„Akivaizdu, kad Lietuvos ekonomika įeina į tokią pavojaus zoną, todėl būtent dabar labai svarbu sukaupti visas jėgas pokyčiui ir yra lemiamas laikas spręsti įsisenėjusius Lietuvos paradoksus. Priežasčių atidėlioti galima rasti visada, tačiau ekonomikos sulėtėjimas – gera priežastis pasidaryti namų darbus, kuriuos turėjome pasidaryti jau seniai“, – žurnalistams trečiadienį sakė M. Vaščega.
Pasak jo, Lietuvos ekonomika dažnai rodė geresnius rezultatus nei iš jos buvo tikimasi, tačiau paskutinį 2022 metų ir pirmąjį šių metų ketvirčius fiksuojamas BVP kritimas, o visų šių metų prognozė „yra silpna“.
„Bendrame Europos Sąjungos kontekste Lietuva jau atrodo pakankamai silpnai, nors, žinoma, kad panašūs prasti ekonomikos rezultatai kamuoja didelę dalį Europos“, – teigė EK atstovybės vadovas.
EK Lietuvai rekomenduoja atsisakyti kompensacijų už dujas ir elektrą, mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro bei energijos importo, taip pat stiprinti pirminę sveikatos priežiūrą, gerinti socialines paslaugas.
EK atstovybės Vilniuje vadovas sako, kad Lietuvai taip pat rekomenduojama papildyti „Naujos kartos Lietuva“ planą energetinės nepriklausomybės priemonėmis, spartinti energetinių išteklių plėtrą, žaliąją pramonės transformaciją, pastatų renovaciją, gerinti viešojo ir tvaraus transporto prieinamumą, užtikrinti tolimesnę elektros jungčių plėtrą ir sinchronizaciją su Vakarų Europa.
Pasak M. Vaščegos, nors atlyginimai Lietuvoje pastarąjį dešimtmetį augo greičiau nei Bendrijos vidurkis, tačiau reali šalies gyventojų perkamoji galia 2022 metais krito dėl infliacijos.
„Dėl spartaus atlyginimų augimo pigesne darbo jėga grįstas verslo modelis jau spėjo išsikvėpti ir Lietuva nebėra pigesnės darbo jėgos šalis“, – teigė EK atstovas.
M. Vaščega pažymėjo, kad Lietuvai neužtenka lėšų iš esmės spręsti ilgalaikes struktūrines problemas.
Pasak EK atstovybės Vilniuje vadovo, Lietuvos pajamos iš mokesčių pagal santykį su bendruoju vidaus produktu (BVP) yra vienos mažiausių Bendrijoje, jų nepakanka kokybiškoms viešosioms paslaugoms.
Tuo metu nekilnojamo turto (NT) mokesčių pagal santykį su BVP surenkama daugiau nei septynis kartus mažiau nei ES vidurkis, transporto mokesčių – daugiau nei tris kartus mažiau, įmonių pelno mokesčių – du kartus mažiau.
Tai, be abejo, kelia klausimų dėl adekvataus viešųjų paslaugų, ypač sveikatos sektoriuje, socialinėje apsaugoje, bendrose valstybės paslaugose finansavimo.
„Tai, be abejo, kelia klausimų dėl adekvataus viešųjų paslaugų, ypač sveikatos sektoriuje, socialinėje apsaugoje, bendrose valstybės paslaugose finansavimo“, – teigia M. Vaščega.
„Kyla tokios problemos, kaip aukštas nepatenkintas medicinos paslaugų poreikis, ilgas patekimo pas gydytojus laikas, didelės pacientų priemokos, aukštas skurdas ir nelygybė, sunkumai pritraukiant talentus į valstybės tarnybą“, – pridūrė jis.
Priklausomybė nuo energijos išteklių importo
Pasak M. Vaščegos, Lietuvos ekonomika vis dar yra labai priklausoma nuo energijos kainų ir daug jos vartojančios gamybos.
„Lietuva išlieka ypač priklausoma nuo elektros ir iškastinio kuro importo iš kitų šalių. Dėl to pastangos skatinti atsinaujinančių elektros energijos išteklių plėtrą išlieka labai svarbios“, – sakė M. Vaščega.
„Didžiausią iššūkį žaliajai transformacijai Lietuvoje kelia transporto sektorius, kuris ir yra pagrindinis anglies dioksido emisijų ir oro taršos šaltinis Lietuvoje“, – pridūrė jis.
EK atstovo teigimu, viešojo susisiekimo sistema Lietuvoje yra fragmentuota, neatitinka keleivių lūkesčių, o naudojimasis ja yra žemiausias Bendrijoje.
„Paskatos rinktis mažiau taršias transporto priemones Lietuvoje yra menkos, o prie didelio energijos poreikio prisideda energetiškai neefektyvūs būstai. Nepaisant ambicingų tikslų, kol kas nėra veiksmingos strategijos, kuri užtikrintų reikšmingą renovacijos apimties padidėjimą“, – teigė M. Vaščega.
Problemos socialinės apsaugos, sveikatos, švietimo srityse
Pasak M. Vaščegos, dėl riboto išmokų ir mokesčių sistemos poveikio skurdo rizikos lygis Lietuvoje viršija ES vidurkį, o pajamų nelygybė vertinama kaip esanti „kritiniame lygmenyje“.
„Senjorai, asmenys su negalia, vieniši tėvai ir toliau išlieka labiau pažeidžiami, o energetinis skurdas Lietuvoje tris kartus viršija Europos Sąjungos vidurkį“, – teigė M. Vaščega.
Jis pažymėjo ir išliekančius didelius regioninius skirtumus.
„Gyventojų skaičius atokesnėse vietovėse sparčiai mažėja, viešųjų paslaugų konsolidavimas regionuose (...) išlieka iššūkiu“, – teigė EK atstovybės Lietuvoje vadovas.
Pasak M. Vaščegos, dėl nepakankamos ligų prevencijos ir pirminės sveikatos priežiūros Lietuvoje išlieka vienas aukščiausių Bendrijoje išvengiamų mirčių skaičius.
„Pacientų priemokos už sveikatos priežiūrą yra beveik du kartus didesnės nei Europos Sąjungoje, o slaugytojų ir gydytojų trūkumas ir netolygus jų pasiskirstymas išlieka iššūkis“, – teigė M. Vaščega.
Jo teigimu, nepaisant reformų švietimo srityje, didelius moksleivių pasiekimų skirtumus vis dar lemia dideli jų socioekonominės aplinkos skirtumai.
„Lietuva kol kas taip pat nėra išnaudojusi viso potencialo susijusio su inovacijomis ir moksliniais tyrimais. Privačios investicijos į mokslinius tyrimus ir plėtrą, kaip BVP dalis, sudaro tik trečdalį Europos Sąjungos vidurkio“, – teigė M. Vaščega.
Vis dėlto, pasak jo, makroekonominiai disbalansai Lietuvoje nefiksuojami, o valstybės finansai mažėjant biudžeto deficitui ir skolai atrodo „gana neblogai“.
