Šią vasarą atostogos Lietuvos pajūryje ir kaimo turizmo sodybose poilsiautojams atsieis panašiai, kaip ir praėjusiais metais. Turistų iš Rusijos toliau mažėja, todėl valiutos pasikeitimas neleido verslininkams išpūsti apgyvendinimo kainų. Ekonomistas Gitanas Nausėda teigia, kad rusų pamėgtas atostogų modelis, kai išvykstama į užsienį dukart per metus, sugriuvo dėl dviejų priežasčių.

Prasidėjo aktyvus pasiruošimas artėjančiam vasaros sezonui: vos atšilus orams, apgyvendinimo paslaugų teikėjai suskubo renovuoti būstus, o apsukresni poilsiautojai – derėtis dėl geresnių nuomos kainų. Kai kurie pajūrio verslininkai teigia, kad apartamentai vasaros sezonui užpildyti jau 30–40 proc.

Pajūrio apgyvendinimo portalo PrieJūros.lt specialistė Vaida Jurkėnienė teigia pastebinti tendenciją, kad lietuviai kasmet vis anksčiau pradeda planuoti vasaros atostogas: „To priežastis – derybos dėl kainų. Smulkesni apgyvendinimo paslaugų teikėjai, turintys tik vieną butą, namelį ar kotedžą, suinteresuoti kuo mažesne nuomininkų kaita. Iš anksto bei ilgesniam laikui išnuomodami būstą jie linkę suteikti didesnes nuolaidas.“

Palangoje įsikūrusių svečių namų „Vila Vitalija“ šeimininkė Vitalija Garolienė pasakoja, kad yra trijų tipų poilsiautojai: tie, kurie tiksliai žino, kada ims atostogas, ir vietas vasarai užsisako sausį; vietų vasaros sezonui ieškantys kovo–balandžio mėnesiais; taip pat paskutinės minutės poilsiautojai, vietų ieškantys prieš pat ar prasidėjus vasaros sezonui.

Vienų kambarių nuoma pabrango, kitų atpigo

Naujienų portalo LRT.lt kalbinti pajūrio verslininkai teigia, kad kambarių nuomos kainas po euro įvedimo keitė lanksčiai.

„Neverčiau kainų centas į centą. Jei konvertavus buvo 34,85 Eur, tai pakeičiau į 35 Eur, o kur išėjo mažiau – kainas šiek tiek nuleidau. Tai vieni kambariai šiek tiek pabrango, kiti atpigo. Kiti verslininkai pasakoja elgęsi panašiai. Euro įvedimas tikrai neturėjo kažkokios įtakos, žiūrime į bendrą situaciją rinkoje, kiek turėjome klientų ir pan. Jei reikia didinti kainas, didiname, bet ne dėl euro“, – LRT.lt tikina V. Garolienė.

Panašiai elgėsi ir svečių namus „Pajūrio takas“ Karklėje turintis Henrikas Jazbutis. „Taip pat ir mes keitėme kainas. Jei kainos buvo su centais, tai jų juk neimsi, padarėme lygius skaičius. Taip ir poilsiautojams paprasčiau. Apie 50 proc. mano klientų nuolat atvyksta jau 5–6 metus. Jie žino kainas, o aš jų nekeičiu 3–4 metus“, – dėstė H. Jazbutis.

Verslininkas pasakoja, kad kai kurie nuoma užsiimantys asmenys Karklėje kainas pakėlė drastiškai, tačiau esą neaišku, kaip jiems seksis pritraukti klientus. „Vis gausėja žmonių, norinčių apsigyventi Karklėje, užsieniečiai nori pamatyti „wild beach“ (laukinį pliažą – LRT.lt). Dirbame čia aštuntą sezoną, o kai įsikūrėme, aplink buvo apie 14 kitų nuomotojų, šiandien jų – daugiau kaip 35. Kai kurie verslininkai kainas pakėlė net 20–40 proc., bet pažiūrėsime, kaip jiems pavyks sulaukti žmonių“, – LRT.lt kalbėjo H. Jazbutis.

Drastiško kainų pasikeitimo nėra Kuršių nerijoje. „Prieš sezoną mūsų verslininkai pradeda į mus kreiptis. Pastebime, kad kainos šiek tiek svyruoja – pas vienus verslininkus jos šiek tiek padidėjo, pas kitus – sumažėjo. Drastiško pasikeitimo mes nematome. Galbūt įtakos turi Rusijos kaimynystė, nes turistų iš ten sumažėjo, todėl liko panašios kainos. Artėjant vasaros sezonui kainos gali keistis, bet kol kas jos yra pakankamai stabilios“, – portalui LRT.lt teigia Nidos turizmo ir informacijos centro (TIC) direktorė Eglė Baltranaitė.

Rusus keičia vokiečiai, baltarusiai, lenkai ir latviai

Kaip skaičiuoja V. Jurkėnienė, per pastaruosius dvejus metus svečių iš Rusijos aktyvumas sumažėjo trečdaliu.

„Mūsų statistika rodo, jog 2013–2014 m. svečių iš Rusijos aktyvumas sumažėjo trečdaliu, tačiau bendras Lietuvos kurortais besidominčių užsieniečių skaičius beveik nepakito – 2013-aisiais jie sudarė 31 proc., 2014-aisiais – 30 proc., o šių metų pirmąjį ketvirtį – taip pat 30 proc. Per dvejus metus vokiečių kalba peržiūrimų skelbimų skaičius išaugo beveik du kartus. Taip pat trečdaliu augo susidomėjusių kaimynų – baltarusių ir lenkų – skaičius. Didėja ir latvių susidomėjimas Lietuva, o ypač – kaimo turizmo sodybomis“, – pastebi PrieJūros.lt specialistė.

V. Garolienė pasakoja, kad per vasario mėnesį vykusią Stintų šventę neturėjo nė vieno turisto iš Rusijos. „Praėjusiais metais maždaug 50 proc. svečių buvo iš Kaliningrado. Juos keičia lietuviai“, – pridūrė verslininkė.

H. Jazbutis tvirtina neturintis klientų iš Rusijos, nes Karklėje jiems esą nėra ką veikti. „Mes taip pat turime kempingą, todėl galiu pasakyti, kad užsieniečių mažėja: austrų, olandų. Jie bijo aplink esančių karinių reikalų, parašo, kad neatvyks – neva čia neramu. Keli draugai praėjusiais metais buvo Skandinavijoje, tai sakė, kad ten yra sausakimša, visi plūstelėjo į aną pusę“, – dėsto H. Jazbutis.

Svečių namų savininkas džiaugiasi, kad vis daugiau užsakymų sulaukia iš vokiečių, taip pat didėja turistų srautai iš Latvijos bei Lenkijos. „Lenkai stipriai domėjosi praėjusiais metais ir šiemet. Jų turėsime daug“, – džiaugiasi H. Jazbutis.

G. Nausėda: rusų gyvenimo būdas bus gerokai apribotas

SEB banko prezidento patarėjas G. Nausėda teigia, kad Rusijos turistų srautai į Lietuvą 2015-aisiais, palyginti su praėjusiais metais, mažėja panašiu tempu, kaip apskritai šių turistų srautai į kitas užsienio valstybes. Anot ekonomisto, pagrindinės priežastys yra dvi.

„Viena priežastis – rublio kritimas užsienio valiutų atžvilgiu, kuris mažina jų perkamąją galią. Antra priežastis – pati Rusijos ekonomikos krizė, kuri stabdo pajamų didėjimą, kai kur pajamos net mažėja, ypač jei jos yra ne samdomojo darbo pajamos. Ne paslaptis, kad vidurinioji Rusijos gyventojų klasė formavosi ne tiek dėl atlyginimų, kiek dėl tam tikrų verslų. Verslo pajamoms smunkant, natūralu, kad ir jų galimybės atitinkamai mažėja“, – LRT.lt kalbėjo G. Nausėda.

Kaip teigia SEB banko prezidento patarėjas, šios dvi priežastys gerokai sumažino Rusijos gyventojų galimybes ir sugriovė Rusijos gyventojų pamėgtą modelį maždaug du kartus per metus leisti sau atostogauti. „Nekalbu apie kažkokius labai turtingus žmones, bet apie statistinį vidurkį. Vieną kartą išvyksta paslidinėti, o kitą kartą nuvažiuoja į kokią egzotiškesnę šalį – šis gyvenimo būdas, be abejo, bus gerokai apribotas toliau komplikuojantis Rusijos ekonomikos situacijai“, – pabrėžia G. Nausėda.

Pasak ekonomisto, baltarusių galimybės taip pat nėra neribotos, mat ši šalis labai tampriais saitais susijusi su Rusija. Todėl, pasak G. Nausėdos, tikėtis, kad, sumažėjus Rusijos turistų srautams, baltarusiai toliau plūs į Lietuvą – naivu.

„Nemanau, kad Rusijos turistų skaičiaus sumažėjimas lems kažkokias didžiules mūsų turizmo sektoriaus problemas, nes ne paslaptis, kad pastaraisiais metais Vakarų turistų skaičius didėjo pakankamai sparčiai. Matome, kaip didėjo srautai Vilniuje, manau, yra visos prielaidos tikėtis, kad tie srautai toliau didės.

Juolab kad Lietuva buvo tinkamai pristatyta kaip viena iš įdomiausių šalių turizmo žemėlapyje, buvo atkreiptas dėmesys į euro įvedimą, o tai turistams taip pat turi tam tikros reikšmės. Visi šie faktoriai leidžia pakankamai optimistiškai žvelgti į ateitį šiame sektoriuje“, – prognozuoja G. Nausėda.

Naujas tendencijas turizmo sektoriuje turėtų lemti ir tai, kad Lietuvą, kaip patrauklią turizmo kryptį, pastaruoju metu mini vis daugiau įtakingų tarptautinių leidinių bei portalų: „Lonely planet“, „Forbes“, „Business Insider“, „Huffington Post“.