Žmonės dažniausiai rinkosi socialinio darbuotojo padėjėjo, motorinių transporto priemonių kroviniams vežti ir apskaitininko mokymo programas. Populiariausiųjų programų dešimtuke – ir grafinio dizaino, fotografijos ir vaizdo produkcijos kūrimo mokymai. Aukštą pridėtinę vertę kuriančią kvalifikaciją ar kompetenciją iki 2026 m. gali įgyti apie 19,4 tūkst. šalies gyventojų. Tam skirta 76,6 mln. eurų.

„Skatiname naudotis galimybe įgyti bet kokiems ekonominiams sukrėtimams atsparias profesijas. Darbo rinkoje ypač ryškūs darbo pasiūlos ir paklausos neatitikimai, nes, skaitmenizavimo procesams įsibėgėjant, trūksta kvalifikuotų specialistų. Tiek darbo ieškantys, tiek dirbantys jau dabar turėtų susimąstyti apie galimybę keistis“, – teigė Užimtumo tarnybos priemonių organizavimo įgyvendinimo skyriaus vedėja Vaida Kamandulienė.

Populiariausia šiemet – socialinio darbuotojo padėjėjo mokymo programa (1 045 dalyviai). Ilgą laiką pirmavusi motorinių transporto priemonių kroviniams vežti vairuotojų mokymo programa atsidūrė antroje vietoje – ją rinkosi 819 klientų. Grafinio dizaino, fotografijos ir vaizdo produkcijos kūrimo mokymo programa buvo populiariausia (325) tarp besirenkančių aukštą pridėtinę vertą kuriančias kompetencijas.

463 darbo ieškantys asmenys pasirinko žiniatinklio programuotojo, interneto svetainių dizaino kūrėjo, Python, duomenų analitikos, CNC ir panašias mokymo programas. Anot V.Kamandulienės, Užimtumo tarnyba tampa inovatyviu mokymo centru: „Tai nereiškia, kad rinkoje reikalingi tik inžinieriai ar programuotojai. Klientas gali rinktis bet kokią didelių galimybių darbo rinkoje užtikrinančią specialybę. Tačiau skatiname atsižvelgti į ateities perspektyvas, geresnį atlyginimą, karjeros galimybes. Aukštą pridėtinę vertę kuriančios kvalifikacijos ir kompetencijos būtent į tai ir orientuotos.“

Paklausią programą baigęs žmogus ne tik turės dokumentą, bet ir stabilią darbo vietą.

Naujos kartos programas dažniausiai renkasi 30–44 metų darbo ieškantys žmonės (53 proc.), taip pat jaunimas iki 29 metų – 44,3 proc. Moterys ryžtasi įgyti paklausią specialybę kiek dažniau – 50,1 proc. iš visų pradėjusių mokytis.

Šių metų sausio–rugsėjo mėnesiais bendras profesinio mokymo efektyvumas po šešių mėnesių siekė 80,9 proc. Tarp pasirinkusiųjų aukštą pridėtinę vertę kuriančias programas darbo rinkoje liko 90,3 proc.

„Šie rezultatai rodo, kad paklausią programą baigęs žmogus ne tik turės dokumentą, bet ir stabilią darbo vietą“, – pabrėžė V.Kamandulienė.