„Per 2023 metų aštuonis mėnesius turime beveik milijoną turistų ir tikėtina, kad tą skaičių – 1,3 mln. – pasieksime iki metų pabaigos ir turėsime tikrai pakankamai didelį augimą, palyginti su pernai ar juo labiau, užpernai metais“, – Seime vykusioje šalies turizmui skirtoje konferencijoje pirmadienį sakė K. Žemaitis.
„Bet vėlgi, jeigu mūsų bazė yra 2019 metai, tai tikrai matome, kad dar turime kur augti“, – pridūrė jis.
Lietuvos turizmo skatinimo agentūros „Keliauk Lietuvoje“ duomenimis, priešpandeminiais 2019 metais Lietuvoje apsilankė daugiau nei 1,9 mln. užsienio turistų.
Viceministras pažymėjo, kad turizmas Lietuvoje atsigauna, tačiau atvykstamojo turizmo atsigavimas vyksta ne taip greitai, kaip norėtųsi.
Vietinio turizmo atsigavimą mes matėme jau pakankamai aktyvų ir pakankamai greitą, užsienio turistų atsigavimas yra lėtesnis – jau ne dėl pandemijos, o dėl kitų iššūkių, tame tarpe ir saugumo situacijos.
„Vietinio turizmo atsigavimą mes matėme jau pakankamai aktyvų ir pakankamai greitą, užsienio turistų atsigavimas yra lėtesnis – jau ne dėl pandemijos, o dėl kitų iššūkių, tame tarpe ir saugumo situacijos“, – kalbėjo K. Žemaitis.
„Kol kas negalime vertinti, kaip Izraelio konfliktas pakeis Izraelio turistų dinamiką į Lietuvą per artimiausius metus, bet tai irgi yra faktorius, kurį turime skaičiuoti“, – pridūrė jis.
Anot viceministro, atvykstamojo turizmo atsigavimas, palyginti su priešpandeminiais 2019 metais, šiuo metu siekia 67 proc., vietinio turizmo – 118 proc.
K. Žemaitis pažymėjo, kad svarbus ne turistų iš užsienio skaičius, o jų Lietuvoje išleidžiama pinigų suma. Pasak viceministro, užsienio turisto išlaidos Lietuvoje yra vidutiniškai daugiau nei tris kartus didesnės nei vietinio.
„Vienas iš pagrindinių tikslų yra didinti pajamas – ne turistų skaičių, bet pajamas, pirmiausia verslui ir valstybei“, – kalbėjo viceministras.
Nori, kad 2030-ais turistai išleistų 5 mlrd. eurų
Pasak Lietuvos kelionių verslo asociacijos viceprezidento Udriaus Armalio, 2022 metais šalies atvykstamojo turizmo organizatoriai, palyginti su 2019 metais, gavo 82,1 proc. mažiau pajamų. Tuo metu 2023 metų pirmąjį pusmetį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2019 metais, šios pajamos sumažėjo 76,8 proc.
„Turizmo sektorius iš principo neturi lėšų transformacijai ir yra prarasta kvalifikuota darbo jėga“, – konferencijoje Seime pirmadienį kalbėjo U. Armalis.
U. Armalio teigimu, asociacija siekia, kad 2030 metais tiek vietiniai, tiek užsienio turistai Lietuvoje turizmo paslaugoms iš viso išleistų 5 mlrd. eurų.
Anot Lietuvos kelionių verslo asociacijos viceprezidento, Lietuva pastaraisiais metais palaipsniui praranda rusakalbius turistus bei turistus iš Vokietijos, kurie, jo teigimu, į Lietuvą bijo vykti dėl karo Ukrainoje.
„Mes turime skatinti užsienio turistų atvykimą į Lietuvą. Dėl prarastų Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos rinkos būtina ieškoti naujų rinkų“, – konferencijoje Seime kabėjo U. Armalis.
Ji pažymėjo, kad šalies turizmo sektoriui reikalinga reforma prie Vyriausybės atkuriant Turizmo departamentą.
„Bet kokie sprendimai, susiję su viešojo turizmo plėtra, struktūra, kryptimis turėtų būtų sprendžiami kartu su verslu, kad nebūtų taip, jog viešasis sektorius galvoja vienaip, o verslas galvoja kitaip“, – kalbėjo U. Armalis.
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2022 metais po Lietuvą su viena ir daugiau nakvynių keliavę gyventojai išleido 370,7 mln. eurų, tuo metu į Lietuvą atvykę užsienio keliautojai – 1,09 mlrd. eurų.
