LVK atkreipė dėmesį į narkotikų, alkoholio ir ypač tabako sukeliamos žalos mažinimą, kaip svarbią dedamąją, siekiant holistiškai spręsti Lietuvos demografines ir visuomenės sveikatos problemas.

„Lietuvos verslui rūpi visuomenės sveikata, nes tik sveiki žmonės yra ir valstybės, ir ekonomikos pagrindas. Darbuotojų sveikata – viso verslo prioritetas. Mažas dėmesys sveikatai ir sveikam gyvenimo būdui, žalingi įpročiai bei jų prevencijos stoka prisideda prie mažesnio žmonių darbingumo. Todėl turi būti dedamos visos įmanomos pastangos siekiant gerinti žmonių sveikatą, ypač kai šioje srityje turime daug ką nuveikti“, – sako LVK generalinė direktorė Eglė Radišauskienė.

Remiantis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos tyrimais, Lietuva vis dar pirmauja pagal potencialiai prarastų gyvenimo metų rodiklį, lyginant su kitomis išsivysčiusiomis valstybėmis. Su rūkymu susijusios ligos išlieka tarp svarbiausių mirtingumo veiksnių. Lietuvoje su gyvenimo būdu susiję veiksniai lemia daugiau nei pusę visų mirčių, o rūkymo sukeltos ligos pareikalauja apie 6 tūkst. gyvybių kasmet.

Į žalos mažinimo politikos įgyvendinimo svarbą Europos Sąjungos šalyse atkreipia dėmesį ir Europos Parlamentas, kuris jau kitą savaitę balsuos dėl Specialaus komiteto parengtos kovos su vėžiu ataskaitos. Joje nutukimą, alkoholio vartojimą ir rūkymą komitetas įvardino kaip vienus svarbiausių vėžinių susirgimų paplitimo veiksnių. Ataskaitoje akcentuojama mokslu grindžiamos politikos svarba bei būtinybė visoje Europoje pasitelkti visapusiškas priemones, kuriomis siekiama rizikos veiksnių daromos žalos pašalinimo arba mažinimo.

Pasak E. Radišauskienės, stebina, kad tabako žalos mažinimas nėra įtrauktas į Lietuvos nacionalinę darbotvarkę, nors jis buvo minimas ir Vyriausybės programos priemonių įgyvendinimo plane, ir koalicinių partijų programose.

Konfederacija savo rašte atkreipė dėmesį į pažengusių pasaulio valstybių pavyzdžius siekiant sumažinti mirtingumą dėl rūkymo sukeltų ligų bei siūlo šalies institucijoms rengiant darbotvarkę įvertinti šių šalių patirtį ir mokslinius tyrimus, o į derinimo procesą įtraukti Lietuvos gydytojus ir mokslininkus. Įvairias tabako žalos mažinimo priemones praktikoje taiko Jungtinė Karalystė, Norvegija, Graikija, Vokietija, Čekija, Naujoji Zelandija ir kitos valstybės.

LVK pažymi, kad priimta strategine darbotvarke ketinama vadovautis iki 2035 metų. Jeigu į darbotvarkę nebus įtrauktos konkrečios priemonės, 13-ai metų vadovausimės atgyvenusiu požiūriu į tabako keliamos žalos prevenciją ir visuomenės sveikatos stiprinimą.

„Manome, kad reikėtų tiek įsivertinti dabartinius tyrimus, tiek žiūrėti į ateitį. Nežinia, kokių išvadų mokslas prieis po dar penkerių metų, tačiau valstybė turi tai sekti ir į tai atsižvelgti. Mokslas yra procesas, todėl ir Lietuvos priemonės turi būti aktualios, o ne nurašytos nuo anksčiau galiojusios 10 metų programos“, – teigia E. Radišauskienė.

Minėtų demografinių ir visuomenės sveikatos iššūkių kontekste, LVK pasigenda šiuolaikinio požiūrio į kenkiančių veiksnių sukeliamos žalos prevenciją bei platesnių diskusijų su visuomene ir darbdavių atstovais.

Kaip pranešė LVK, jos kandidatūrai bendru sutarimu buvo pritarta LVK tarybos posėdyje.

Nuo 2016 metų  E. Radišauskienė ėjo socialinės apsaugos ir darbo viceministrės pareigas, prieš tai vadovavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo departamentui.

E. Radišauskienė yra įgijusi teisės magistro laipsnį Vytauto Didžiojo universitete. Darbo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje metu ji atstovavo Lietuvai tarptautinėse institucijose, vadovavo didelės apimties vietinės ir tarptautinės reikšmės projektams, vedė derybas dėl naujojo socialinio modelio, buvo atsakinga už kitų nacionaliniu mastu svarbių socialinės srities reformų įgyvendinimą.

LVK generalinį direktorių LVK valdybos teikimu skiria ir atleidžia LVK taryba. LVK generalinės direktorės pareigas Eglė Radišauskienė pradeda eiti sausio 4 dieną.

Anot viceministrės, kitą savaitę tai bus svarstoma Trišalėje taryboje.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė skaičiuoja, jog MMA turėtų siekti 663 eurus.

Šiuo metu MMA yra 607 eurai prieš mokesčius.

„Po STT vadovo pristatymo Seime mums daugiausia klausimų kelia epizodas, kuomet dalyvavo socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė. Tai susiję su tarpininkavimu bei leidimų išdavimu užsieniečiams. Migracijos klausimai bei užsieniečių įdarbinimas Lietuvoje yra vienas iš svarbiausių nacionalinio saugumo sričių. Parlamentinės kontrolės metu esame gavę informacijos, kad tai pakankamai slidi, pilka zona, kurioje yra pakankamai daug neskaidrių ryšių, tarpininkavimų. Natūralu, kad tai tiesiogiai susiję su nacionaliniu saugumu, todėl mes kelsime klausimą, ar toks tarpininkavimas tarp leidimų yra įprasta praktika ir kokiu pagrindu veikia viceministrė. Koks jos mandatas šioje srityje? Ar nėra sukurtas žalias koridorius, kažkokie sistemingi veikimai. Kviečiame viceministrę ir socialinės apsaugos ir darbo ministrą Liną Kukuraitį į artimiausią komitetą“, – Eltai sakė L. Kasčiūnas.

Pasak jo, yra atkreiptinas dėmesys, kad viceministrės tiesioginė atsakomybė yra užtikrinti darbo teisės, darbo rinkos, darbo aplinkos srityse teikiamų viešųjų paslaugų skaidrumą ir prieinamumą. Būtent ji turi užtikrinti, kad leidimai dirbti Lietuvoje būtų gaunami skaidriai ir teisėtai, kad verslui nereiktų kreiptis į tarpininkus ar užtarėjus.

„Todėl prašome pateikti paaiškinimus dėl socialinės apsaugos ir darbo viceministrės Eglės Radišauskienės veiksmų aplinkybių ir galimo piktnaudžiavimo tarnyba. Kokių konkrečiai veiksmų dėl UAB „Barta“ ėmėsi viceministrė E. Radišauskienė? Kokiu pagrindu viceministrė rūpinosi užsieniečių įdarbinimo reikalais UAB „Barta“?“ – klausia parlamentaras.

Taip pat klausiama, ar viceministrė E. Radišauskienė, tarpininkaudama tarp STT pareigūno R. Martišiaus ir UAB „Barta“ atstovų bei pasinaudodama tarnybine padėtimi, nedarė įtakos institucijoms, neviršijo tarnybinių įgaliojimų bei nepiktnaudžiavo tarnyba, siekdama UAB „Barta“ palankių sprendimų? Kokių veiksmų buvo imtasi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje, kad būtų užtikrintas skaidrus su darbo aplinka susijusių viešųjų paslaugų teikimo procesas (leidimų dirbti Lietuvoje išdavimas/pratęsimas/panaikinimas ir kt.).

Galų gale domimasi, ar buvo atvejų, kuomet viceministrė E. Radišauskienė ar jai pavaldūs tarnautojai asmeniškai tarpininkavo konkretiems verslo subjektams, fiziniams asmenims darbo aplinkos klausimais, klausimais, susijusiais su viešųjų paslaugų teikimu, jei taip, prašome įvardinti šiuos atvejus, kiek laiko trunka viceministrės tarpininkavimo veikla.

Eglė Radišauskienė sako, kad pensijos kitąmet augs, bet ne tokiu tempu, kaip pastaraisiais metais.  

„Gali reikėti netgi tikslinti įstatymus, susijusius su pensijų indeksavimu, kad būtų įvertintas nuosmukis, nes pagal tokią formulę  kokia yra dabar, gali būti, kad tos pensijos nedidės tiek, kiek mes norėtume, kad jos didėtų (...) Jos mažėti negalėtų, bet neaugtų“, – Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto nariams trečiadienį aiškino viceministrė.

„Didėjimas šioks toks numatomas, bet nebus toks didelis, koks yra šiais metais“, – pridūrė E. Radišauskienė.  

Socialdemokratas Algirdas Sysas domėjosi, kaip dėl „Sodros“ pajamų mažėjimo kitais metais ar dar vėliau gali keistis senatvės pensijos dydis.

„Per pastaruosius trejus metus, kurie buvo labai geri, pensijos augo po 9-10 proc.“, – teigė A. Sysas. 

Automatiškai pensijos indeksuojamos nuo 2017 metų – jos priklauso nuo ekonomikos ir darbo užmokesčio fondo augimo. Dabar numatyta, kad pensijos negali būti mažinamos, o krizės laikotarpiu būtų finansuojamos iš rezervo.

Naujienų portalas 15min.lt pirmadienio vakarą paviešino STT agento Renato Martišiaus susirašinėjimą, dėl kurio praėjusią savaitę įtarimai pareikšti advokatams Giedriui Danėliui, Valdui Rakauskui ir Dainiui Baronui, taip pat verslininkui Antanui Petrošiui.

Susirašinėjime atskleidžiama, portalo teigimu, kaip agentas R. Martišius 2018 metais STT Vilniaus valdybos viršininko pavaduotojo Roberto Žilinsko pavedimu padeda spręsti bendrovės „Barta“ problemas dėl imigrantų įdarbinimo ir dėl to prašo viceministrės pagalbos.

Iš pradžių portalui viceministrė E. Radišauskienė teigė nepažįstanti R. Martišiaus, taip pat teigė kalbėjusi apie fizinio asmens skundą, vėliau informaciją patikslino, kad R. Martišius yra jos geriausios draugės sesers vyras.

Be šio pokalbio dokumente yra užfiksuotas ir 2018 metų sausio-vasario mėnesiais vykęs susirašinėjimas su verslininku Arūnu Cicėnu apie „šventimą“ ir „sukaktuves“, tačiau kokias – nenurodoma.

Paviešintoje informacijoje taip pat yra ir kitų pokalbių fragmentų, vienas iš jų – su asmeniu, įvardintu „Petruxa“. Portalo teigimu, tai gali būti verslininkas A. Petrošius.

Susirašinėjime jis klausia, ar R. Martišius nenorėtų padaryti karjeros šuolio ir „rimtai pažiūrėti į valstybės interesų pažeidimus (…)“ SGD terminalo temoje.

R.Martišius atrašo, kad tema yra įdomi, jis galėtų imtis tyrimo, tačiau reikia papildomos informacijos. „Petruxa“ teigia, kad jis, kaip bankininkas, gali pasakyti, kad terminalo sandoris valstybei buvo nuostolingas, „o kažkam labai naudingas“.

Susirašinėjime taip pat yra pateikti pokalbiai su Latvijos pareigūnais, vykę 2018 metų sausio-birželio mėnesiais. Juose kalbama apie Nacionalinio kraujo centro bylą.

Susirašinėjime pažymima, kad „AP“, portalo teigimu – galbūt A. Petrošius, persivedė į savo sąskaitą 600 tūkst. eurų, taip pat klausiama, ar Latvijos pareigūnai neturi daugiau informacijos apie kyšius, mat lietuviams tokių duomenų trūksta.

R. Martišius su kolega iš Latvijos taip pat aptarinėja ir daugiau tyrimo detalių, iš pokalbių galima spręsti, jog buvo stebimas įtariamųjų ir A.Petrošiaus judėjimas, ieškoma jų ryšių Latvijos valdžios institucijose.

Pokalbiuose su kitais STT pareigūnais aptariamas A.Petrošiaus ir jo aplinkos asmenų stebėjimas ir sekimas. Viename pokalbių STT pareigūnas guodžiasi, kad kavinėje didelis triukšmas, todėl įrašo kokybė gali būti prasta.

2018 metų balandžio šeštą dieną R. Martišius su R. Žilinsku aptaria tuometinės Nacionalinio kraujo centro vadovės suėmimą, R. Martišius nurodo, kad kalbėjo su teisėja.

Be kita ko, viešinto dokumento pabaigoje yra paskelbtas advokato G. Danėliaus kreipimasis į STT Vilniaus valdybos viršininką Darių Balčiūną.

Praėjusią savaitę dėl galimo neteisėto poveikio STT buvo sulaikytas advokatų profesinės bendrijos „WINT law firm“ advokatas G. Danėlius bei advokatų profesinės bendrijos „Intra lex“ advokatai V. Rakauskas ir D. Baronas, taip pat bendrovės „Solis Tribus“ akcininkas Antanas Petrošius.

G. Danėlių teisėsauga įtaria neteisėtu poveikiu STT direktoriui Žydrūnui Bartkui ir tyrėjai Vilijai Kerbelienei, kuri atlieka ikiteisminį tyrimą Nacionalinio kraujo centro byloje.

BNS gauta teismo nutartis rodo, kad įtarimai G. Danėliui yra susiję su jo ketinimais panaudoti kompromituojančią informaciją apie STT kriminalinės žvalgybos pareigūną R. Martišių.

G. Danėlius neigia šantažavęs Ž. Bartkų ir tvirtino, kad STT savo veiksmais „pasitarnavo perpaskirstant tam tikrą rinką – iš vieno verslininko perduoti kitam“, t.y. tuo buvo suinteresuotas Latvijos verslininkas Aleksandras Cesas.

Advokatai teigia, kad STT pareigūno R. Martišiaus susirašinėjimą su kitu tarnybos pareigūnu iš paties pareigūno gavo verslininkas A. Petrošius.

STT laikosi pozicijos, jog prielaidomis apie neteisėtus tarnybos veiksmus siekiama nukreipti dėmesį nuo pagrindinio klausimo – šantažo, kuriuo siekta nutraukti STT vykdomą tyrimą dėl Nacionalinio kraujo centro.

Nacionalinio kraujo centro byloje padėjimu piktnaudžiauti įtariamas verslininkas A. Petrošius, o buvusi Nacionalinio kraujo centro vadovė Joana Bikulčienė įtariama piktnaudžiavimu.

J. Bikulčienė po įtarimų korupcija 2018 metų balandį pasitraukė iš Nacionalinio kraujo centro vadovės pareigų. 

Įtariama, kad ji su bendrininkais siekė užvaldyti ir monopolizuoti kraujo plazmos surinkimą Lietuvoje, taip pat kraujo preparatų tiekimą Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigoms eliminuojant užsienio konkurentus. Pati J. Bikulčienė šiuos įtarimus neigė. 

Socialinės apsaugos ir darbo viceministrės Eglės Radišauskienės teigimu, nutarus bazinį dydį didinti ne iki 173 eurų, kaip numatyta dabar, o daugiau, nebebūtų likę pinigų papildomai lėšų skirti kai kurių atskirų šakų darbuotojams, pavyzdžiui, mokytojams, prokurorams, žvalgybininkams, medikams, kultūros ar socialiniams darbuotojams.

„Bandėme susitarti, kad jeigu norime atstatyti dydį kitais metais, reikėtų nuspręsti ir visiems susitarti šitokiu atveju nedidinti kitoms šakoms. Tada rinkiminis pažadas tikrai būtų įvykdytas“, – Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete pareiškė viceministrė, atsakydama į socialdemokrato Algirdo Syso klausimą, kodėl valdantieji netęsi pažado padidinti bazinį dydį tiek, kad jis siektų ikikrizinį lygį. 

A. Sysas piktinosi, kad kitais metais prokurorų, kurių yra apie 600, algoms didinti numatyta 3 mln. eurų, o socialinių darbuotojų atlygiui – vos milijonas.

Konservatorius Rimantas Jonas Dagys priekaištavo, kad tinkamai nedidinami biudžetininkų atlyginimai atsisuks kitu galu – suprastės šio darbo jėgos kokybė.

„Manote, kad toks viešojo sektoriaus apmokėjimas pakels darbo jėgos, dirbančios šiame sektoriuje, kokybę?“ – klausė jis viceministrės. 

E. Radišauskienė tikino, kad bazinis dydis tėra vienas iš darbo užmokesčio elementų.

„Mes tikimės, kad darbdaviai bus sąmoningi didindami žmonėms kategorijas ir koeficientus“, – teigė viceministrė.

„Suvokiame, kad didinant bazinį dydį, labiausiai atlyginimai didėja daugiausiai uždirbantiesiems, todėl buvo kompromisinis sprendimas dėl tokio bazinio dydžio“, – pridūrė ji.

Pasak E. Radišauskienės, pernai apie 70 proc. valstybės tarnautojų kvalifikacija įvertinta ir atsižvelgiant į rezultatus daliai jų uždarbis didėjo, skirtos aukštesnės klasės, geresnės kategorijos ir koeficientai. Viceministrės teigimu, tai lėmė, kad viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai auga apie 9 procentų. 

Finansų ministerijos Biudžeto departamento direktorė Daiva Kamarauskienė parlamentarams teigė, kad priimant sprendimus dėl darbo užmokesčio fondų formavimo ir bazinio dydžio kėlimo, akcentuota, kad reikia spręsti, ar viešajame sektoriuje reikia tiek dirbančių žmonių, kiek jų dabar yra: „Skatinome (...) atleistų žmonių sąskaita efektyvinti darbą likusių ir kelti atlyginimus“. 

Bazinį dydį, nuo kurio priklauso valstybės tarnautojų, pareigūnų, karių ir politikų bei kitų biudžetininkų darbo užmokestis, Seimas nustato kasmet.

Jų atlyginimai skaičiuojami, dauginant bazinį dydį iš pareiginės algos koeficiento.

Šiemet bazinis dydis yra 132,5 euro.

Seimui pritarus Vyriausybės teikiamam projektui, kitąmet jis realiai didėtų 1,3 procento, nors dėl mokesčių reformos siektų 173 eurus.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, padidinus bazinį dydį, nuo kitų metų valstybės tarnautojų algos didėtų maždaug 6–42 eurais „į rankas“. Teigiama, kad atlyginimai didės 180 tūkst. darbuotojų.

„Pagrindinė alternatyva dabar yra vieno juridinio asmens sukūrimas, kuris turėtų 4-5 filialus ir jie aptarnautų 4-5 pagrindinius Lietuvos regionus. Naujoje Darbo biržoje didesnis dėmesys būtų skiriamas darbui su darbdaviais, kad jie galėtų efektyviau įdarbinti darbuotojus. Dabar biržoje dirba daug vadovų, yra atskiros padalinių buhalterijos, tad reikia efektyvumo“, - BNS sakė socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė.

Anot jos, kartu svarstoma alternatyva sukurti ne vieną, o 4-5 atskirus juridinius asmenis, tačiau ji kol kas nėra galutinai apsvarstyta ministerijoje.

E.Radišauskienės teigimu, pertvarką norima užbaigti 2018 metų trečiąjį ketvirtį. Kartu su pertvarkos pasiūlymu Vyriausybei bus pateikti skaičiavimai, kiek darbuotojų bus atsisakyta, o kiek - perkelta į kitas įstaigas.

Šiuo metu Darbo biržą sudaro pagrindinė įstaiga su 10 teritorinių padalinių Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose, Alytuje, Marijampolėje, Tauragėje, Telšiuose ir Utenoje. Jie veikia kaip atskiri juridiniai vienetai - biudžetinės įstaigos.

Gegužės mėnesį Darbo biržoje ir jos padaliniuose dirbo 1390 žmonių. Jai nuo praėjusių metų balandžio vadovauja konkursą laimėjusi Ligita Valalytė.  

Iki tol norima įsitikinti, kaip atlyginimus paveiks naujasis Darbo kodeksas, sako socialinės apsaugos ir darbo viceministrė.

„(Trišalės tarybos - BNS) posėdyje Darbo užmokesčio komisija pasisakė, jog prielaidos MMA didinimui yra, tačiau mes nusprendėme, kad prie MMA didinimo klausimo sugrįšime vasaros pabaigoje, nes nuo liepos 1 dienos įsigaliosiančiame naujame Darbo kodekse yra nuostata, jog MMA bus mokama tik už nekvalifikuotą darbą, tad turime pasižiūrėti, kaip viskas pasikeis“, - BNS po Trišalės tarybos posėdžio antradienį sakė Eglė Radišauskienė.

Anot jos, profesinės sąjungos siūlė, jog MMA galėtų didėti iki 500 eurų, tačiau jokių aiškių sprendimų antradienį taryba nepriėmė.

Trišalės tarybos narė, Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos pirmininkė Gražina Gruzdienė BNS teigė, jog 500 eurų MMA kol kas yra tik bendras profesinių sąjungų tikslas ir dar nėra aišku, kaip jis būtų pasiektas.

„Šis pasiūlymas yra profsąjungų. Darbo grupė dėl darbo užmokesčio politikos šiandien pristatė, kad yra visos sąlygos didinti MMA. (500 eurų - BNS) yra pasiūlymas, o kaip baigsis ir kokiais etapais - ar nuo rugsėjo, ar nuo kitų metų, dar neaišku. Turi būti verslui prognozė. Gali būti etapais, bet tai pasiekti būtų gerai iki 2018 sausio 1 dienos“, - kalbėjo G.Gruzdienė.

Pernai liepą MMA padidėjo 30 eurų iki 380 eurų. Dabartinė Vyriausybė ir valdančioji dauguma kol kas nekalba apie ketinimus didinti MMA.

„Suprantame, kad tikimybė yra ir ji egzistuoja visuomet. Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas laikėsi pozicijos, jog iš esmės turi būti pritarta nuostatoms, kurios buvo priimtos Trišalėje taryboje. Matysime, kaip klostysis situacija“, – spaudos konferencijoje pirmadienį kalbėjo Eglė Radišauskienė.

Ji teigė tikinti, kad Seimui pavyks priimti Darbo kodeksą ir jis įsigalios liepos 1 dieną.

„Kai įsigalios Darbo kodeksas, atliksime stebėseną ir žiūrėsime, kas veikia ir neveikia. Diskutuosime nuolat. Darbo kodeksas yra gyvas organizmas ir jis yra keičiamas nuolatos“, – teigė E. Radišauskienė.

Vienas iš naujojo Darbo kodekso kūrėjų ir Vilniaus Universiteto Teisės fakulteto dekanas Tomas Davulis žurnalistams kalbėjo, jog tiki, kad Seimo nariai pirmą kartą istorijoje nuo Trišalės tarybos sukūrimo 1995 metais nebekeis darbuotojų, darbdavių ir Vyriausybės atstovų susitarimų dėl Darbo kodekso.

„Mes tikimės, kad einame prie aukštesnio socialinio dialogo kultūros lygio. Manau, tai yra būtina, kad galėtume nusiųsti žinutę socialiniams partneriams, jog būtent jie gali susitarti dėl konkrečių nuostatų. Manau, kad turėsime gražią pradžią naujos socialinio dialogo kultūros“, – kalbėjo T. Davulis.

Lietuva Europos Komisijos (EK) prašo naują socialinį modelį pripažinti struktūrine reforma ir su juo susijusioms išlaidoms taikyti išlygą, skaičiuojant 2017 metų viešųjų finansų deficitą. Sausio mėnesį EK preliminariai pareiškė, kad pritaikius išimtį dėl socialinio modelio, Lietuva iš esmės atitiktų Stabilumo ir augimo pakto reikalavimus. Galutinai socialinio modelio atitikimą Stabilumo ir augimo pakto išlygoms, Komisija turėtų įvertinti pavasarį, kai bus vertinama Lietuvos 2017-ųjų stabilumo programa.

Darbo kodeksas yra gyvas organizmas ir jis yra keičiamas nuolatos.

E. Radišauskienė tvirtino, jog vis dar tikimasi, kad EK nepakeis savo nuomonės dėl išlygos.

„Mes tikimės, kad išlyga galios. Finansų ministerija turėjo diskusijas su pačia Europos Komisija ir bandome išlaikyti tą išimtį“, – sakė viceministrė.

Darbuotojų teisės ginamos per silpnai?

Antradienį Seimas ketina svarstyti Trišalėje taryboje šiemet pataisytą naująjį Darbo kodeksą. Liberalesnis kodeksas buvo priimtas praėjusiais metais, tačiau į valdžią atėjus „valstiečių“ ir socialdemokratų daugumai Seime jis bus atidėtas pusmečiui, kad galėtų būti pataisytas. Jeigu Seimas neužtruks, naujas kodeksas turėtų įsigalioti liepos 1 dieną.

Kol vyko darbdavių, darbuotojų ir Vyriausybės atstovų derybos, kurios baigėsi kovo viduryje, premjeras Saulius Skvernelis viešai ne kartą tvirtino, kad Seime bus priimtas toks Darbo kodeksas, koks buvo sutartas Trišalėje taryboje, o visi kiti pakeitimai bus palikti ateities diskusijoms.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė gegužės pradžioje teigė, jog jeigu Seime bus priimtas Trišalėje taryboje sutartas ir nuo liepos turintis įsigalioti naujasis Darbo kodekso, jis iš karto turės būti papildytas, nes dabar darbuotojų teisės yra ginamos per silpnai.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas jau yra apsvarstęs ir pritaręs visiems Trišalės tarybos sprendimams dėl naujojo Darko kodekso. Tačiau komitetas taip pat pritarė kai kurioms nuostatoms, dėl kurių Vyriausybės, darbuotojų  ir darbdavių  atstovai Trišalėje taryboje nesusitarė.

Parlamentarai vėl siūlo licencijuoti laikinojo įdarbinimo įmones, griežčiau reglamentuoti nekonkuravimo susitarimus ir finansines sankcijas darbdaviams, kurie dels atsiskaityti su atleistais darbuotojais. Komitetas siūlo kodekse numatyti, kad darbuotojams už sutrumpintą darbą kenksmingomis sąlygomis būtų mokama kaip už visą darbo laiką, tačiau tam priešinasi darbdaviai.

„Valstiečiai“: Seimas turi gauti Trišalės tarybos išvadą

Be Trišalės tarybos išvados dėl naujojo Darbo kodekso pataisų, kurioms yra pritaręs parlamentinis Socialinių reikalų ir darbo komitetas, svarstymas Seime neprasidės, žada „valstiečiai“.

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis nusiteikęs parlamentarams posėdyje antradienį pasiūlyti svarstyti tik tuos Darbo kodekso punktus, kurie suderinti su Trišale taryba. Tačiau „valstiečių“ frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis BNS pranešė, kad plenariniame posėdyje iš viso kodekso pataisos nebus svarstomos.

„Ryt (antradienį - BNS) bus atidėtas iš viso svarstymas. Jie (Trišalės taryba - BNS) rytoj (antradienį - BNS) renkasi ir atitinkamai, jeigu jie gali rytoj tai padaryti (apsvarstyti Socialinių reikalų ir darbo komiteto pataisymus - BNS), bet gal nepadarys, tada pasakys, kiek jiems reikia laiko. Mes  nebūtinai turime ketvirtadienį (Seime priimti pataisas - BNS), ir kitą savaitę galime“, - BNS teigė R.Karbauskis.

Jis mano, kad Socialinių reikalų ir darbo komitete „išgryninti klausimai“ padės Trišalei tarybai priimti greitą sprendimą.

R.Karbauskis BNS teigė plano sulaukti Trišalės tarybos išvados dėl visų Darbo kodekso pataisų neaptaręs nei su  koalicijos partneriais, nei su Socialinių reikalų ir darbo komiteto vadovu Algirdu Sysu.

„Valstiečiai“ Trišalės tarybos prašo įvertinti, ar parlamentiniame Socialinių reikalų ir darbo komitete atliktų kodekso pataisų - prašoma Trišalės tarybos įvertinti, ar komitete priimtos pataisos atitinka Trišalės tarybos poziciją. Pasak V.Pranckiečio, komitete per kodekso pataisų svarstymą buvo pritarta parlamentarų siūlymams, kurie nesuderinti su Trišale taryba.

„Mums svarbu, kad Seime balsuotume už Trišalėje taryboje, kurioje dalyvavo visos suinteresuotos grupės, suderėtą dokumentą. Darbo kodekso svarstymo metu komitete padaryti nukrypimai nuo Vyriausybės pateikto projekto. Tai pažeidžia susitarimą su Trišale taryba, menkina jos svarbą, rengiant šį visai Lietuvai svarbų dokumentą“, - įsitikinęs Seimo  vadovas.

Seimo antradienio plenarinių posėdžių darbotvarkėje kol kas numatytas Trišalėje taryboje kovą pataisyto naujojo Darbo kodekso svarstymas. Ar jis bus atidėtas paaiškės po Seniūnų sueigos arba parlamentarų balsavimo posėdžio pradžioje tvirtinant darbotvarkę.

Socialinių reikalų ir darbo komitetas ne tik yra pritaręs visiems Trišalės tarybos sprendimams, bet ir kelioms nuostatoms, dėl kurių Vyriausybės, darbuotojų ir darbdavių atstovai Trišalėje taryboje nebuvo susitarę.

Komitetas siūlo laikinojo įdarbinimo įmones ne tik licencijuoti, bet ir sugriežtinti jų veiklą, griežčiau reglamentuoti nekonkuravimo susitarimus ir finansines sankcijas darbdaviams, kurie dels atsiskaityti su atleistais darbuotojais. Komitetas taip pat siūlo kodekse, o ne Vyriausybės nutarimu numatyti, kad darbuotojams už sutrumpintą darbą kenksmingomis sąlygomis būtų mokama kaip už visą darbo laiką. Šiems punktams priešinasi darbdaviai.

Trišalės taryboje sutarimo nerasta dėl streikų organizavimo, lokautų paskelbimo, darbuotojų  atstovų papildomų garantijų, terminuotų darbo sutarčių, dėl darbo grafikų, kolektyvinių sutarčių taikymo. 

Liberalesnis kodeksas buvo priimtas praėjusiais metais, tačiau į valdžią atėjus „valstiečių“ ir socialdemokratų daugumai jis buvo atidėtas pusmečiui, kad galėtų būti pataisytas.