Ceremonijos universitete metu Latvijos vadovui įteiktas Doctor Honoris Causa diplomas lotynų kalba ir specialus vardinis medalis, prezidentas papuoštas akademine juodo veliūro mantija, kepure ir baltu šaliku.

„Išskirtinių asmenybių pasiekimai, jų ištikimybė teisinės valstybės ir demokratijos vertybėms yra puikus sektinas pavyzdys mūsų studentams. Garbės daktaro E. Levito veikla ir vertybės yra ypač artimos jau laisvoje Lietuvoje įkurtam Mykolo Romerio universitetui“, – per ceremoniją sakė MRU rektorė Inga Žalėnienė.

I. Žalėnienė Latvijos vadovui įteikė MRU leidinį – Lietuvos Konstituciją, išverstą į 13 kalbų, įskaitant latvių kalbą, pranešė aukštoji mokykla.

Pasak pranešimo, ypatingus nuopelnus liudijantis titulas E. Levitui suteiktas už reikšmingą indėlį į demokratijos procesų raidą Baltijos regione, teisės viršenybės, žmogaus teisių apsaugos, Europos integracijos idėjų, Europos žmogaus teisių apsaugos standartų puoselėjimą.

Latvijos prezidentas taip pat įvertintas už Europos Sąjungos jurisprudencinės teisės puoselėjimą, mokslinius darbus konstitucinionalizmo, administracinės teisės, teisinių reformų ir Europos Sąjungos teisės srityse.

Ceremonijos metu E. Levitas sakė, kad gavęs šį titulą jaučiasi „dar labiau įpareigotas toliau plėsti ir gilinti šalių teisinių sistemų ir bendruomenių dialogą“.

„Mūsų žmonės kartu žygiavo nepriklausomybės keliu. Rusijos agresija prieš Ukrainą, tebevykstantis genocidas, nusikaltimai žmoniškumui ir kiti karo nusikaltimai akivaizdžiai primena, kad turime būti pasirengę visada ginti ir kovoti už savo valstybę ir laisvę. Geriausia tai daryti kartu, petys į petį. Baltijos šalių pareiga ir moralinis įsipareigojimas – išsaugoti taisyklėmis grindžiamą tarptautinę tvarką, atkurti teisingumą ir užkirsti kelią brutalios jėgos panaudojimui prieš teisinę valstybę“, – MRU pranešime cituojamas E. Levitas.

Ceremonijos metu pristatydama E. Levito profesinę, mokslinę ir visuomeninę veiklą, MRU Teisės mokyklos dekanė Lyra Jakulevičienė pabrėžė jo nuopelnus konstitucionalizmo plėtros srityje. E. Levitas yra 2014 metais priimtos Latvijos Konstitucijos preambulės autorius.

Žymus Latvijos teisininkas, tarptautinis teisėjas, pirmasis nepriklausomybę atkūrusios Latvijos teisingumo ministras, ambasadorius E. Levitas prezidentu Latvijos Saeimos buvo išrinktas 2019 metais.

Hamburgo universiteto Teisės fakultete baigęs teisės ir politikos mokslų studijas žinomas teisininkas aktyviai dalyvavo Latvijos nepriklausomybės atkūrimo veikloje 1989–1991 metais.

E. Levitas yra 1990 metų gegužės 4 dienos Deklaracijos dėl Latvijos Nepriklausomybės atkūrimo koncepcijos autorius, daugelio reikšmingų įstatymų projektų bendraautorius, tarp jų – Latvijos Konstitucinio Teismo įstatymo, Administracinio proceso įstatymo, Ministrų kabineto sandaros įstatymo.

Vėlų ketvirtadienio vakarą kalbėdamas Rygoje, E. Levitas pasakojo apie tai, ką savo akimis matė vizito metu kartu su Lenkijos, Estijos ir Lietuvos prezidentais.

„Aš tai pavadinčiau genocidu“, – sakė buvęs Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjas, pridurdamas, kad šį klausimą teisiškai galėtų išspręsti vienas iš tarptautinių teismų.

Keturių Europos Sąjungos ir NATO valstybių narių vadovai traukiniu atvyko į Kyjivą, taip išreikšdami solidarumą su Ukrainos pastangomis pasipriešinti Rusijos invazijai.

Prieš trečiadienį susitikdami su prezidentu Volodymyru Zelenskiu jie aplankė smarkiai nuniokotas Kyjivo apylinkes.

Lėktuvų antskrydžių ir raketų atakų sugriautų Kyjivo priemiesčių vaizdas buvo „labai sukrečiantis“, sakė E. Levitas. „Buvo matyti, kad Rusijos kariai veikė ypač žiauriai, siekdami nužudyti kuo daugiau civilių gyventojų“, – sakė jis.

Pokalbiai su V. Zelenskiu vyko dėl paramos Ukrainai. „Ukrainai reikia ginklų – dabar. Ir ne tik lengvosios, bet ir sunkiosios ginkluotės“, – sakė E. Levitas.

Vadovai taip pat aptarė ekonominę ir finansinę pagalbą, įskaitant galimybę eksportuoti grūdus iš Ukrainos per Baltijos šalių ir Lenkijos uostus, sakė jis.

Susitikimų metu buvo kalbama apie COVID-19 pandemijos keliamus iššūkius, regioninį saugumą ir gynybą, energetikos, branduolinės saugos, transporto infrastruktūros klausimus bei kitus regioninės ir tarptautinės dienotvarkės aspektus. G. Landsbergis taip pat kėlė Astravo atominės elektrinės elektros energijos nepirkimo užtikrinimo klausimą.

Vasario 12 dieną minima 100 metų sukaktis, kuomet Latvija de jure pripažino Lietuvos nepriklausomybę.

„Tai – puiki proga įvertinti ne tik tai, kas pasiekta, bet taip pat ir apgalvoti, kaip Lietuva ir Latvija galėtų sustiprinti savo bendradarbiavimą“, – teigė ministras G. Landsbergis.

Rygoje ministras taip pat apsilankė Latvijos užsienio reikalų ministerijos surengtoje parodoje, skirtoje paminėti Latvijos vyriausybės 1921 metais paskelbtą Lietuvos nepriklausomybės pripažinimo de jure 100 metų sukaktį.

Tai buvo pirmasis ministro G. Landsbergio vizitas į kaimyninę Latviją pradėjus eiti Lietuvos užsienio reikalų ministro pareigas.

Pasak Latvijos prezidento kanceliarijos pranešimo, E. Levitas sulaukė Nacionalinės elektroninės žiniasklaidos tarybos, Latvijos žurnalistų asociacijos ir Latvijos spaudos leidėjų asociacijos kreipimosi, kuriuo prašoma valstybės paramos dėl COVID-19 kilusios krizės.

E. Levito žodžiais, Latvijoje dėl to įvesta ypatingoji padėtis ne tik dramatiškai pakeitė ekonominį gyvenimą ir žmonių įpročius, bet iškėlė papildomų užduočių visuomenės informavimo priemonėms.

„Neįmanoma įveikti krizės, o visuomenė negali veikti išvien, jei visuomenei stinga patikimos informacijos šaltinių, jai susiduriant su augančiais dezinformacijos srautais. Rimta žiniasklaida dabar stengiasi dirbti kuo atsakingiau. Žurnalistai laisvadienių dabar neturi – atvirkščiai, jie dirba daugiau nei įprastai, tačiau jų pajamos, netekus reklamos užsakovų, drastiškai sumažėjo“, – pažymėjo Latvijos prezidentas.

E. Levito manymu, vyriausybė privalo nedelsdama imtis sprendimų, kuriais suteiktų žiniasklaidai kuo veiksmingesnę paramą.

„Vokietija pasaulyje turėtų prisiimti didesnę atsakomybę pagal jos ekonominę ir politinę galią bei karinį pajėgumą, – sakė E. Levitas. – NATO kontekste Vokietija siekia bendros Europos teritorijos gynybos. Tai mūsų šaliai yra ypač svarbu.“

E. Levitas taip pat teigė, kad šiame besikeičiančiame pasaulyje Vokietija turėtų prisiimti adekvatų vaidmenį. Po Antrojo pasaulinio karo praėjus daugiau nei 70 metų, Vokietija tapo labai vertinamu Europos centru. Latvijos prezidento nuomone, sunkiais, neramiais laikais Vokietija ilgai buvo tam tikra stabilizatorė, taip pat balansą saugojo ir nuo 2005 metų šaliai vadovaujanti kanclerė Angela Merkel.

E. Levitas sakė, kad nėra susirūpinęs galimu Vokietijos dominavimu – Vokietija esą visada sugebėdavo susitvarkyti su savo dydžiu, įtraukdama tarp prioritetų ir kitų ES šalių interesus, ypač Centro ir Rytų Europos regionų.

„Atsakomybės politiką sieju su Vokietija, šalies žmonės po Antrojo pasaulinio karo patirties taip pat labai atsakingai žiūri į savo veiksmus“, – teigė Latvijos prezidentas.

Berlyne E Levitas šnekėsis su Vokietijos prezidentu Franku-Walteriu Steinmeieriu ir Bundestago vadovu Wolfgangu Schaeuble, jis koncentruosis į dvišalį Latvijos-Vokietijos santykį, ES bloko perspektyvas artėjant „Brexit“ ir keblumus santykiuose su JAV.

Tuo metu E. Levitas taip pat pažymėjo, kad Latvijai svarbiausia yra jos saugumas, todėl, jei Baltarusijos AE neatitiks saugumo garantų, prekybos tinklų AE taip pat neužmegs.

„Neatsitiktinai pažymėjau, kad Astravo AE klausimas Lietuvai labai aktualus, bet ir būtų neteisinga teigti, kad tai yra tik Lietuvos problema. Nes, neduok, Dieve, įvyktų kokie incidentai, nelaimės. Tai, be abejo, pasekmės būtų regioninės ir labai skaudžios. Šiandien mes konstatuojame tą faktą, kad Astravo AE pastatyta netinkamoje vietoje, nesuderinus su tarptautinėmis organizacijomis. Taip pat neįgyvendintos rekomendacijos dėl energijos saugumo. Todėl dėl tos priežasties mes laikomės savo principinio sprendimo, net ir pradėjus šitai elektrinei veikti, nepirkti iš jos elektros energijos. Supratimą radome Lenkijoje, kuri laikosi panašios pozicijos, viliuosi, kad po tolimesnių diskusijų derinsime pozicijas ir su kitomis Baltijos valstybėmis. Tačiau šiandien nenorėtume daryti savo draugams nė mažiausio spaudimo priimant sprendimus, dėl to susilaikysiu nuo tolesnio komentaro“, – teigė G. Nausėda.

Tuo metu Latvijos prezidentas E. Levitas teigė, kad, jei Baltarusijos AE neatitiks saugumo garantų, kalbos apie elektros prekybą ateityje taip pat nebus.

„Latvijos absoliutus prioritetas yra klausimas dėl saugumo. Nuo Lietuvos iki statomos elektrinės yra penkiasdešimt kilometrų, iki Daugpilio - šimtas dvidešimt. Mums be galo svarbu, kad būtų laikomasi tarptautinės energetikos saugumo garantų. (...) Saugumas yra prioritetas, jeigu jo nesilaikoma, apie tai (prekybą. – ELTA) kalbėti net nereikėtų“, – sakė Latvijos prezidentas.

Prezidentas G. Nausėda antradienį su darbo vizitu atvyko į Latviją susitikti su aukščiausiais šalies pareigūnas. Susitikimo metu G. Nausėda su Latvijos prezidentu E. Levitu, ministru pirmininku Krišjāniu Kariņiu aptarė Baltarusijoje netrukus startuojančios Astravo atominės elektrinės klausimus.

ELTA primena, kad Baltarusija 2400 MW galios atominę elektrinę stato netoli Astravo miesto, nuo Vilniaus nutolusio vos per 50 km. Pirmąjį jėgainės reaktorių tikimasi paleisti jau šiemet, antrąjį - kitais metais.

Lietuvos Seimas yra priėmęs įstatymą, neleidžiantį pirkti elektros iš Astravo AE, kai ši pradės veikti. Tuo metu latviai nerodė didelio solidarumo Lietuvos interesui, kad kaimyninės šalys ateityje taip pat neįsileistų Astravo AE energijos į savo rinkas.

Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys yra sakęs, kad, neoficialiais duomenimis, Estija ir Latvija gali derėtis dėl galimybių prekiauti elektra su Rytų kaimynais.

Po antradienio susitikimo su Rygoje viešinčiu prezidentu Gitanu Nausėda, Latvijos vadovas tvirtino, kad susitarimo dėl jūros sienos klausimas būtų išspręstas „vidutinėje perspektyvoje ar dar greičiau“.

„Yra gera valia iš Latvijos pusės – tiek iš mano, tiek iš Vyriausybės, ir tikimės, kad šis reikalas bus išspręstas vidutinėje perspektyvoje ar dar greičiau“, – teigė E. Levitas.

G. Nausėda savo ruožtu tvirtino, kad susitarimo dėl sienos Baltijos jūroje ratifikavimas „yra įstrigęs“, o Lietuvai nerimą kelia Latvijos vykdomi žvalgybos darbai jūroje netoli Lietuvos.

„Būtų labai puiku, jei norai tirti šitas vietas būtų suderinti su Lietuvos puse. Mes labai džiaugtumėmės galėdami gauti daugiau informacijos apie tų tyrimų esmę“, – per spaudos konferenciją sakė Lietuvos prezidentas.

Jis pridūrė, kad Lietuva yra pasirengusi pasirašyti ekonominio bendradarbiavimo dėl naftos išgavimo susitarimą „su viena sąlyga“, t. y. jei ta sutartis, kuri ratifikuota 1999 metais (...), taip pat būtų ratifikuota Latvijos Seime“.

„Tikiuosi, kad sprendimai vienaip ar kitaip gims, ir mes galėsime civilizuotu būdu įsisavinti jūros gelmes ir naudingas iškasenas, esančias tenai“, – sakė G. Nausėda.

E. Levitas sutiko su G. Nausėda, kad klausimas užsitęsė bei kad jį galima išspręsti kartu su susitarimu dėl ekonominio bendradarbiavimo.

G. Nausėda per susitikimą taip pat paragino atnaujinti trijų Baltijos šalių prezidentų susitikimus, kai Estijos, Latvijos ir Lietuvos vadovai matytųsi reguliariai, ne tik kartu susitikdami su kitų užsienio valstybių vadovais.

Jis sakė atkreipęs dėmesį ir į „dar vieną labai svarbų partnerį – Lenkiją“, kur lankėsi pirmojo užsienio vizito metu, ir sulaukęs E. Levito pritarimo „tokiam formatui“ susitikimuose.

„Daugybė klausimų, susijusių su energetikos infrastruktūra, su „Rail Baltica“, su „Via Baltica“, su sinchronizacijos projektu, elektros energijos pirkimu iš trečiųjų valstybių, šalia statoma Astravo atomine elektrine, gali būti sprendžiama kartu, ieškant bendrų vardiklių“, – kalbėjo jis.

Ratifikuoti jūrinės sienos sutartį Latvijos Seime pernai paragino ir Lietuvos Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.

Pasirašytas, bet Latvijos parlamento nepatvirtintas susitarimas, kelia nesutarimų dėl kontitentinio šelfo pasidalijimo tarp Lietuvos ir Latvijos.

Diplomatų teigimu, Latvija nenori ratifikuoti susitarimo tikėdama, kad ginčytinoje teritorijoje yra naftos telkinių.