Pastaruoju metu vis labiau baiminamasi, kad karo nuniokotoje palestiniečių teritorijoje gali kilti badas.

„Esame labai arti šio koridoriaus atidarymo, tikėkimės, kad jau šį sekmadienį“, – sakė U. von der Leyen po vizito Kipro Larnakos uoste kartu su šalies prezidentu Niku Christodulidžiu (Nicos Christodoulides).

„Šie 50 mlrd. eurų ketveriems metams taip pat siunčia labai stiprią žinią V. Putinui prieš pat antrąsias jo brutalios invazijos metines“, – sakė Europos Komisijos pirmininkė spaudos konferencijoje, baigiantis viršūnių susitikimui Briuselyje.

„Pagalvokite apie Sachelio regioną, vieną skurdžiausių, bet demografiškai augančių greičiausiai“, – sakė ji savo metiniame pranešime iš Strasbūro.

„Dėl karinių perversmų virtinės regionas daug metų bus nestabilesnis. Rusija ir daro įtaką šiam chaosui, ir turi naudos iš jo“, – pabrėžė U. von der Leyen.

Jos teigimu, Europos Sąjungai reikia pademonstruoti tokią pačią tvirtą vienybę dėl Afrikos, kokia yra demonstruojama dėl Ukrainos.

„Turime sutelkti dėmesį į bendradarbiavimą su teisėtomis vyriausybėmis ir regioninėmis organizacijomis“, – sakė ji.

Briuselis dabar, prieš būsimą viršūnių susitikimą su Afrikos Sąjunga (AS), parengs naują strateginį požiūrį, sakė EK vadovė.

ES dar nėra atsitokėjusi po liepą Nigeryje įvykdyto perversmo – dar vieno iš tų, per kuriuos buvo nušalinti bloko partneriai neramiame regione, kur, be kitų jėgų, veikia džihadistai.

Maskva pastaraisiais metais stengėsi stiprinti ryšius su vyriausybėmis Afrikoje, o rusų samdiniai suvaidino svarbų vaidmenį iškylant nemažai grupei lyderių.

ES nelengvai sekasi įtikinti Afrikos šalis pasisakyti prieš Kremliaus karą Ukrainoje, net jei dėl jo išaugo grūdų kainos.

Europos Parlamento nariams ji sakė, kad ES turėtų racionalizuoti sprendimų priėmimą, „bet mes negalime – ir neturėtume – laukti, kol bus pakeistos sutartys, kad galėtume tęsti plėtrą“.

„Plėtrai tinkamą sąjungą galima sukurti greičiau“, – sakė ji savo metiniame pranešime iš Strasbūro.

„Tai reiškia, kad reikia atsakyti į praktinius klausimus apie tai, kaip praktiškai veiks daugiau kaip 30 šalių Sąjunga“, – nurodė ji.

„Gera žinia ta, kad po kiekvieno plėtros etapo paaiškėjo, jog tie, kurie teigė, kad dėl to tapsime mažiau efektyvūs, klydo“, – kalbėjo EK vadovė, paminėdama pastarųjų metų pasiekimus, tokius kaip Bendrijos susitarimus dėl vakcinų nuo COVID-19 pirkimo, sankcijų Rusijai prasidėjus karui Ukrainoje įvedimą ir susitarimą dėl dujų pirkimo.

Pasak U. von der Leyen, EK pradės rengti politikos apžvalgas prieš tolesnę plėtrą, kad nustatytų, kaip kiekvieną sritį gali tekti pritaikyti prie didesnės Bendrijos.

„Turėsime pagalvoti, kaip veiktų mūsų institucijos – kaip atrodytų Parlamentas ir Komisija, – sakė ji. – Turėsime aptarti mūsų biudžeto ateitį – kalbant apie tai, ką ir kaip jis finansuoja ir kaip jis finansuojamas.“

„Ir turime suprasti, kaip užtikrinti patikimus saugumo įsipareigojimus pasaulyje, kuriame atgrasymas yra svarbesnis nei bet kada anksčiau“, – nurodė ji.

Kreipdamasi į Europos Parlamentą Strasbūre, U. von der Leyen nurodė, kad europarlamentarai jau yra išsakę paramą Ukrainos, Vakarų Balkanų, Moldovos ateičiai bloke, atkreipė dėmesį į Sakartvelo siekį prisijungti prie ES.

„Pasaulyje, kuriame kai kas bando išnaikinti vieną šalį po kitos, negalime sau leisti palikti kitų europiečių nuošalyje, – tvirtino ji. – Pasaulyje, kuriame dydis ir svoris yra svarbūs, Europos strateginis ir saugumo interesas yra užbaigti mūsų Sąjungos kūrimą.“

„Vadovausimės įsitikinimu, kad mūsų Sąjungos sukūrimas yra geriausia investicija į taiką, saugumą ir klestėjimą mūsų žemyne, – reziumavo EK vadovė. – Taigi atėjo laikas Europai vėl mąstyti plačiai ir kurti savo likimą!“

„Šiuo klausimu turime būti atviri. Nuo to, kaip Kinija toliau reaguos į Putino karą, priklausys tolesni Europos Sąjungos ir Kinijos santykiai“, – pabrėžė ji.

Kitą savaitę U. von der Leyen kartu su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu (Emaniueliu Makronu) vyks į Pekiną, kur abu lyderiai sieks užmegzti ryšius su Kinijos vadovu Xi Jinpingu (Si Dzinpingu).

Šis ir Ispanijos premjero Pedro Sanchezo (Pedro Sančeso) vizitas, kuris prasidės ketvirtadienį, rengiami po to, kai praėjusią savaitę Kinijos prezidentas lankydamasis Maskvoje parodė solidarumą su Rusijos lyderiu Vladimiru Putinu.

„Negana to, kad prezidentas Xi toli gražu nepasmerkė žiaurios ir neteisėtos invazijos į Ukrainą, jis ir toliau palaiko savo „draugystę be ribų“ su Putino Rusija“, – sakė U. von der Leyen.

Kinija stengiasi užimti neutralios tarpininkės poziciją ir pasiūlė planą, kuris, jos teigimu, padėtų nutraukti kovas. Tačiau ji atsisakė pasmerkti Maskvos karą, o Vakarai perspėjo dėl bet kokių galimų veiksmų paremiant Rusiją ginklais.

EK pirmininkė teigė, kad taikos planas turi atitikti Ukrainos keliamas sąlygas ir neturėtų įtvirtinti Kremliaus kontrolės jo užgrobtose teritorijose.

Jungtinėms Valstijoms raginant Europos sąjungininkes prisijungti prie griežtesnės pozicijos Kinijos atžvilgiu, Briuselis dabar siekia apibrėžti savo požiūrį į Pekiną.

Ekonomiškai pajėgios Europos šalys, tokios kaip Prancūzija ir Vokietija, nėra linkusios visiškai nutraukti verslo ryšių, o rytinės ES narės laikosi griežtesnės linijos.

Naujoji pasaulio tvarka

Pasak U. von der Leyen, akivaizdu, jog Xi Jinpingo vadovaujama Kinija tampa „represyvesnė namuose ir ryžtingesnė užsienyje“. Pasak jos, Pekino „aiškus tikslas yra sisteminis tarptautinės tvarkos pakeitimas iškeliant į centrą Kiniją“.

Tačiau ji tvirtino, kad „gyvybiškai svarbu su Kinija užtikrinti diplomatinį stabilumą ir atviras bendravimo linijas“.

„Manau, kad atsisieti nuo Kinijos nėra nei perspektyvu, nei naudinga Europai, – sakė ES vykdomosios institucijos vadovė. – Nenorime nutraukti ekonominių, visuomeninių, politinių ir mokslinių ryšių.“

Ji pabrėžė, kad Briuselis niekada nevengs kalbėtis su Pekinu didelį susirūpinimą keliančiais klausimais.

„Tačiau manau, kad turime palikti erdvės diskusijai apie platesnio užmojo partnerystę ir apie tai, kaip konkurenciją padaryti sąžiningesnę ir drausmingesnę“, – sakė ji.

U. von der Leyen teigė, kad prekybos srityje ES siekia iš naujo subalansuoti savo santykius „skaidrumo, nuspėjamumo ir abipusiškumo pagrindu“.

Be kita ko, iš naujo vertinamas svarbus investicijų susitarimas, įstrigęs ginčijantis dėl žmogaus teisių pažeidimų Pekinui įvestų sankcijų klausimu.

ES jau dabar siekia sumažinti priklausomybę nuo Kinijos dėl svarbių naudingųjų iškasenų, pavyzdžiui, ličio, reikalingo ekologiškesnėms technologijoms.

U. von der Leyen teigė, kad blokas svarsto, ar reikia naujų gynybinių priemonių tokiuose sektoriuose kaip dirbtinis intelektas, kvantinė kompiuterija ir robotika.

Pasak jos, vėliau šiais metais Komisija pateiks pirmines idėjas dėl apribojimų galimoms investicijoms į Kiniją, galinčioms padėti stiprinti Pekino karinę galią.

„Turime užtikrinti, kad mūsų įmonių kapitalas, kompetencija ir žinios nebūtų naudojamos siekiant sustiprinti karinius ir žvalgybos pajėgumus tų, kurie taip pat yra sisteminiai varžovai“, – sakė ji.

„Man svarbu, kad Putinas pralaimėtų šį karą ir susidurtų su savo veiksmų [pasekmėmis]“, – sakė ji Vokietijos leidinio „Bild“ televizijos kanalui.

Pasak jos, įmanoma, kad Rusijos lyderis vieną dieną stos prieš TBT, nes „galiausiai Putinas yra atsakingas“ už karo nusikaltimus Ukrainoje.

„Kol kas galiu patvirtinti, kad Ursulos fon der Leyen atvykimas numatomas“, – BNS ketvirtadienį sakė prezidento atstovas Ridas Jasiulionis.

Pilną užsienio svečių, planuojančių atvykti į šeštadienį Kaune vyksiantį renginį „Sukilimas“, sąrašą Prezidentūra ir Kaunas 2022 organizatoriai žada pranešti vėliau ketvirtadienį.

Europos kultūros sostine šiemet tampantis Kaunas pasiūlys per tūkstantį renginių. Per Europos kultūros sostinės metus įvyks daugiau kaip 40 festivalių, per 60 parodų, daugiau kaip 250 scenos meno renginių, 50 iš kurių – premjeros, daugiau kaip 250 koncertų. Programoje dalyvaus per 4 tūkst. atlikėjų.

Šeštadienį prie „Žalgirio“ arenos Nemuno saloje vyks vienas iš trijų didžiųjų Europos kultūros sostinės metų renginių.

„Kadangi hibridinės grėsmės tampa vis aštresnės, turime perkelti mūsų bendradarbiavimą į aukštesnį lygį. Štai kodėl mes dirbame su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu dėl naujos ES ir NATO deklaracijos. Mūsų tikslas – atnaujinti ir papildyti politinį įsipareigojimą stipriai ES ir NATO partnerystei“, – sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Layen).

Taip ji kalbėjo po Prezidentūroje vykusio susitikimo su šalies vadovu Gitanu Nausėda, premjere Ingrida Šimonyte ir NATO generaliniu sekretoriumi J. Stoltenbergu.

NATO vadovas pareiškė, kad ši Minsko kurstoma migrantų krizė yra „ciniška ir nehumaniška“.

„NATO ir ES bendradarbiauja spręsdamos įvairius saugumo klausimus, taip pat ir kovodamos su hibridinėmis grėsmėmis. Tad šiandien aptarėme, kaip galėtume paspartinti savo partnerystę, įskaitant ir naują bendrą deklaraciją“, – teigė jis.

J. Stoltenbergas pridūrė, kad šalys yra „stipresnės ir saugesnės“, kai veikia išvien.

Lietuva reaguoja „humaniškai ir tvirtai“

Lietuva, Lenkija ir Latvija pastaruosius kelerius mėnesius susiduria su neteisėtų migrantų iš Baltarusijos antplūdžiu, Vakarų šalys dėl jo kaltina Aliaksandro Lukašenkos režimą.

U. von der Leyen teigė, jog ES solidarumas su Lietuva, Latvija ir Lenkija yra nekeliantis abejonių.

Pasak jos, A. Lukašenka savo veiksmais kelia grėsmę nekaltų žmonių gyvybėms, kuriuos prie sienos atviliojo „melagingais pažadais“.

A. Lukašenkai nepavyko pakirsti ES vienybės ir solidarumo. Mes visi kartu susiduriame su šia hibridine ataka.

„Lietuva į šią hibridinę ataką sureagavo humaniškai ir tvirtai. ES ir toliau yra drauge su jumis“, – teigė EK vadovė.

Pasak jos, tai iliustruoja tiek ES institucijų, tokių kaip „Frontex“, parama, tiek Bendrijos skirtos papildomos lėšos.

Europos Komisija Lietuvai iš ES biudžeto papildomai skyrė 36,7 mln. eurų sumą, o šią savaitę pranešė, kad sienos apsaugai Lietuvoje, Latvijoje ir Lenkijoje stiprinti numatyta dar 200 mln. eurų.

„A. Lukašenkai nepavyko pakirsti ES vienybės ir solidarumo. Mes visi kartu susiduriame su šia hibridine ataka“, – dėstė U. von der Leyen.

Pasak jos, Minsko režimas, sukėlęs migrantų krizę, bando nukreipti dėmesį nuo vidaus problemų.

EK vadovė pridūrė, jog hibridinės atakos prieš ES pasireiškia ne tik migrantų antplūdžiu, bet ir dezinformacija, visuomenės skaldymu, kibernetiniais išpuoliais.

„Nepaaiškinama ir nepateisinama“ įtampa

Šiemet į Lietuvą neteisėtai pateko beveik 4,2 tūkst. migrantų. Vilnius ir kitos Vakarų šalys kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu, mat didžioji dalis migrantų į Baltarusiją atvyksta legaliai.

Mūsų parama partneriams nekelia grėsmės Rusijai, ji padeda apsiginti nuo agresijos.

Dėl to Lietuvoje paskelbta ekstremali situacija. Ties Baltarusijos siena su Lenkija susitelkus gausiam skaičiui migrantų, Seimas Lietuvos pasienyje mėnesiui įvedė ir nepaprastąją padėtį.

J. Stoltenbergas atkreipė dėmesį, kad nerimą kelia ne tik Minsko sukelta migrantų krizė, bet ir Rusijos karinių pajėgų telkimas prie sienos su Ukraina.

„Susitikime taip pat aptarėme nepaaiškinamą ir nepateisinamą Rusijos karinių pajėgų stiprinimą prie Ukrainos sienos. Raginame Rusiją būti skaidrią, mažinti įtampą ir deeskaluoti situaciją“, – sakė NATO generalinis sekretorius.

Jis pridūrė, jog Aljansas išlieka budrus: „Esame pasirengę ginti visus sąjungininkus. Mes ir toliau teiksime savo partnerei Ukrainai politinę ir praktinę paramą.“

Maskva savo ruožtu Vakarų pareiškimus vadina „isterija“ ir atmeta kaltinimus, kad ji planuoja įsiveržti į Ukrainą, kurios vieną dalį – Krymo pusiasalį – jau aneksavo 2014 metais.

„Mūsų parama partneriams nekelia grėsmės Rusijai, ji padeda apsiginti nuo agresijos“, – kalbėjo J. Stoltenbergas.

Jis teigė, kad dialogas su Rusija yra įmanomas, jei tik pati Maskva su tuo sutinka.

„Aljansas pasiūlė surengti kitą NATO ir Rusijos tarybos posėdį daugiau nei prieš 18 mėnesių, šis pasiūlymas vis dar galioja. Kamuolys yra Rusijos pusėje“, – sakė NATO vadovas.

Sakydama savo pirmąjį metinį pranešimą, U. von der Leyen kalbėjo, kad koronaviruso pandemija akcentavo glaudesnio bendradarbiavimo būtinybę.

„Europos žmonės vis dar kenčia“, – sakė ji.

„Man visiškai akivaizdu: mums reikia kurti stipresnę Europos sveikatos sąjungą, – pažymėjo EK vadovė. – Mums reikia stiprinti savo pasirengimą krizėms ir sienų nepaisančių grėsmių sveikatai valdymą.“

Kreipdamasi į Europos Parlamentą, U. von der Leyen sakė, kad Europos Komisija stengsis sustiprinti Europos vaistų agentūrą (EMA) ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centrą (ECDC).

U. von der Leyen paskelbė, kad kuriama nauja agentūra moderniems biomedicinos tyrimams BARDA.

EK pirmininkė pažadėjo kitais metais drauge su Italijos premjeru Giuseppe Conte (Džuzepe Konte) ir Didžiojo dvidešimtuko (G-20) pirmininke Italija sušaukti pasaulinį viršūnių susitikimą sveikatos apsaugos klausimais, kurio metu būtų pasidalyta koronaviruso krizės patirtimi.

„Tai parodys europiečiams, kad mūsų Sąjunga saugo visus“, – sakė ji.

Sveikatos apsaugos politika išlieka ES valstybių narių atsakomybė. Nors Briuselis bandė koordinuoti bloko atsaką į pandemiją, šalys taikė labai įvairias karantino ir sienų apsaugos priemones.

„Kvietimą buvau gavusi, bet dėl asmeninių aplinkybių neprisijungiau“, – 15min teigė finansų viceministrė. Kokios tos aplinkybės, ji neatskleidė.

Pernai lapkritį Finansų ministerija pranešė, kad M. Tuskienė buvo pakviesta prisijungti prie išrinktosios Europos Komisijos pirmininkės U. von der Leyen komandos tapti patarėja ekonomikos klausimais.

48 metų M. Tuskienė finansų viceministre dirba nuo 2017 metų rugpjūčio, anksčiau ji buvo finansų atašė Lietuvos atstovybėje Europos Sąjungoje.