Planuojama, kad šios lėšos iki 2025 metų pabaigos padėtų įgyvendinti bent 55 inovatyvius viešuosius pirkimus.

Pasak ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės, siekiama, kad inovatyvūs pirkimai sudarytų bent 5 proc. visų viešųjų pirkimų.

„Vien praėjusiais metais viešiesiems pirkimams Lietuva išleido daugiau kaip 8 milijardus eurų valstybės biudžeto lėšų. Tai lėšos, kurios galėtų skatinti inovacijas. Jomis būtų perkami inovatyvūs produktai ir prekės, o tai skatintų verslą bei mokslą daugiau kurti ir dažniau komercinti inovacijas“, – pranešime teigė A. Armonaitė.

Didžiausia vienam projektui skiriama lėšų suma – 76,09 tūkst. eurų. Projektų paraiškas Inovacijų agentūrai bendrovės gali teikti iki birželio 30 dienos.

Inovatyvus produktas ar prekė – tai inovacinės veiklos rezultatas, kuris įdiegtas į rinką, viešojo valdymo, socialinę ar kultūros sritį jis tampa inovacija.

Tokiems produktams ar prekėms priskiriami išmanios šnekos atpažinimo sistemos integracijos, istorinių pastatų pažeidimų atpažinimo ir prevencinės priežiūros, pacientų identifikavimo ir medicininių duomenų gavimo sprendiniai lazerinio skenavimo sistemos, miesto planavimui taikomos palydovinių duomenų sistemos ir kt.

„Inovatyvus viešasis pirkimas nuo paprasto viešojo pirkimo skiriasi savo pobūdžiu. Inovatyvaus viešojo pirkimo tikslas – įsigyti inovacija tapusius produktus ir prekes, o paprasto viešojo pirkimo – nusipirkti prekes, paslaugas ar darbus, sudarant viešojo pirkimo – pardavimo sutartį“, – pranešime teigė ministerija.

Priemonė finansuojama ES ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RFF) lėšomis.

Projektų atranką vykdė Inovacijų agentūra. Projektus įgyvendins 254 labai mažos įmonės, 231 mažos įmonės ir 60 vidutinių įmonių.

Daugiausiai projektų bus įgyvendinta Kauno apskrityje – 215. Vilniaus apskrityje finansavimą gaus 170, Klaipėdos – 56, Šiaulių – 28, Panevėžio – 20, Alytaus – 15, Utenos – 13, Marijampolės – 12 projektų. Telšių ir Tauragės apskrityse bus įgyvendinta po 8 projektus.

Pagal veiklos sektorių daugiausiai projektų – kompiuterių programavimo, specializuotos statybos veiklos, metalo ir medienos gaminių, pastatų statybos, reklamos ir rinkos tyrimų, žmonių sveikatos priežiūros srityse.

Priemonė „MVĮ skaitmeninimas“ įgyvendinama 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos lėšomis.

Ministrė Aušrinė Armonaitė teigia, jog kalba skaitmenizuojama norint spartinti su ja susijusius technologinius procesus.

„Jie sudarytų galimybę ateityje sukurti inovatyvius dirbtinio intelekto produktus ir užtikrintų sklandų, taisyklingą ir įvairiapusį lietuvių kalbos vartojimą taikant technologinius sprendimus. Tai leistų mums visiems dar plačiau vartoti lietuvių kalbą skaitmeninėje erdvėje“, – pranešime teigė A. Armonaitė.

Ministerija skelbia 5 kvietimus Lietuvos mokslo ir studijų įstaigoms: 3,8 mln. eurų bus paskirstyta lietuvių kalbos garsynui kurti, 2,2 mln. eurų –  nuasmenintam tekstynui, 1,48 mln. eurų – morfologiškai ir sintaksiškai anotuotų tekstynų modeliams, 770 tūkst. eurų –  klausimų ir atsakymų porų tekstynui, o dar 800 tūkst. eurų – automatiškai giliojo mokymo pagrindu veikiančių mišrių lietuvių kalbos tekstų santraukų tekstynams.

Paraiškas įstaigos gali teikti iki balandžio ir gegužės pabaigos.

Ministerija pranešė pasirašiusi sutartis su Lietuvos bendrovėmis „JPackaging“, „JPresswood“ ir Kipre registruota „Vengast Investment Ltd.“ pasirašė sutartis, kurioms suteiktas stambaus investicinio projekto statusas.

„Įgyvendinami stambių investicijų projektų iniciatyvą sudarome kur kas greitesnes ir paprastesnes sąlygas kurtis investuotojams, kartu suteikdami paskatas investuotojus priimančioms savivaldybėms“, – pranešime teigė viceministras Karolis Žemaitis.

„JPackaging“ už 20 mln. eurų Radviliškio rajone planuoja statyti gamyklą, kurioje bus naudojama pjautinė mediena – padėklai bei padėklų apvadai, Čia numatoma sukurti 150 naujų darbo vietų. 

„JPresswood“ Marijampolėje už 110 mln. eurų ketina statyti presuotų blokelių bei medienos plaušo izoliacinės vatos gamyklą, efektyviai naudojančią žaliavas. Čia numatoma sukurti taip pat 150 naujų darbo vietų.

Registrų centro duomenimis, „JPackaging“ ir „JPresswood“ įsteigtos 2022 metų gegužę, joms vadovauja „Juodeliai Group“ vadovas Andrius Zimnickas.

„Vengast Investment“ už 59,6 mln. eurų Kėdainių laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) statys naują naminių gyvūnų ėdalo gamyklą, efektyviai naudojančią žaliavas. Projektu numatoma sukurti 201 naują darbo vietą.

Pasak ministrės Aušrinės Armonaitės, šiuo metu ministerija yra pasirašiusi sutartis dėl keturiolikos stambių investicinių projektų, kurie padės sukurti beveik 4 tūkst. darbo vietų ir pritraukti daugiau kaip 1,25 mlrd. eurų investicijų.

Ministerija skelbia, jog nuo liepos 1 dienos įsigalios nauji stambių projektų kriterijai, pagal kuriuos įmonė turės sukurti nuo 20 iki 149, o kai investuojama Vilniuje – nuo 20 iki 199 naujų darbo vietų. Darbo užmokestis jose turės būti ne mažesnis kaip 1,25 savivaldybės, kurioje investuojama, vidutinio darbo užmokesčio.

„Pernai Lietuvoje tiesioginių užsienio investicijų srityje pasiekėme išties puikių rezultatų: patvirtinti 53 projektai, per trejus metus planuojama sukurti daugiau nei 4 tūkst. darbo vietų ir investuoti apie 207 mln. eurų į ilgalaikį turtą. Į Lietuvą žengia 25 naujos tarptautinės įmonės, o 28 šalyje jau veikiančios bendrovės patvirtino plėtros planus“, – pranešime spaudai cituojama ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

„Investuok Lietuvoje“ duomenimis, per pastaruosius trejus metus nuo 2021 m. pritraukti 157 investiciniai projektai, kurie, planuojama, sukurs daugiau nei 14 tūkst. darbo vietų. Investicijų skaičius per trejus metus siekia 516 mln. eurų.

Kaip nurodo ministerija, pagal priemonę „TUI Invest“ dėl finansavimo gali kreiptis užsienio investuotojai, kurie yra labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės (MVĮ) bei didelės įmonės, kurios bendradarbiauja su MVĮ. Didžiausia galima projektui skirta finansavimo lėšų suma siekia 2 mln. eurų.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlymu „Lietuvos kino“ likvidavimas pratęstas iki gegužės (vietoje 2023 metų spalio), nes šiuo metu dar atliekami baigiamieji darbai – atleidžiami darbuotojai, baigiamos rengti finansinės ataskaitos, tvarkomi archyviniai dokumentai.

Tuo metu „Mūsų amatų“ likvidavimas dėl bankroto pratęstas iki rugpjūčio (vietoj 2023-ųjų gruodžio), nes užsitęsė teisminiai ginčai.

Be kita ko, pertvarkant Žemės ūkio duomenų centrą, projektų parengimą ir pateikimą numatyta pratęsti iki balandžio (buvo 2023 metų gruodis), nes dar planuojama įvertinti tinkamiausią teisinę formą, į kurią būtų pertvarkoma ši valstybės įmonė.

Tuo metu likviduojant įmonę „Būsto paskolų draudimas“ likvidavimo terminas nekinta – procesas turi būti užbaigtas iki šių metų pabaigos, nepaisant to, kad bendrovė siekė pratęsti iki 2027 metų.

Didžiausia vienam projektui skiriama suma – 10 tūkst. eurų. Pirmenybė bus teikiama informacinių ir ryšių technologijų, gyvybės mokslų, inžinerinės pramonės projektams.

„Užsienio lietuviai ir ten veikiančios organizacijos svariai prisideda prie Lietuvos vardo garsinimo. Užsienio lietuviai supažindina potencialius investuotojus su galimybėmis, kurias siūlo Lietuva, teikia mūsų šalies įmonėms konsultacijas eksporto klausimais, tarpininkauja ieškant kontaktų“, – pranešime teigė ministrė Aušrinė Armonaitė.

Gauti finansavimą renginių organizavimui bei ekonominės diplomatijos veikloms – talentų, užsienio investicijų pritraukimo, eksporto ir atvykstamojo turizmo skatinimo – gali užsienyje registruotos ne pelno siekiančios organizacijos.

Ministerija numato finansuoti iki gruodžio 10 dienos įgyvendinamus projektus.

Pernai tokius projektus įgyvendino penkios užsienio lietuvių organizacijos. Buvo suteiktas finansavimas Lietuvos investicinės aplinkos pristatymui Nyderlandų įmonių vadovams, Lietuvos fintech ekosistemos ir ekonominio potencialo pristatymo renginiui britų kompanijų atstovams ir investuotojams bei skaitmenizavimo gyvybės mokslų srityje projektui, taip pat parodos „Smart City Expo World Congress“ tinklaveikos vakarui ir Lietuvos profesionalų klubų suvažiavimui Rygoje. 

Bankų asociacija pabrėžia, kad kredito įstaigų veikla yra griežtai reglamentuota, bankai ir kredito unijos vertina įvairias galimas rizikas, susijusias su teikiamomis paslaugomis.

„Kiekviena kredito įstaiga sprendimą dėl sąskaitos atidarymo priima individualiai, vadovaudamasi Europos Sąjungos ir nacionaliniais teisės aktais, „Pažink savo klientą“ bei įstaigos vidaus taisyklėmis. Tad kredito įstaigos sąskaitas atidaro toms įmonėms, kurios laikosi numatytų reikalavimų“, – teigiama asociacijos komentare BNS. 

Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos valdybos narys Robertas Juodka sako, kad bankai vengia atidaryti sąskaitas, o tai yra viena kliūčių jų vystymuisi. Pasak jo, šis verslas Lietuvoje vis dar siejamas su nelegalia veikla.

Su bankais tikrai yra problema, sakyčiau, tektoninio masto. Šiuo atveju jau daug metų yra vieša paslaptis, kad jeigu bankas sužino, kad rengiamasi vystyti veiklą gynybos srityje, tai banko sąskaitos niekas neatidarys.

 

„Su bankais tikrai yra problema, sakyčiau, tektoninio masto. Šiuo atveju jau daug metų yra vieša paslaptis, kad jeigu bankas sužino, kad rengiamasi vystyti veiklą gynybos srityje, tai banko sąskaitos niekas neatidarys. (...) Gynybos pramonė vis dar yra prilyginama pornografijai, lošimams ir narkotikams, tai yra vienoje grupėje einančios veiklos bankų reguliavime, bankų kontrolės tikslais“, – antradienį LRT radijui sakė R. Juodka.

Anot jo, bankai taip gali elgtis dėl pernelyg griežtos jų veiklos kontrolės, susijusios su pinigų plovimu.

„Šiuo atveju bankams dažniausiai yra pigiau neatidaryti sąskaitos arba uždaryti veikiančią sąskaitą, negu vykdyti visas tas begalines pinigų plovimo prevencijos procedūras, (...) ypač jeigu yra reikalas, susijęs su eksportu, o gynybos pramonė praktiškai visada susijusi su eksportu. Šiuo atveju yra perteklinio, per didelio, per griežto reguliavimo pasekmė europinio lygio“, – sakė R. Juodka.

Jo teigimu, tai yra viena priežasčių, kurios trukdo vystytis Lietuvos gynybos ir saugumo pramonei: „Jeigu nebus infrastruktūros, tai yra pinigų priėmimo ir gavimo būdo per banko sąskaitas, tai nieko nebus“.

Anot jo, šiuo metu Lietuvos kariuomenė užsako vis daugiau lietuviškos amunicijos ir ginkluotės, tačiau didesnių jos kiekių neperkama dėl įpročio pirkti svetur neįsigilinus, ką gali pasiūlyti Lietuvos gamintojai.

„Iš esmės šitie kiekiai turbūt auga, visada norėtųsi daugiau. Turbūt pagrindinė priežastis yra istorinis įprotis, pavadinkime taip. Nepirkti ir negalvoti apie tai, kad daugelį dalykų gali pristatyti ir mūsų pramonė“, – kalbėjo R. Juodka. 

Asociacijos duomenimis, Lietuvoje šiuo metu yra apie 120 gynybos ir saugumo pramonės įmonių, dauguma jų kuria ar gamina dvigubos paskirties prekes.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė gruodžio pradžioje sakė, kad ministerija 2024 metais stengsis sudaryti geresnes sąlygas auginti gynybos pramonę ir lengvinti jos veiklą, tai turėtų padėti pasiekti šiuo metu su su institucijomis derinamas Gynybos ir saugumo pramonės įstatymo projektas.

„Sėkmingai įgyvendinome užsibrėžtą tikslą – šiais metais paskelbėme net 53 kvietimus. Taip skatiname verslo atstovus modernizuoti ir skaitmenizuoti paslaugas, kurti naujus produktus, investuoti į inovacijas ir atsinaujinančią energetiką. Taip pat ieškojome ir radome galimybių finansuoti didelio susidomėjimo sulaukusius kvietimus bei, matydami poreikį kovoti su klimato kaita, paskelbėme papildomą 40 mln. eurų vertės kvietimą. Kitų metų prioritetas bus šio 1 mlrd. eurų plano paskelbtų priemonių įgyvendinimas ir rezultatai“, – teigė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Ministerijos duomenimis, inovacijų srityje paskelbta 30 kvietimų, jų vertė siekia 341,6 mln. eurų. Investicijų į atsinaujinančius energetikos išteklius srityje paskelbta 13 kvietimų už 330,3 mln. eurų, valstybės ir verslo skaitmenizacijos srityje – 10 kvietimų už 285,6 mln. eurų.

Matydama poreikį kovoti su klimato kaita, šiais metais EIM taip pat paskelbė papildomą 40 mln. eurų vertės kvietimą mažinti taršą, kuris buvo suplanuotas skelbti 2024-aisiais.

Taip pat atsinaujinantiems energijos ištekliams diegti buvo patrigubintas suplanuotas finansavimas – vietoje suplanuotų 10 mln. eurų 226 pramonės įmonėms skirta 31,87 mln. eurų, kad visi 226 reikalavimus atitinkantys pramonės įmonių projektai gautų prašomą finansavimą.

Skaitmeninimo srityje daugiausia dėmesio skirta naujoms ir esamoms skaitmeninėms paslaugoms verslui ir gyventojams kurti ir tobulinti: plečiamos teikiamos e. paslaugos, daugiau jų pritaikyta specialiųjų poreikių turintiems žmonėms, taip pat skatintas atvirų duomenų naudojimas.

„Lietuvos pasiekta 7-a vieta viršijo net Vyriausybės plane numatytus lūkesčius. Tai aukščiausias mūsų šalies pasiekimas šioje srityje. Jis rodo, kad einame teisingu keliu, stiprindami skaitmeninę valstybę, nes atviri duomenys – ypač svarbus ekonomikos pagrindas. Skaičiuojama, kad praktinis duomenų panaudojimas 2026 m. gali siekti 1,71 proc. nacionalinio BVP“, – pranešime spaudai cituojama ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Nurodoma, kad Lietuva didžiausią pažangą padarė atvirų duomenų poveikio srityje – iš 12 vietos pakilome į 8-ąją – ir duomenų kokybės srityje – iš 13 vietos pakilome į 9-ąją. 

Ne ką mažesnė pažanga padaryta ir nacionalinio atvirų duomenų portalo srityje – iš 10 pozicijos pakilome į 7-ą. Be to, Lietuva visose srityse viršija ES vidurkį. Labiausiai (21 proc.) Lietuva jį viršija atvirų duomenų poveikio srityje.

Atvirų duomenų politiką ir jos praktinį įgyvendinimą vertinančiame tyrime Lietuva aplenkė tokias valstybes kaip Airija, Italija, Slovėnija, Danija, Norvegija ir Čekija.