Dėl valstybinio banko spręs darbo grupė
– Kol kas nėra sutarimo, kaip turėtų atrodyti Valstybinis plėtros bankas. Kokia jūsų vizija?
– Norėčiau pabrėžti, kad visi valstybinio ar plėtros banko galimi variantai turi gulti ant stalo ir turėti teisę būti svarstomi. Neturėtų būti taip: atsirado vienas žinovas ir darome šitaip, ir ne kitaip. Tam ir yra sudaryta darbo grupė. Jai suteikta teisė kreiptis ekspertų pagalbos, žinoma, ir apmokant, kreiptis konsultantų pagalbos. Darbo grupė sudaryta iš žmonių, kurie tas problemomis yra sprendę. Aš linkęs laukti ekspertų ir darbo grupės išvadų. O po to būtų labai sveika ir pasitikrinti, ir tai bus privalu. Reikės kreiptis į Europos Komisiją ir gauti leidimą arba jo negauti, kad tokį veiksmą darytume. Bet tai reikia atlikti nepaisant to, kad kadencija jau baigiasi, nes Seimas priėmė sprendimą, Prezidentas jį pasirašė, premjeras nurodė ministerijai sudaryti darbo grupę. Nuo tos problemos neturime teisinio pagrindo nueiti. Galutinio rezultato pasakyti negaliu, remsiuosi tuo, ką pateiks darbo grupė.
Dažnai politikų noras būna atverti duomenis nemokamai visuomenei, visuomenė už tai ir turėtų sumokėti.
– Kada galima tikėtis darbo grupės išvadų?
– Šio mėnesio pabaigoje.
– Esate užsiminęs apie idėją diskutuoti ir apie jau veikiančio banko steigimą.
– Tai yra vienas svarstytinų variantų ir ne daugiau.
– Ar galima tikėtis kokių nors konkrečių veiksmų iki rinkimų?
– Šiuo metu ekspertai diskutuoja, bet ten iki rinkimų optimistinių gaidų negirdžiu. Tai gal būtų pradėtas procesas, bet jokiu būdu jis nebūtų baigtas.
Nebūtiniausi projektai
– Valstybės kontrolė pažymi, kad "Ateities ekonomikos DNR" plane atsiranda projektų, neskatinančių ekonomikos. Ar sutinkate su tuo?
– Reikia sutikti su Valstybės kontrole. Valstybės investicijų programa (VIP) yra trimetis dokumentas, kur trejiems metams numatomas projektų sąrašas ir lėšų poreikis. Dažnai projektui skiriama ne visa suma, o tik tam tikra dalis. Tokiu būdu įgyvendinimo laikas užsitęsia, bet projekto nebegalima išbraukti iš investicijų programos, nes pinigai jau išleisti, o rezultatas dar nepasiektas.
Kad visai neskatintų ekonomikos, tai vargu, nes prie projektų dirbs statybininkai, kažką statys, renovuos, bet kaip patys objektai dalyvaus prekių paslaugų kūrimo procese. Tokių objektų yra daug ir nemažai. Jų lyg ir išbraukti negali, bet jų ir ekonominis efektyvumas ne toks didelis, kokio norėtųsi pertvarkant ekonomikos stuburą.
– Kokie labiausiai kvestionuojami projektai?
– Tokių pavyzdžių apstu, jei pasirinksime VIP, kuri buvo patvirtinta su biudžetu, tai pamatysime, kad ten yra ir bažnyčių restauravimas, tai galbūt ir nėra blogai, yra ir kai kurių valstybės įstaigų pastatų atnaujinimas, šildymo sistemų keitimas. Negali pasakyti, kad tai nereikalingi projektai, bet ar jie duos ekonominį proveržį, yra labai abejotina.
Duomenys prastai saugomi
– Lietuva vertinama kaip mažiausiai atvirų duomenų srityje pažengusi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybė. Valstybė atsiduria paskutinėse pozicijose vertinant bendrą atvirų duomenų politikos pažangą. Kodėl duomenų atvėrimo klausimai juda taip lėtai?
– Tiesą sakant, aš nežinau, kokie argumentai būtų neatverti duomenų. Kiekviena valstybė turi saugomus duomenis, kurie nėra vieši, susiję su valstybės nacionaliniu saugumu, bet viešųjų įstaigų, įmonių, valdžios duomenys turi būti atverti. Kodėl taip nepadaroma? Matyt, kad mūsų supratimas dar yra nepriaugęs iki to, kad galima saugiai ir be trikdžių atverti duomenis.
Vienas klausimų galėtų būti, kad duomenų atvėrimas kažkiek kainuoja, gal sistemų trūksta, nors elektroniniai valdžios vartai vis daugiau paslaugų teikia. Bet šiaip galimos informacijos, kuri nekenkia valstybės saugumui, atvėrimas yra mentaliteto ir šiek tiek finansų klausimas. Jeigu atveri duomenis, atvėrimas kažkiek kainuoja. Registrų centro kai kurie duomenys atiduodami nemokamai. Suprantama, nieko nemokamo nebūna, įmonei reikia atnaujinti programinę įrangą ir tai kainuoja. Tik klausimas, ar valstybė yra pasirengusi sumokėti už tai. Dažnai politikai nori duomenis visuomenei atverti nemokamai, tačiau visuomenė už tai turėtų sumokėti.
– Kaip galėtumėte bendrai įvertinti valstybinės reikšmės duomenų saugą Lietuvoje, ar ji yra pakankama?
– Šiuo metu negalėčiau į šį klausimą atsakyti teigiamai, nes paskutiniai įvykiai rodo, kad ji nėra pakankama. Jei peržvelgtume teisinę bazę, matytume, kad įstatyme numatyta beveik 400 duomenų bazių migracija į tam tikras saugyklas ar saugojimo vietas. Šiuo metu tokios vietos yra numatytos tik dvi – Vyriausybės rūmai ir Lietuvos radijo ir televizijos centras. Mano nuomone, turėtume numatyti ne mažiau kaip penkias vietas. Strategiškai esame aptarę, kad dar dvi duomenų bazės turi būti įkurtos Kaune, ypač svarbių duomenų kopijos turi būti saugomos NATO būstinėje, kaip vienoje iš saugiausių, o dar viena duomenų bazė galėtų būti prie Vilniaus televizijos bokšto. Artimiausiu metu duomenų bazė galėtų būti išplėsta vienu iš tų adresų.
Optimizmo didelio nėra. Jeigu virusas ir toliau plis, tai optimizmo bus vis mažiau.
– E.sveikatos veiklos nepavyko atkurti daugiau nei savaitę, nebuvo atsarginių serverių. Kokios dar sistemos, jūsų manymu, reikalautų peržiūros?
– Sutapo, kad, atsitikus nemaloniam įvykiui su Registrų centru, iš ministerijos išėjo nurodymas visiems duomenų bazių turėtojams atlikti savo saugyklų reviziją – pasižiūrėti, kiek jie atitinka fizinės saugos, priešgaisrinės saugos reikalavimus. Manau, kad tai bus vykdoma ir lauksime konkrečių sprendimų bei investicijų į tarptautinius reikalavimus atitinkančių naujų duomenų bazių atsiradimą. Į tai valstybė turės investuoti.
Viešieji pirkimai – opi tema
– Pirmosios koronaviruso bangos metu viešieji pirkimai vyko neskelbiamų derybų būdu ir tai sukėlė tam tikrų diskusijų. Jūsų nuomone, ar antrosios bangos metu viešieji pirkimai taip pat galėtų vykti tokiu būdu?
– Būtų geriau, kad taip neatsitiktų. Bet šiaip pritariu premjero pozicijai, kad kontroliuojančios tarnybos, turiu omenyje Specialiųjų tyrimų tarnybą, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybą, kurios dabar užsiima praeities pirkimais, nagrinėja teisiniu požiūriu, reikia kad jos daugiau įsijungtų į procesą, teiktų konsultacijas. Pagaliau Viešųjų pirkimų tarnyba galėtų turėti savo vadovą ir galėtų teikti konsultacijas, o ne vertinti tik po įvykio.
– Lietuvoje dar labai atsiliekame pagal mokslo tyrimų eksperimentinę plėtrą. Investicijos į tai nesiekė 1 proc. 2018-aisiais, ES vidurkis buvo šiek tiek daugiau kaip 2 proc. Lietuvoje kalbama daug apie inovacijas, tačiau šis sektorius yra tarsi šešėlyje. Kas lemia nenorą investuoti į mokslo tyrimų plėtrą?
– Turbūt rizikos baimė. Mokslinė ir eksperimentinė plėtra visada susijusi su rizika. Atlieki mokslinius tyrimus, bandai ištyrinėti kažką ir sukurti produktą, bet turi prisiimti riziką, kad produktas gali būti nepatrauklus rinkai. Garantuoti, kad kiekvienas mokslinis tyrimas pasibaigs komercializacija, negali, tokių garantijų niekas neduoda. Mano pozicija būtų nebijoti, ypač "Ateities ekonomikos DNR" kontekste. Kartais net jei iš 10 mokslinių tyrimų bent 1 būtų pritaikytas praktikoje, bent jau aš laikyčiau, kad tai teigiamas rezultatams. Galima tikimybė, kad tas vienas pritaikymas gali atpirkti visas sąnaudas, kurios buvo išleistos moksliniams tyrimams, kurie nepasiteisino.
Kiek kalbuosi su mokslininkais apie mokslo tiriamuosius darbus, jie orientuojasi ne tiek į fundamentaliuosius tyrimus, nors irgi atskirose srityse, kaip gyvybės mokslai ar medicina, yra svarbu, bet jų tyrimai daugiau kreipiami į komercializaciją. "Ateities ekonomikos DNR" plane yra numatytos reikšmingesnės sumos, kurios siekia kelis šimtus milijonų eurų mokslo tiriamiesiems darbams ir jų praktiniam pritaikymui.
Robotai visko nepakeis
– EBPO duomenimis, 40 proc. darbo vietų Lietuvoje patiria labai didelę automatizavimo riziką. Ar darbuotojai ir verslas pasiruošę automatizavimui?
– Visada galėtų būti geriau šioje srityje. Jei būtų pakankamai išsilavinusių darbuotojų, tai Ekonomikos ir inovacijų ministerijai nereikėtų inicijuoti Vyriausybėje sprendimo projekto, kuris nuo rugsėjo turėtų būti įgyvendintas ir turėtų būti skirta 430 papildomų stipendijų, kad turėtume specialistų, kurie mokytųsi tiksliųjų mokslų. Tai padarėme matydami trūkumą. Specialistų pertekliaus šiuo metu tikrai nėra.
– Kaip darbuotojams neprarasti darbo vietų automatizuojant verslą?
– Dėl darbo vietų visada turėtų būti konkurencija. Kiekvieną juodo ar sunkaus fizinio darbo vietą išsaugoti, abejoju, ar turime tokį tikslą. Man atrodo, kad šitas tikslas yra labai menamas ir neperspektyvus. Neišvengiamai judėsime link ketvirtos pramonės revoliucijos. Automatizacija, robotizacija visur vyksta pasaulyje, nebūsime išskirtiniai. Priešingai, norėtųsi, kad tas procesas būtų spartesnis, tada ekonominė pažanga ir darbo našumas būtų didesnis. Daugelio mūsų gerovė priklauso nuo produktyvumo. Jį galima skaičiuoti įvairiai. Anksčiau žmonės skaičiuodavo produkcijos kiekį, pagaminamą per laiko vienetą. Dabar skaičiavimai keičiasi – kokią pridėtinę vertę sukuria savo darbo vietoje per laiko vienetą. Todėl galima paaiškinti, kodėl tos pačios profesijos žmonės šalyse, kuriose yra aukštesnis skaitmenizacijos lygis, uždirba daugiau nei tie, kurie dirba mažai automatizuotoje darbo vietoje.
– Ar jau atsisakoma idėjos sujungti Ekonomikos ir inovacijų bei Energetikos ministerijas?
– Mano paskyrimas turbūt verčia daryti išvadą, kad jungimo procesas per šią kadenciją neįvyks. Jei būtų planuota jungti, tai nereikėjo ministro skirti. Dar pakentėti reikėjo su vienu ministru per kelis aukštus šito pastato, tad būtume išlaukę ir dar kurį laiką. Bet ministerijų jungimas nėra toks spartus procesas, kaip gali atrodyti, tai ne vien tik iškabos pakeitimas. Yra ir turtas, ir funkcijos, ir teisinė bazė.
Nemanau, kad Seimas rudens sesijoje imtųsi svarstyti ministerijų jungimo ir teisinės bazės keitimo klausimus. Tiesiog, matyt, nebus tam laiko.
Verslas nebus suvaržytas, kaip anksčiau
– Nors ir žadama, kad ekonomika nebus uždaryta vėl, kokių iššūkių verslas turėtų tikėtis įsismarkavus antrajai koronaviruso bangai?
– Vidaus vartojimui valstybė gali ryškiai daryti įtaką – dotacijos, kreditai, subsidijos ir pan. Žmonės turi daugiau pinigų, jie yra mokūs pirkėjai, perka paslaugas. Tokiu būdu vidaus vartojimas yra gaivinimas. O su eksportu yra daug sudėtingiau. Esant antrajai bangai, ko nelinkėčiau, bet tenka dėl to nerimauti – tai prekių judėjimo grandinės trūkinėjimai, kuriems valstybė nelabai gali daryti pveikį. Jei užsidaro sienos, tai ir prekių judėjimas, verslo grandinės ima trūkinėti. Kadangi eksportas sudaro mūsų ekonomikos didžiąją dalį, tad čia tam tikros baimės yra.
Galvojame apie kitų priemonių atsiradimą. Vieną tokių paminėti verta, kurios biudžetas planuojamas apie 600 mln. eurų. Tai prekinio kredito atsiradimas eksportui. Jeigu įmonė siunčia savo produkciją, negali jos išsiųsti dėl kažkokių priežasčių, jai garantuojamos pajamos arba apmokėjimas už tas potencialiai neišsiųstas pagamintas prekes. Manau, kad ji per mėnesį turėtų būti įgyvendinta, siekiant prevencinių tikslų. Galbūt to kredito įmonėms neprireiks, jei sienos užsidarys, bet ji turi būti. Ir teisinė bazė, ir ta visa schema, aprašas, kaip tai turi vykti, turi būti pasirengta.
Iš kitos pusės, bendra ES politika, jei sienas reikės uždaryti, ar kiekvienas elgsimės, kaip kas sumanė, neprognozuojamai, ar tai bus bendra ES koronaviruso valdymo politika. Tai irgi labai svarbu, kad verslas žinotų, į kokias rinkas orientuotis.
– Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Lietuva per mažai išnaudoja turimą turizmo potencialą. Kokį vaidmenį turi vaidinti turizmas mūsų ekonomikoje?
– Dabar nėra geras metas skatinti (turizmą – ELTA). Nėra kaip jo propaguoti, apribotas judėjimas. Kai kurios valstybės reikalauja turistų draudimo nuo COVID-19, jeigu atvykęs susirgtų, kad gautų draudimą. Draudimo kompanijos ne visada teigiamai žiūri į tuos dalykus. Tai visa eilė problemų. Bet turizmas nėra paliktas nuošalyje, priemonių yra šiandien, kai iš pat pradžių beveik nieko nebuvo.
– Po karantino kiek įsibėgėjusi turizmo įmonių veikla gali būti paveikta naujosios bangos, kai grįžtantiems iš tam tikrų užsienio šalių gali tekti izoliuotis. Ko šiuo metu tikėtis turizmo sektoriaus įmonėms?
– Optimizmo didelio nėra. Jeigu virusas ir toliau plis, tai optimizmo bus vis mažiau. Bet tos priemonės, kurios šiuo metu veikia, jos nebus nutrauktos. Jei reikės papildyti lėšomis, tai galvosime, kaip tai padaryti. Bet didesnio dotacijų kiekio, kad pasipils pinigų lietus, šito irgi neprognozuočiau.
Prašome turistinių kompanijų, kad klientui pasakytų – štai važiuoji į tą šalį, sergamumo rodikliai tokie, tendencija yra tokia, prisiimk grįžimo, sienos kirtimo riziką. Turi įspėti. Tai kliento labui, ne turizmo įmonės labui, bet žmogus turi turėti galimybę rinktis.
