Persikėlė į Kauną
„Aš negaliu kalbėti – būk mano balsas“, „Uždarykite daugyklas. Išgelbėkite šunis ir kates“ – nešini plakatais gyvūnų teisių gynėjai vakar surengė mitingą prie Seimo.
Šiandien gyva žmonių ir keturkojų grandinė nusidriekė per kitus Lietuvos miestus. Gyvūnų mylėtojai ir kovotojai už jų teises rikiavosi Klaipėdoje, Jonavoje. Mažiausiai 200 šimtai miestiečių su šunimis ar katėmis vidudienį susibūrė ir Kauno pilies pašonėje, šalia Vyčio paminklo. Reaguodami į šią savaitę šalį krėtusius skandalus dėl nelegalių gyvūnų veisyklų ir daugyklų, apie kurias pranešė pilietiški gyventojai, nešini įvairiais plakatais ir grandinėmis ant kaklų mitingo dalyviai ragino užkirsti kelią nelegaliam dauginimui ir didinti baudas už žiaurų elgesį su gyvūnais.
„Suprantu, kad tai ne savaitės ir ne mėnesio reikalas. Tačiau surėmus pečius mes užauginsime kartą, kuri mylės gyvūnus“, – susirinkusiesiems dėkojo mitingo organizatorius veterinaras Paulius Morkūnas. Dokumentų, kuriuos atsinešė su savimi, jis neskaitė, tik darsyk paragino griežčiau reglamentuoti prekyba gyvūnais be dokumentų, dažniau vykdyti patikrinimus ir dokumentiškai nustatyti, kiek maksimaliai vienas žmogus, neįteisinęs veislyno, gali laikyti gyvūnų.
Laimučio Brundzos nuotr.
Piktinasi valdžios požiūriu
Mitingo dalyviai atėjo ne vieni. Daugumą jų lydėjo ištikimiausi keturkojai bičiuliai. Pastarieji vizgindami uodegas ieškojo naujų pažinčių, tuo metu jų šeimininkai diskutavo tarpusavyje ir liejo aštrią kritiką institucijoms, nerodančioms pakankamai dėmesio veisykloms, kuriose kankinami gyvūnai.
„Mažos baudos nėra vienintelė problema. Manau, kad kur didesnis skaudulys – tarnybos, kurios į situaciją reaguoja labai vangiai. Liūdina ir valdininkų požiūris į keturkojus. Žinoma, ne tik jų. Po šios savaitės įvykių pasigirdo kalbų, kad geriau jau žmonės kovotų už savo, o ne gyvūnų teises. Turiu pastebėti, kad tie, kurie taip sako, dažniausiai yra abejingi ir vieniems, ir kitiems“, – kaunietė Greta, į mitingą atėjusi su savo augintiniu Čibiu, paimtu iš prieglaudos, neslėpė apmaudo, kad taip manančių žmonių apstu valdžioje. Su tuo sutiko ir į Kauną atvykęs Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika.
Mažos baudos nėra vienintelė problema. Manau, kad kur didesnis skaudulys – tarnybos, kurios į situaciją reaguoja labai vangiai.
„Man, kaip veterinarui šiandien labai liūdna. Manau, kad ir kiti kolegos veterinarai, kurie žino, turėtų netoleruoti tokių dalykų, o daugykloms neleisti gyvuoti. Tarnybos turi susiimti. Liūdina Žemės ūkio ministerijos pozicija šiuo klausimu, nes jie yra politikos formuotojai. Reikia nustatyti aiškius tikslus, per kiek laiko turi būti patikrinti visi veislynai, užtikrintos gyvūnų gerovės sąlygos, priimti teisės aktai“, – K.Mažeika negailėjo kritikos.
Prisijungė švedai
Su savo penkerių metų Rodezijos ričbekų veislės kalyte, kurią įsigijo veislyne Vilniuje, mitinguotojų minioje sukiojosi ir kaunietis Vytas. Vyras, kurį sunku sugraudinti ar net pravirkdyti, neslėpė, kad šią savaitę internete pasirodę vaizdai jį šokiravo, o Seimo narių neveiksnumas šioje situacijoje – piktino.
„Kalbos, kad reiktų kažką daryti, kaip suprantu jau senokai sklando, tačiau kur realūs veiksmai? Ar reikia dar daugiau aukų, kad ledai pajudėtų į priekį?“, – rankomis skėsčiojo pusamžis eisenos dalyvis.
Laimučio Brundzos nuotr.
Į mitingą taip pat atvyko trijų žmonių komanda iš Švedijos. Kaip netrukus paaiškėjo, užsieniečiai bendradarbiauja su „Penkta koja“ ir kiekvieną mėnesį gabena būtiniausias priemones prieglaudos globotiniams. Vienas iš svečių trejeto netgi pasišovė keturis šunelius pasiimti su savimi į Švediją. Sekti jo pavyzdžiu ragino ir mitingo Kaune organizatorius P.Morkūnas.
„Visiems, kurie sako, kad gaila šimtų eurų gyvūnams iš veislynų, išeitis – prieglaudos. Ten yra begalė keturkojų, yra net ir veislinių, todėl tikiu, kiekvienas norintis ten ras sau draugą“, – žmonių sąmoningumą.
