų, R. Sadauskui buvo suduota ne mažiau kaip vienuolika smūgių į įvairias kūno vietas. Konstatuotos ne tik muštinės žaizdos R. Sadausko kaktoje, rankose bei kojose ir sumušimai bei nubrozdinimai ir kitose kūno vietose, bet ir kairės rankos piršto sulaužymas.

Ikiteisminį tyrimą atlikusios Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos duomenimis, užpuolikų taikiniu vienareikšmiškai buvo R. Sadauskas. Tačiau nukentėjo ir kartu su juo tą penktadienio vidurdienį minėtame restorane kavą gėrusios dar dvi nusikalstamo pasaulio garsenybės – jau minėtas „Agurkinių“ lyderiams priskiriamas T. Petrošius bei Egidijus Smailys, remiantis policijos archyvais, įkūręs savo atšaką, atskilusią nuo „Daktarų“, kuriems priskiriamas ir jo tėvas.

T. Petrošius tuo metu atliko bausmę Alytaus kalėjime ir galimai iki šiol ją atlieka. Nors, portalo kauno.diena.lt žiniomis, tada jis kasdien oficialiai atvykdavo į darbą Kaune, o po jo grįždavo į Alytų tik pernakvoti, ir galimai tokiu būdu iki šiol atlieka jam teismo skirtą bausmę. O išpuolio dieną T. Petrošius dar ir buvo išleistas trumpalaikei savaitgalio išvykai į namus.

Skandalingas užnugaris

Kartu su užpultaisiais prie to paties staliuko tada buvo T. Petrošiaus sutuoktinė, kaip jau rašyta, bandžiusi apsiginti ant stalo gulėjusia šakute. Tačiau tokių ketinimų atsisakiusi po grasinimų sulaužyti nosį.

Portalo kauno.diena.lt žiniomis, tik liudytojos statusą šioje byloje turinti „Agurkinių“ lyderiams priskiriamo T. Petrošiaus sutuoktinė yra įtraukta į Teisingumo ministerijos mediatorių sąrašus bei yra naktimis budinti Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė. Belieka priminti, kur buvo sugebėjusi įsidarbinti ir E. Smailio, sieto su dviem nužudymais, kuris taip pat turi šioje byloje nukentėjusiojo statusą, tačiau ignoruoja šį teismo procesą, iš pradžių atsisakęs priimti iš policijos pareigūnų šaukimą į teismo posėdį, nors buvo namuose, o vėliau iš viso pradingęs iš akiračio, vietoj savęs galimai duryse palikęs pėdsakus mėtantį raštelį. Tuo metu, kai E. Smailys buvo vieninteliu įtariamuoju su juo sieto antrojo nužudymo byloje, jo sutuoktinė dirbo Kauno apylinkės teismo, nagrinėjančio šią bylą, raštinėje. Ir dėl to dėl E. Smailio suėmimo teko kreiptis į šio teismo Kėdainių rūmus.

Nukentėjusiųjų išsidarinėjimai

Pagal nerašytas nusikalstamo pasaulio taisykles, didelio noro būti pripažintais šioje byloje nukentėjusiaisiais nerodė ir taip pat entuziazmu dalyvauti šiame teismo procese netryško ir kiti nukentėjusieji. Galiausiai trys iš jų, išskyrus E. Smailį, jau buvo prisijungę ir prie ankstesnio šios bylos posėdžio, vykusio balandžio pradžioje, nuotoliniu būdu.

O vienas iš jų – R. Sadauskas prieš minėtą posėdį buvo atsiuntęs teismui prašymą panaikinti jam suteiktą nukentėjusiojo statusą, nes tokiu nesijaučia. Tačiau teisėja R. Sadausko prašymo netenkino, tokį savo sprendimą argumentuodama tuo, kad svaresnis prokurorės G. Večerinskienės atsikirtimas į tokią R. Sadausko užgaidą, jog nukentėjusiojo statusas jam suteiktas, remiantis teismo medicinos ekspertų išvadomis.

Kaip jau taip pat rašyta, ikiteisminį tyrimą atlikusiems teisėsaugininkams R. Sadauskas teigė, kad nieko apie juos dominantį įvykį neatsimena. Tik, kad gėrė tada kavą, o po to atsigavo ligoninėje.

T.y., kad nematė nei, kaip viskas prasidėjo, nei, kaip baigėsi. Apie viską sužinojo iš žiniasklaidos. Jos minimų įtariamųjų nepažįsta. Jokia žala jam nepadaryta, todėl jis nereiškia jokio ieškinio.

Rytis Sadauskas (Skaitytojų, E. Kniežausko nuotr.)

Už laisvę sumokėjo skirtingai

Vienas ieškinys, kaip jau rašyta, visgi šioje byloje yra pareikštas. Už suteiktą medicinos pagalbą nukentėjusiųjų statusą joje turintiems R. Sadauskui, šio sūnėnui Ž. Andrijūnui bei E. Smailiui, kurį greitoji tada išvežė iš Laisvės alėjos į Kauno klinikas, nes jis buvo rastas be sąmonės, Kauno teritorinė ligonių kasa yra pareiškusi 460 eurų ir 15 centų ieškinį, kurį prašo priteisti iš kaltinamųjų minėtos trijulės sužalojimu. Nors R. Sadauskas, portalo kauno.diena.lt duomenimis, atvykęs vėliau į Klinikas pats, buvo linkęs tikinti, kad nukentėjo per eismo įvykį. O jau minėtas jo sūnėnas Ž. Andrijūnas pareigūnams teigė, kad patyrė jam konstatuotus sužalojimus, užkliuvęs už stalo kojos ir pargriuvęs.

Apie tai, kaip teismas galimai vertina šioje byloje surinktus įrodymus, grindžiančius teisiamųjų kaltę, nuo kurių priklausys ir jiems gresianti bausmė, atskleidžia tai, kad jie visi – jau laisvėje, nors perduodant bylą teismui, dar visi buvo suimti. Teisėja V. Baumilė, kuriai paskirta ši byla, anot Kauno apylinkės teismo atstovės, visiems jiems skyrė švelnesnes kardomąsias priemones už suėmimą, paleisdama į laisvę už piniginius užstatus ir su apykojėmis, tačiau be dokumentų. Tik minėti užstatai – skirtingi. Už K. Kavaliauską ir E. Rezajevą – po 10 tūkst. eurų, už kitus penkis – po 5 tūkst. Be to, teisiamiesiems uždrausta ir bendrauti tarpusavyje, nors, kaip užfiksavo portalo kauno.diena.lt fotografas, prieš teismo posėdžius jie iki valiai atsišneka teismo foje. O po to, jau eidami į teismo posėdžių salę, ir vėl virsta gangsteriais su šortais, kaip įmanydami dangstydamiesi nuo žiniasklaidos fotoobjektyvų.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Kauno apylinkės teismui ketvirtą kartą nepavyko pradėti iš esmės nagrinėti išpuolio Laisvės alėjoje bylos – pareigūnams nepavyko pristatyti į teismą vieno iš keturių asmenų, turinčių joje nukentėjusiojo statusą.

„2024 m. balandžio 4 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu buvo nuspręsta toliau atidėti bylos nagrinėjimą, nes nepavyko atvesdinti ar kitaip apie procesą informuoti nukentėjusiojo E. Smailio. Teismas, užtikrindamas Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas ir visų proceso dalyvių teises, nusprendė apie procesą informuoti specialiame internetiniame puslapyje. Tada bus galima konstatuoti, kad asmuo apie procesą yra informuotas“, – pranešė teismo atstovė Tautvilė Merkevičiūtė.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Prasidėjus posėdžiui, teisėja pagarsino policijos, kuri turėjo atvesdinti E. Smailį, tarnybinį pranešimą. Jame teigiama, kad nuvykus į E. Smailio namus, buto durų niekas neatidarė, į paliktą pranešimą atvykti į policiją nebuvo reaguota, kaimynų apklausti nepavyko, o E. Smailio telefonas buvo išjungtas.

Anot policijos pareigūnų, susisiekus su E. Smailio žmona, kuri anksčiau dirbo Kauno apylinkės teismo, nagrinėjančio šią bylą, raštinėje, ji teigė, kad su sutuoktiniu nebendrauja, gyvena atskirai.

Nors E. Smailio butų durų niekas neatidarė, policija atkreipė dėmesį į raštelį, kuris buvo įkištas į duris. Jame klausta: „Draugas, kur dingęs?“. Galima tik spėlioti, ar E. Smailio neranda ir draugai, ar tai paties nukentėjusiojo paskleista dūmų uždanga.

Per ketvirtadienio posėdį buvo pagarsintas ir teismui atsiųstas kito nukentėjusiojo – Ryčio Sadausko prašymas dėl jo statuso panaikinimo. R. Sadauskas, kuris, ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų duomenimis, buvo pagrindiniu šio išpuolio taikiniu, teigė, kad nukentėjusiu nesijaučia. Šį statusą, neatitinkantį jo būklės, sugalvojo prokurorė. Ši, savo ruožtu, atkirto, kad suteikė R. Sadauskui tokį statusą, gavus teismo medicinos ekpertų išvadą.

Bylą nagrinėjanti teisėja Vaida Baumilė penktadienį paskelbė, kad R. Sadausko prašymo netenkina, nes prokurorės argumentai – svaresni už jo.

Tame pačiame šios bylos, kurios jau visi teisiamieji – laisvėje, posėdyje  buvo pagarsintas ir gautas kaltinamojo Luko Ščerbinsko prašymas leisti jam nurodytą dieną išvykti pailsėti į kitą miestą, kuriame planuojama švęsti jo sužadėtinės jubiliejų. Teismo leidimas išvykti iš Kauno L. Ščerbinskui būtinas, nes, paleidus iš suėmimo, jam, kaip ir kitiems šios bylos teisiamiesiems, buvo uždėta apykojė.

Teisėja penktadienį paskelbė, kad L. Ščerbinsko prašymą tenkina, nes lig šiol skirtų kardomųjų priemonių jis nepažeidė. 

Kitas šios bylos posėdis numatytas balandžio 17 dieną.

Regimanto Zakšensko nuotr.

ELTA primena, kad per kovo 28-ąją įvykusį šios bylos posėdį buvo nuspręsta atvesdinti E. Smailį į balandžio 4-osios posėdį, nes jis vengia atvykti į teismą. Remtasi šaukimą į šį teismo posėdį turėjusios įteikti policijos tarnybiniu pranešimu. Jame teigta, kad į E. Smailio gyvenamąją vietą buvo vykta tris kartus, jis buvo matomas pro langą, tačiau priimti šaukimo nesutiko.

Kiti nukentėjusieji šios bylos teismo posėdžiuose dalyvauja nuotoliniu būdu.

Prokurorė, atsižvelgdama į tai, kad E. Smailys akivaizdžiai vengia priimti šaukimus, siūlė pradėti nagrinėti bylą iš esmės. Tačiau tam prieštaravo visi kaltinamieji ir jų gynėjai.

Byla dėl didelį atgarsį sukėlusio išpuolio Laisvės alėjoje Kauno apylinkės teismui perduota 2023 m. gruodžio mėnesį. Joje kaltinimai dėl viešosios tvarkos pažeidimo bei nesunkaus sveikatos sutrikdymo pareikšti septyniems iš devynių šiose muštynėse dalyvavusių asmenų: Juozui Minkevičiui, Tadui Mučinskui, L. Ščerbinskui, Karoliui Kavaliauskui, Edgarui Rezajevui, Vitalijui Zakrževskiui ir Rokui Sipavičiui.

Visiems jiems, paleidžiant iš suėmimo, yra skirtos kardomosios priemonės: intensyvi priežiūra, piniginis užstatas ir dokumentų paėmimas.

R. Sipavičiaus, kuris slapstėsi, tačiau vėliau pats atvyko į policiją,  byla buvo prijungta prie pagrindinės, kuri jau buvo perduota teismui, vasarį.

Bylos duomenimis, praėjusių metų rugpjūčio mėnesį, dienos metu, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai gavo pranešimą, kad Laisvės alėjoje, vienoje restorano lauko erdvių, kaukėtų vyrų grupė užpuolė prie staliuko sėdėjusius keturis vyrus ir moterį. Anot teisėsaugos, kaukėti asmenys kumščiais, metaliniais strypais, kastetais, peiliais ir kitais daiktais panaudojo prieš juos fizinį smurtą  ir sutrikdė viešąją tvarką.

Privalomi formalumai

Netrukus turėjo baigtis dar rugpjūčio pabaigoje to paties Kauno apylinkės teismo trims šios bylos įtariamiesiems – Lukui Ščerbinskui, Tadui Mučinskui ir Juozui Minkevičiui skirtas trijų mėnesių suėmimas. Prie pabaigos artėjo ir spalio pabaigoje tik vienam mėnesiui, o ne dviem, kaip prašyta, Karoliui Kavaliauskui pratęstas suėmimo terminas.

Šiandien minėtame teisme buvo surengti keturi teismo posėdžiai, kuriuose ikiteisminiam tyrimui vadovaujanti Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė vėl prašė pratęsti visos minėtos ketveriukės suėmimą dar dviem mėnesiams – kad perdavus, kaip planuojama, šių metų pabaigoje šią bylą teismui, dar liktų laiko spręsti tolesnį klausimą dėl kardomųjų priemonių įtariamiesiems ir pačiam teismui.

Teisėja Sigita Kazlauskienė, nagrinėjusi prokurorės prašymus pratęsti J. Minkevičiaus ir K. Kavaliausko suėmimus dar dviem mėnesiams, juos tenkino pilnai.

Tokius pačius prašymus dėl L. Ščerbinsko ir T. Mučinsko nagrinėjusi teisėja Vaiva Nevardauskienė, baigiantis darbo dienai, pratęsė dviem mėnesiams ir šių įtariamųjų suėmimus. 

Taigi, Kauno apylinkės teismas šiandien tenkino visus keturis prašymus dėl suėmimų pratęsimų.

Didesnė problema

Portalo kauno.diena.lt žiniomis, su didesnėmis problemomis susidurta dėl šios bylos nukentėjusiųjų, kurie, pagal nusikalstamo pasaulio taisykles, nelinkę bendrauti su teisėsauga.

Pavyzdžiui, Rytis Sadauskas, laikomas pagrindiniu šio išpuolio taikiniu, atvykęs tada pats į Kauno klinikas, nes iš įvykio vietos ten greitosios medikų buvo nuvežtas tik Egidijus Smailys, buvo linkęs teigti, kad nukentėjo per eismo įvykį.

Kaip jau rašyta, Tadas Petrošius, grįžęs pasibaigus savaitgaliui po trumpalaikės išvykos į namus į bausmės atlikimo vietą Alytaus kalėjime, vietiniams pareigūnams teigė, kad šiems užkliuvę jo sužalojimai yra esą buityje patirta trauma.

Užpultieji Laisvės alėjoje: iš kairės – Žanas Andrijūnas, Egidijus Smailys, Rytis Sadauskas, Tadas Petrošius. (Feisbuko, redakcijos archyvo nuotr.)

Kaip jau rašyta, po tokios minėtų nusikalstamo pasaulio atstovų pozicijos į pagalbą šioje byloje pasitelkti teismo medicinos ekspertai. Šių paprašyta įvertinti R. Sadausko ir kartu su juo tą vidurdienį restorano lauko terasoje sėdėjusių ir taip pat nukentėjusių asmenų sužalojimus pagal medicinos dokumentus, užpildytus po jų apžiūrų.

Portalo kauno.diena.lt duomenimis, kartu su minėtais asmenimis tada buvusi moteris nuo užpuolikų bandė apsiginti ant stalo gulėjusia šakute. Tačiau vienas iš išpuolio dalyvių pagrasino sulaužyti jai nosį.

Nukentėjo tada, kaip jau rašyta, ir vienas iš įtariamųjų dalyvavus šiame išpuolyje – Vitalijus Zakrževskis, kuriam teisėsaugininkams nežinomu įrankiu buvo sužalota gerklė.

Iškalbingas šleifas

Portalo kauno.diena.lt duomenimis, po išpuolio Laisvės alėjoje teisėsaugininkai vėl grįžo prie 2018-ųjų rugpjūčio išpuolio Nuokalnės gatvėje, per kurį buvo apšaudytas automobilis „BMW X5“, kurį vairavo galimas įtariamasis įvykių Laisvės alėjoje organizavimu.

Per minėtą įvykį Nuokalnės gatvėje, tik laimingo atsitiktinumo dėka, nesunkiai į koją buvo sužalota šio asmens mažametė dukra.

Yra duomenų, kad būtent rugpjūčio 25-osios įvykiai Laisvės alėjoje yra įsisenėjusio konflikto, susijusio su minėtu išpuoliu Nuokalnės gatvėje, tęsinys.

Portalo kauno.diena.lt duomenimis, sužalotos mažametės „BMW X5“ keleivės mamai kelios dienos prieš išpuolį Laisvės alėjoje toje pačioje reprezentacinėje Kauno gatvėje buvo grasinta neieškoti kaltų dėl dukters sužalojimų, nes tokių planų šeima neatsisako.

Tiesa, ar galų gale apsispręsta atnaujinti minėtą ikiteisminį tyrimą dėl „BMW X5“ apšaudymo, kuriame įtariamuoju buvo R. Sadausko aplinkai priskiriamas V. N., laikoma paslaptyje.

Besislapstančių padaugėjo?

Portalo kauno.diena.lt žiniomis, turi teisėsaugininkai klausimų R. Sadauskui ir dėl už mėnesio po įvykių Laisvės alėjoje sudegusio namo Kauno rajone – Vijūkuose, kuriame, kaip jau rašyta, gyveno vieno iš įtariamųjų surengus minėtą išpuolį brolio šeima. Tačiau prisišaukti R. Sadausko, linkusio teigti, kad jis – užsienyje, į apklausą nepavyksta.

Feisbuko grupės „Romainiai - Naujieji Romainiai“ nuotr.

Minėtame ikiteisminiame tyrime dėl svetimo turto sunaikinimo visuotinai pavojingu būdu įtarimas lig šiol niekam nepareikštas. Galimai ir dėl jau minėtos priežasties. Nes, kaip paaiškinta, šis ikiteisminis negali būti sujungtas su išpuolio Laisvės alėjoje byla, nors nukentėjusieji per gaisrą įsitikinę, kad tai buvo kerštas už tai, nes toje pačioje byloje tas pats asmuo būti nukentėjusiuoju ir įtariamuoju negali.

Nerasti lig šiol ir likę trys įtariamieji, kurie, sulaikius įtariamus jų bendrininkus, o kitiems patiems atvykus į policiją, tada pasislėpė.

Neeilinis žiaurumas

Kaip jau rašyta, jaunystėje ne kartą už reketą teistas 48-erių E.Smailys, kurio tėvas taip pat sietas su „Daktarais“ – buvo priskiriamas senajam jų branduoliui, vėl pateko į Kauno teisėsaugininkų akiratį pernai rugpjūtį. Kai viename Baltijos gatvės daugiabutyje buvo rastas peiliu subadytas 50-metis jo šeimininkas. Velionio kūne teismo medicinos ekspertai konstatavo 70 įvairių traumų. Vien dūrių peiliu į nugarą, kaklą, krūtinę ir pilvą – virš 50. Nužudytasis buvo badytas ne vienu peiliu. Vieno iš jų nulūžusi geležtė buvo likusi aukos kūne.

Įtariamasis šiuo Daktarų siautėjimo laikus primenančiu nusikaltimu – pas nužudytąjį, kuris paskutiniuoju metu gyveno vienas, lankydavęsis taip pat Šilainiuose – tik J.Grušo gatvėje gyvenęs E.Smailys buvo sulaikytas praėjus savaitei. Nors šio jaunystės teistumai, o jų buvo net šeši – už savavaldžiavimą bei turto prievartavimą sutrikdant sveikatą, apysunkį kūno sužalojimą, plėšimą ir nusikaltimo slėpimą, jau išnykę, policijos archyvuose E.Smailys likęs kaip savos „Daktarų“ atšakos įkūrėjas ir lyderis. Be to, tuo metu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose raštinės specialiste dirbo ir E.Smailio sutuoktinė, kuri vėliau – jau kitam teismui sprendžiant jos vyro suėmimo klausimus, išėjo iš šio darbo.

Nors nužudytojo bute pavyko rasti įkalčių, kad su velioniu galėjo susidoroti E.Smailys, šis sulaikymo metu tai neigė. O vėliau iš viso atsisakė duoti parodymus.

Egidijus Smailys/Justinos Lasauskaitės nuotr.

Šokiruojantis radinys

Panašiai E.Smailys buvo linkęs elgtis ir teisėsaugininkams aptikus jo uošvės bute Kaune – Pašilės gatvėje nelegalų ginklų arsenalą. Po suparalyžiuoto jo uošvės sugyventinio lova tada buvo rastos šešios kovinės granatos su išimtais šių sprogdikliais greta, pistoletas „Makarov“ ir 64 šoviniai.

Įtarimai dėl šio neteisėto ginklų arsenalo laikymo taip pat buvo pareikšti E.Smailiui, kuris iš pradžių atsisakė duoti dėl to parodymus. Tačiau galiausiai šiuos davė – kai ant maišelių ir dėžučių, kuriuose buvo laikoma minėta ginkluotė, buvo aptikta jo DNR.

Stojęs prieš Kauno apygardos teismą dėl neteisėto šaunamojo ginklo, didelės sprogstamosios galios sprogmenų bei nešaunamojo ginklo – kasteto laikymo, E.Smailys savo kaltę pripažino, dėl ko šiai jo bylai pritaikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

Teisme E.Smailys pakartojo tai, ką teigė ikiteisminio tyrimo metu, – kad rado šią pavojingą ginkluotę 2017-aisiais mirusio savo tėvo sodyboje, esančioje Lietuvos ir Lenkijos pasienyje, kuri šiuo metu – jau parduota. Ir esą norėjo šį radinį išmesti, bet galiausiai nuvežė į uošvės butą. Kodėl, paaiškinti nesugebėjo.

Ką dar slepia nuteistasis?

Pagal pareikštus kaltinimus E.Smailiui grėsė laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Prokuroras siūlė izoliuoti jį nuo visuomenės septyneriems metams ir dviem mėnesiams. Tačiau dėl šiai bylai pritaikyto sutrumpinto įrodymų tyrimo siūloma bausmė automatiškai sumažėjo iki ketverių metų ir aštuonių mėnesių įkalinimo.

E.Smailio advokatas siūlė teismui taikyti jo ginamajam ne per seniausiai priimtą įstatymų pakeitimą, kai dalį bausmės teismas gali skirti už grotų, o likusią – lygtinai. Ir atsižvelgti, kad teisiamasis jau yra suimtas dešimt mėnesių, o dvylika mėnesių minėtoje situacijoje jau yra riba. Todėl, jeigu būtų skirta didesnė laisvės atėmimo bausmė, tai visas jos laikas virš šios ribos jau turėtų būti tik lygtinis laisvės atėmimas su tam tikrais teismo įpareigojimais.

Bylą nagrinėjęs teisėjas Arūnas Paštuolis šiandien E.Smailį pripažino kaltu dėl visų jam šioje byloje inkriminuotų nusikaltimų. Ir skyrė trejų metų įkalinimą.

Dar nežinodamas, koks bus nuosprendis, į teismo narvą konvojaus atvestas E.Smailys įnirtingai slėpė veidą nuo žiniasklaidos fotoobjektyvų. O tai perša prielaidą, kad jis galimai turi priežasčių taip elgtis, nes turi ir daugiau kriminalinių uodegų, kurios dar nėra žinomos.

Tęsiamas ikiteisminis tyrimas ir dėl žmogžudystės Baltijos gatvėje, dėl kurios E.Smailiui yra pareikštas įtarimas.