„Ką tik užbaigtame modeliavimo etape pagrindinis dėmesys skiriamas būsimai elektros sistemos veiklai. Sumodeliuoti penki galimi scenarijai, kurių kiekvienas numato, kaip Lietuvai iki 2030 metų pasiekti 100 proc. atsinaujinančios energijos išteklių naudojimą elektros gamybai“, – teigiama LEA pranešime.

Išvadą agentūrą padarė užbaigus vieną iš Lietuvos energetikos sistemos modeliavimo studijos „LT100“ etapų.

LEA direktorė Agnė Bagočiutė sako, jog Lietuvai greitai pereinant prie 100 proc. atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo, būtina atlikti energetikos sistemos analizę, o LEA ir NREL pasiūlys palankiausius modelius.

Teigiama, jog būsimi sprendimai padės Lietuvai mažinti elektros importą, tapti jos eksportuotoja ir suvaldyti kainų šuolius.

Pasak agentūros, scenarijai pagrįsti ilgalaikiais tinklo operatorių planais ir rinkos tyrimais, taip pat įvertinus potencialią vandenilio paklausą pramonės ir transporto sektoriuose, elektros poreikį Lietuvoje pagamintam vandeniliui iki 2030 metų.

Studija parodė, jog Lietuva galėtų eksportuoti elektrą, jei išnaudotų atsinaujinančios energetikos potencialą (...)

 

LEA teigimu, studija parodė, jog Lietuva galėtų eksportuoti elektrą, jei išnaudotų atsinaujinančios energetikos potencialą, turėtų lanksčius gamybos pajėgumus ir tvirtas jungtis su Europos Sąjungos šalimis.

Vis dėlto manoma, jog bus ir laikotarpių, ypač sausį ir vasarį, kai saulės ir sausumos vėjo elektrinės vis tik nepagamins pakankamai elektros, tuomet energiją reikėtų importuoti, daugiausia iš Švedijos.

LEA prognozėmis, 2030 metais vidutinė elektros kaina, nevertinant infliacijos įtakos, sieks apie 55 eurus už megavatvalandę (MWh) – apie 30 proc. mažiau nei šiuo metu.

Agentūros skaičiavimu, dėl augančios gamybos iš atsinaujinančių šaltinių per keturis šių metų mėnesius elektros importas sudarė 40.7 proc. viso poreikio, kai tuo pačiu metu pernai – 57,3 proc., užpernai – apie 63,5 proc.

Visas LEA ir NREL atliekamas sistemos modeliavimas turėtų būti baigtas po pusantrų metų.

Ja elektra iš Lietuvos būtų eksportuojama į regioną su aukšta energijos paklausa, teigia Rokas Masiulis.

„Žiūrime į tolimesnę tinklų plėtrą. Pavyzdžiui, strategijoje įrašyta jungtis į Vokietiją. Patys suprantame, žinome ir su vokiečiais bendraujame, kad Vokietijoje buvo ir bus elektros trūkumas“, – antradienį „Verslo žinioms“ sakė R. Masiulis.

„Vokiečiai patys atvirai sako, kad pas juos labai daug metų į priekį bus elektros trūkumas“, – kalbėjo jis.

„Litgrid“ vadovas yra sakęs, kad iki 2030-ųjų Lietuva turėtų tapti elektros eksportuotoja.

Pasak jo, Lietuvos geografinė padėtis yra palanki vystyti saulės ir vėjo elektrinių gamybą.

„Lietuvoje privalome ir, manau, kad (...) panaudosime savo geografinį potencialą, kuris leidžia labai gerai integruoti tiek vėją, tiek saulę. Pas mus saulės ir vėjo gamyba beveik nesikerta – yra 5 proc. kai kertasi. Saudo Arabija kažkada atrado naftą ir sėkmingai iš to gyvena, mūsų geografinė padėtis ir atsinaujinančių (elektros gamyba iš atsinaujinančių išteklių – BNS) yra mūsų nafta“, – kalbėjo R. Masiulis.

Jo teigimu, Lietuvoje, įvedus vystytojams patrauklų reguliavimą bei dėl didesnio politinio spaudimo, atsinaujinančios energetikos plėtra vyksta kur kas sparčiau nei Latvijoje ir Estijoje: „Vystome daugiau nei latviai ir estai kartu sudėjus.“

Energetikos ministras Dainius Kreivys yra sakęs, kad pasigaminti tiek pat elektros, kiek suvartoja, Lietuva galėtų jau 2026–2027 metais, kai šalyje bus išplėtota dar daugiau vėjo ir saulės elektrinių gamybos pajėgumų. Anot jo, 2025 metais „žaliosios“ elektros gamyba Lietuvoje turėtų pasiekti 8 gigavatus (GW), arba 75–80 proc. šalies suvartojimo.

„Perspektyviausias scenarijus – tapti energetikos produktus eksportuojančia šalimi. Pagal šį scenarijų mes taip pat maksimaliai padidintume vandenilio naudojimą šalies viduje bei elektros perteklių, kurį būtų galima panaudoti didesnę pridėtinę vertę turinčių produktų, tokių, kaip sintetinis kuras, gamyboje“, – penktadienį Vilniuje vykusiame „Verslo žinių“ surengtame Baltijos energetikos forume kalbėjo D. Kreivys.

Jis pristatė keturis britų kompanijos DNV pasiūlytus Lietuvos energetinės pertvarkos iki 2050 metų scenarijus.

Pagal pirmąjį – dekarbonizuotos energetikos – scenarijų Lietuva 2050 metais galėtų pasiekti 50 TWh elektros gamybą, tačiau, pasak ministro, šalis ir toliau liktų elektros importuotoja.

„Tai yra kukliausias scenarijus, kuris taip pat neįtrauks mūsų į importo ir eksporto tinklą. Tai reiškia, kad pagal šį scenarijų Lietuva išliks elektrą importuojanti šalis“, – kalbėjo D. Kreivys.

Skandinavija ir Baltijos šalys taps svarbiomis elektros ir vandenilio produktų tiekėjomis į Vidurio Europą ir jos pramonės centrus.

 

Pagal 71 TWh elektros gamybą per metus numatantį scenarijų Lietuva amžiaus viduryje galėtų pasigaminti pakankamai vandenilio savo poreikiams, taip pat pamažu jį eksportuotų į kitas regiono šalis.

D. Kreivio įvardytas ambicingiausias scenarijus Lietuvoje 2050 metais numato 85 TWh elektros gamybą bei anglies dioksido neišskiriančių energetikos produktų gamybą.

„Šio scenarijaus tikslai būtų maksimaliai padidinti pramonės augimo galimybes, turint anglies dioksido neišskiriančios gamybos pajėgumus Lietuvoje“, – kalbėjo energetikos ministras.

Jis pakartojo, kad Vidurio Europos šalyse, tarp jų ir Vokietijoje, ateityje išliksiant dideliam elektros poreikiui ją tiekti galėtų  Šiaurės ir Vakarų Europos, taip pat Baltijos šalys, kurios turės elektros perteklių. 

„Skandinavija ir Baltijos šalys taps svarbiomis elektros ir vandenilio produktų tiekėjomis į Vidurio Europą ir jos pramonės centrus“, – kalbėjo D. Kreivys.

D. Kreivys anksčiau BNS teigė, jog lapkričio pabaigoje turėtų preliminariai paaiškėti, kuris iš keturių scenarijų būtų priimtiniausias. Tuo metu visas Lietuvos energetikos agentūros (LEA) kartu su JAV Nacionaline atsinaujinančios energetikos laboratorija atliekamas sistemos modeliavimas, pasak jo, turėtų būti baigtas po pusantrų metų.

Energetikos ministras praėjusią savaitę teigė, kad pasigaminti tiek pat elektros, kiek suvartoja, Lietuva galėtų jau 2026–2027 metais. 

„Litgrid“ duomenimis, pernai Lietuva pasigamino – 4,25 TWh, arba 38 proc. suvartojimo.