Apie poreikį demontuoti užtvankas aplinkosaugininkai, mokslininkai ir visuomenininkai kalba jau ne vienus metus. Užtvankos užtveria migracijos kelius žuvims, dėl to jos nyksta. Europoje per 50 metų migruojančių žuvų populiacijų sumažėjo 93 proc., pagrindinė priežastis – užtvenktos upės. Lietuvos upių būklė šokiruoja – net 63 proc. neatitinka geros ekologinės būklės standartų, o užtvankų demontavimas yra prioritetinė priemonė šalies upių būklei gerinti. Pašalindami jas, suteiktume gamtai galimybę sugrįžti į savo prarastus namus. Tai taip pat tai būtų ilgalaikė investicija į gyventojų saugumą. „Ekrano“ avarijos pavyzdys tik parodė, kad neprižiūrimos užtvankos kelia grėsmę ir priminė būtinybę įvertinti tokių užtvankų būklę ir kur galima jų atsisakyti.

Europos šalyse užtvankų demontavimas jau tapo įprasta praktika ir dažniausiai tai daroma gamtosaugos tikslais. Pavyzdžių netgi nereikia ieškoti labai toli. Štai Estijoje stovėjęs Sindi upės slenkstis sovietiniais laikais aptarnavo vilnos fabriką. Taip pat, kaip ir kaip „Ekranas“, vilnos fabrikas užsidarė. Todėl Estijos aplinkosaugos institucijos šį slenkstį pašalino, beje, kartu su keliomis kitomis užtvankomis, ir taip atvėrė virš 3 tūkst. km upių migruojančioms žuvims.

Kitas draugiškumo gamtai pavyzdys – Prancūzijoje ir Suomijoje šalinamos netgi veikiančios hidroelektrinės, kadangi jos yra mažiausiai efektyvi atsinaujinančios energetikos rūšis. Jos pagamina nedaug elektros, tačiau jų žala aplinkai – milžiniška. Šiose šalyse vertinama, kiek reikės investuoti į užtvankos saugumą ir kokia yra užtvankų  ekonominė žala gamtai. Tose vietose, kur žala gamtai atsveria kitas užtvankų sukuriamas naudas, užtvankos pašalinamos. Siekdama atverti migracijos kelius lašišinėms žuvims, 2019 m. Prancūzija pašalino 100ą metų stovėjusią 36 m aukščio „Vezins“ hidroelektrinės užtvanką.

Nesvarbu, kokia užtvanka – paprasta ar hidroelektrinės, jei ji netvarkinga ar jos žala gamtai didesnė, nei visuomenei sukuriama nauda, ji negali būti neliečiama. Mažųjų hidroelektrinių užtvankų yra vos apie 100, jos bendrai pagamina mažiau nei 1 proc. šalyje sunaudojamos energijos. Jeigu hidroelektrinės operatoriai nepajėgūs užtikrinti užtvankos saugumo, kaip kad pavyzdžiui 2016 m. įvykus Dvariukų hidroelektrinės Pakruojo rajone avarijai, jeigu jie neplanuoja švelninti poveikio aplinkai ir įsirengti žuvų pralaidų ir jose nuolatos pasikartoja aplinkosauginiai pažeidimai, tokių hidroelektrinių veikla turėtų būti nutraukiama, o užtvanka pašalinama.

Lietuvoje užtvankos jau yra šalinamos. Štai visai neseniai pašalinta Salanto upės užtvanka, atverti migracijos keliai šlakiams ir upinėms nėgėms. Lietuva yra parengusi planą, kuris rodo, ko reikia imtis, kad būtų gerinama upių būklė ir upės išlaisvinamos nuo užtvankų. Deja, vandensaugos planų įgyvendinimas šalyje vyksta nepakankamais tempais, kad pasiektume ES Vandenų direktyvos tikslų, ar išvengtume  avarijų.

„Kaltų tikrai bus ieškoma, bet svarbiausia – ne ieškoti kaltų, o padaryti išvadas. Šiuo atveju užtvanka buvo Panevėžio miesto nuosavybė. Jie planavo ją rekonstruoti, buvo pasidarę projektą. Užtvanką prižiūri savivaldybės įmonė „Panevėžio keliai“. Tai yra savivaldybės turtas ir ji turi užtikrinti techninę priežiūrą. Paprasčiausias patarimas būtų pakelti šliuzą ir išleisti truputį vandens, kad nesusidarytų tas spaudimas. Tai yra geras signalas. Kol kas likimas leido išvengti didelių nelaimių“, – kalbėjo S. Gentvilas.

Pasak ministro, sunku užtikrinti Lietuvoje esančių užtvankų saugumą, nes didžioji jų dalis nepriklauso niekam arba yra valstybės nuosavybė.

„Aplinkos ministerija tai mato kaip ekologinę problemą dėl to, kad yra sustabdyta žuvų migracija gražiausiose Lietuvos lašišinėse, upėtakinėse upėse. Jos tampa prūdais ir ten veisiasi karosai, o jeigu upėje veisiasi karosas, tai ji patapo ežeru. Tai sužlugdo kraštovaizdį. Yra ir saugumo problema. Mes esame pasidarę komercinį upių sąrašą iš tų 1 300 upių, kur yra didžiausios ekologinės problemos ir mes jas esame išsireitingavę iš ekologinės pusės, bet ne iš saugumo. Problema ta, kad iš tų užtvankų, kurias mes žinome, 100 užtvankų yra hidroenergetikos nuosavybė ir hidroenergetikai yra atsakingi už jų priežiūrą. 300–400 užtvankų yra savivaldybių nuosavybė, kaip ir Panevėžyje. O likusios yra arba be šeimininko, arba valstybės nuosavybė“, – teigė S. Gentvilas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Aplinkos ministerija gauna savivaldybių prašymų nugriauti užtvankas, tačiau Penevėžys tokio prašymo pateikęs nebuvo.

„Mes, aplinkos ministerija, esame nusimatę griovimo sąrašą. Pirmąją užtvanką Salantuose nugriovėme pernai metais, dabar planuojame sugriautinų arba taisytinų sąrašą, kuriame jau yra Jūros upės Balskų užtvanka. Pačios savivaldybės irgi yra pateikusios prašymus nugriauti savo užtvankas, esančias jų miestuose ir miesteliuose, bet Panevėžio tame tarpe nebuvo“, – tvirtino S. Gentvilas.

Savivaldybės yra ta pati valstybė, jeigu jos turi užtvankų, turi imtis ir jų tvarkymo.

Užtvankų griovimui yra numatytas finansavimas, tačiau visų Lietuvoje esančių užtvankų nugriauti nepavyks. Pasak ministro, kiekviena savivaldybė turi rūpintis jos teritorijoje esančiomis užtvankomis ir jas tvarkyti arba nugriauti.

„Grigiškėse yra lašišinis Vokės upelis, kuris yra uodų dauginimosi pelkė miestelio centre. Mes tikrai turime išlaisvinti šitą upę, dėl to jau dabar pasiruošėme paramos tvarką, Vilniaus savivaldybė daro turto vertinimą. Galbūt išpirkinės iš privataus savininko šitą užtvanką ir nugriaus. Anykščiuose yra Šventoji, kuri užtvenkta ir ten likę keli metai iki nelaimės. Mes su Anykščiais nuolat bendraujame, kad jie ryžtųsi nugriauti šitą užtvanką, nes jie yra jos savininkai. Atvejis po atvejo einame per tas užtvankas ir siūlome. Griovimui yra numatyta ir europinių pinigų, ir valstybės pinigų, bet visų užtvankų mes neturime galimybių nugriauti. Savivaldybės yra ta pati valstybė, jeigu jos turi užtvankų, turi imtis ir jų tvarkymo. Nėra taip, kad turiu užtvanką, o tik centrinė valdžia turi ją kompensuoti“, – aiškino ministras.

– Panevėžio savivaldybė sako, kad užtvankos remontui pinigų neturi. Ar Vyriausybė jų duos?

– Vyriausybė ir savivaldybės yra ta pati valstybė. Jeigu neturi pinigų užtvankos remontui, tačiau matai, kad ji yra kritinės būklės, tada reikia pakelti šliuzus. Tai yra pirmas patarimas. Lietuvoje turime 1341 užtvanką. Savivaldybės valdo maždaug trečdalį jų bei dar maždaug 100 valdo hidroenergetikai. Likusios priklauso arba valstybei, arba yra bešeimininkės.

– Ar šioje vietoje įžvelgiate miesto neūkiškumą?

– Savininkas turi rūpintis, o savivaldybės turi užtikrinti užtvankos techninę priežiūrą. Jeigu matai, kad ji yra avarinės būklės, reikia imtis kokių nors priemonių. Šliuzų pakėlimas yra pigi priemonė, kuri nesukeltų katastrofos.

– Ar „Ekrano“ užtvanka yra Panevėžio savivaldybės nuosavybė?

– Taip. Ją prižiūri „Panevėžio keliai“, kuri yra Panevėžio savivaldybės įmonė. Tokios nuostatos, kad valstybė rūpinasi savo užtvankomis, o savivaldybės, kurioms užtvankos yra perleistos patikėjimo arba nuosavybės teisės būdu, rūpinasi savosiomis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kiek mūsų šalyje yra tokių užtvankų, neatliekančių savo pirminės funkcijos? Ar jų apskritai vis dar reikia?

– Seime prieš mėnesį priėmėme įstatymą, jog nebūtų leidžiama statyti naujų užtvankų. Senas arba sugriauti, arba pritaikyti tiek žuvitakiams, tiek rekreacijai. Valstybės vardu mes pernai metais nugriovėme pirmąją užtvanką Salantų miestelyje ir pritaikėme rekreacijai. Dabar numatytas rizikingiausių užtvankų sąrašas. Pirmoje vietoje – Balskų užtvanka Tauragės rajone. Dėmesys krypsta ir į Grigiškių, Vokės, Šventosios užtvankas. Esame išsireitingavę, tačiau šios „Ekrano“ užtvankos neturėjome sąraše, nes tai buvo Savivaldybės atsakomybė. Ne visos užtvankos yra vienodai blogos.

„Nelaimė Panevėžyje – apleistos „Ekrano“ užtvankos netvarkymo pasekmė. Laimei situacija stabilizuota. Bet dabar dirba daugybė pareigūnų: ugniagesiai, aplinkosaugininkai, gelbėtojai ir kovoja su pasekmėmis“, – antradienį feisbuke rašė ministras.

S. Gentvilas pabrėžė, jog už savo užtvankų priežiūrą yra atsakingos savivaldybės.

„Jos turi rūpintis užtvankų saugumu, kad vėliau nereikėtų gelbėtojams kovoti dėl visuomenės saugumo“, – teigė jis.

Anot ministro, Aplinkos ministerija yra sudariusi griautinų bešeimininkių užtvankų sąrašą. Pirmąja, jo teigimu, tapo Salantų užtvanka, nugriauta jau praėjusiais metais.

Viešoji įstaiga „Upių atkūrimo centras“ antradienį taip pat išplatino pranešimą, kuriame užtvankos vadinamos tiksinčia bomba.

Jos turi rūpintis užtvankų saugumu, kad vėliau nereikėtų gelbėtojams kovoti dėl visuomenės saugumo.

Šio centro aplinkosaugos ekspertė Karolina Gurjazkaitė sako, jog Panevėžio „Ekrano“ užtvankos avarija yra ketvirta tokia avarija šiemet – jau griuvo Adakavo, Palapojės ir Spiečiūnų užtvankos.

„Problema akivaizdi – Lietuvos užtvankos yra pasenusios, daugelis jų neprižiūrimos, todėl yra nesaugios. Politikų ir institucijų noras laikyti neveikiančias užtvankas neprisiimant atsakomybės nei už jų saugą, nei už poveikį aplinkai turi savo kainą, – pranešime sakė aplinkosaugos ekspertė. – Tokie seni statiniai pavojingi gyventojams ir jų turtui, toliau kenčia žuvys, prastėja upių ekologinė būklė. Jeigu nebus imtasi tikrų, o ne imituojamų veiksmų šalinti nenaudojamoms ir avarinės būklės užtvankoms, užtvankų avarijų bus daugiau“.

Anot centro, tokios nepelningos užtvankos kaip Panevėžio „Ekrano“ užtvanka („Ekrano“ gamykla nebeveikia nuo 2006 metų), yra paliktos likimo valiai, laukiant jų griūties.

Savivaldybė yra parengusi remonto projektą

Panevėžio savivaldybės vicemeras Valdemaras Jakštas BNS anksčiau antradienį teigė, jog savivaldybė buvo parengusi užtvankos ir tilto remonto projektą, kuriam ekspertai pateikė pastabas. Jie antradienį atvyko į Panevėžį ir turėtų įvertinti padarytą žalą ir esamą padėtį.

„Likvidavus įvykio padarinius, privalome ne tik išsiaiškinti avarijos priežastis, bet ir pristatyti aiškų veiksmų planą, ką darysime, kad tokia situacija nepasikartotų. Sutelkę jėgas su nacionalinės valdžios institucijomis bei atsakingomis tarnybos, užtikrinsime panevėžiečių ir jų turto saugumą“, – pranešime sakė vicemeras.

Apie įvykusią nelaimę „Ekrano“ gamyklos tvenkinyje antradienio rytą įspėjamosiomis žinutėmis informavo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD), pranešęs, jog lūžus užtvankos šliuzui vanduo nevaldomai veržiasi į Nevėžį ir kyla grėsmė dėl jo išsiveržimo.

Įvykio likvidavimu rūpinosi Panevėžio savivaldybės administracija ir atsakingos institucijos. Popietę vandens tekėjimas buvo suvaldytas, tačiau dėl įvykio paskelbta ekstremali situacija.

„Ekrano“ gamyklos tvenkinys dar vadinamas Ekrano mariomis yra Biliūno gatvėje, rytiniame Panevėžio miesto pakraštyje, ir tęsiasi Panevėžio rajone. 

Aplinkos ministerijos duomenimis, šalyje yra 1351 užtvanka, iš jų 535 priklauso valstybei, 144 neregistruotos, 136 yra privačios. Apie 40 proc. užtvankų nesama informacijos.