Tai buvo pirmas viešas jo pasirodymas nuo to laiko, kai slapta prieš vietos valdžios rinkimus sugrįžęs į Sakartvelą jis buvo suimtas spalio 1 dieną.

2004–2013 metais prezidento pareigas ėjęs M. Saakašvilis, protestuodamas prieš baudžiamąjį persekiojimą, kalėjime 50 dienų badavo.

„Visi žino, kad aš neturiu būti kalėjime, nes visi man iškelti kaltinimai yra sufabrikuoti ir politiškai motyvuoti“, – sakė M. Saakašvilis, iš už stiklinės užtvaros kreipdamasis į teisėjus Tbilisio teisme.

Sakydamas emocingą kalbą teismo salėje eksprezidentas vienu metu angliškai kreipėsi į „Sakartvelo tarptautinius partnerius“.

„Aš buvau kankinimas, su manimi elgėsi nežmoniškai, mušė, žemino“ kalėjime, sakė M. Saakašvilis.

Paskelbęs bado streiką kalėjime jis neteko 20 kilogramų. Pirmadienį teisme 53 metų M. Saakašvilis atrodė išblyškęs.

Jis taip pat pripažino, kad per devynerius metus valdžioje klaidų padarė „daugiau nei pakankamai“.

„Aš labai apgailestauju dėl daugybės klaidų. Pirmiausia dėl to, kad nesukūrėme nepriklausomų teismų. Atsiprašau visų, kas dėl to nukentėjo“, – sakė jis.

Prie teismo rūmų sostinėje susirinko daugiau nei 1 tūkst. M. Saakašvilio šalininkų. Jie mosavo Sakartvelo ir Europos Sąjungos vėliavomis, skandavo eksprezidento vardą.

Kelias dešimtis demonstracijos dalyvių suėmė policija, kai jie blokavo eismą šalia esančioje gatvėje, pranešė televizija „Mtavari TV“.

M. Saakašvilis nutraukė bado streiką lapkričio 20 dieną, kai buvo pervežtas į karinę ligoninę Gorio mieste, gydytojams perspėjus, kad jis gali greitai mirti.

Sakartvelo valdžia iš pradžių uždraudė M. Saakašviliui dalyvauti teisme, tačiau pakeitė savo sprendimą JAV valstybės departamentui pareikalavus gerbti jo teisę į teisingą teismą.

M. Saakašvilis 2018-aisiais Sakartvele buvo už akių nuteistas kalėti šešerius metus dėl įgaliojimų viršijimo. Jo laukia dar du teismai dėl panašių kaltinimų.

Pirmadienio teismo procesas yra susijęs su tariamu M. Saakašvilio vaidmeniu policijai susidorojant su opoziciją palaikiusiais protestuotojais 2007 metais. Remiantis pranešimais, protestą organizavo vienas Kremliaus palaikomas oligarchas, siekdamas sužlugdyti Sakartvelo siekį tapti NATO nariu.

M. Saakašvilis tuomet pripažino, kad policijos jėgos panaudojimas prieš protestuotojus buvo perteklinis, atsistatydino ir sušaukė pirmalaikius rinkimus, kuriuos galiausiai laimėjo.

Pirmadienį teisėjams jis sakė, kad „niekam nedavė jokių nurodymų“ dėl policijos operacijos vykdymo.

„Politinis kerštas“

Jo advokatas Dito Sadzaglišvilis naujienų agentūrai AFP sakė, kad M. Saakašvilis „niekaip neprisidėjo prie įsakymo ir policijos operacijos planavimo“.

„Prokurorai nepateikė jokių M. Saakašvilio nusižengimo įrodymų“, – sakė jis.

Praėjusią savaitę M. Saakašvilis socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė, kad tikimybė sulaukti teisingumo „šiame teisme“ yra „nulinė“.

Tarptautinė kankinimų aukų reabilitacijos taryba pasmerkė elgesį su M. Saakašviliu kalėjime. Kartvelų teisių grupių teigimu, jis „buvo psichologiškai kankinamas nelaisvėje“.

Tarptautinė žmogaus teisių organizacija „Amnesty International“ nurodė, kad elgesys su buvusiu prezidentu rodo ne tik „selektyvų teisingumą, bet iš pažiūros atrodo kaip politinis kerštas“.

Kalbėdamas teisme M. Saakašvilis padėkojo kartvelams už jų „paramą ir solidarumą“ bei paragino „taikiai mobilizuotis“, kad būtų užbaigtas oligarcho Bidzinos Ivanišvilio partijos „Sakartvelo svajonė“ valdymas.

Turtingiausias Sakartvelo žmogus B. Ivanišvilis yra laikomas svarbiausiu sprendimus priimančiu asmeniu šalyje, nors oficialiai neturi jokių politinių pareigų.

Eksprezidento suėmimas paaštrino politinę krizę, kilusią po pernai šalyje įvykusių parlamento rinkimų, kuriuos opozicija laiko suklastotais.

Areštas taip pat paskatino kone didžiausius per pastarąjį dešimtmetį antivyriausybinius protestus.

Kritikai kaltina partijos „Sakartvelo svajonė“ vyriausybę naudojant baudžiamąjį persekiojimą prieš politinius oponentus ir žurnalistus.

Neseniai ministras pirmininkas Iraklis Garibašvilis išprovokavo pasipiktinimo bangą pareiškęs, kad vyriausybė buvo priversta areštuoti M. Saakašvilį, nes jis atsisakė pasitraukti iš politikos, bet M. Saakašvilis „turi teisę nusižudyti“.

M. Saakašvilis bado streiką paskelbė įkalintas po sugrįžimo į tėvynę iš Ukrainos spalio 1 dieną. 53 metų eksprezidentas sako, kad jo areštas buvo politiškai motyvuotas.

M. Saakašvilio gydytojas išreiškė susirūpinimą dėl galimos neatitaisomos žalos jo sveikatai.

„Antradienį po pietų vyriausybės sudaryta medikų komisija įvertins jo sveikatos būklę ir nuspręs, ar jam reikia hospitalizacijos“, – naujienų agentūrai AFP sakė M. Saakašvilio advokatas Dito Sadzagvišvilis.

Sakartvelo teisingumo ministras Ratis Bregadzė žurnalistams sakė: „Vienintelis mūsų interesas yra, kad jo teisės būtų ginamos, o sveikata stabili.“

M. Saakašvilio asmeninis gydytojas Nikolozas Kipšidzė, kuris aplankė jį kalėjime, sakė, kad buvęs lyderis serga kraujo liga ir dėl jos „bado streikas yra ypač pavojingas“.

Pagal Sakartvelo įstatymus medicininis įsikišimas be paciento sutikimo leidžiamas tik tais atvejais, kai „asmuo yra be sąmonės ir iškyla realus pavojus jo gyvybei“, sakė D. Sadzagvišvilis.

M. Saakašvilis, Vieningojo nacionalinio judėjimo (VNJ) įkūrėjas, 2004–2013 metais dirbęs prezidento poste, slapta sugrįžo į Sakartvelą prieš spalio 2-ąją įvykusius vietos valdžios rinkimus, bet netrukus buvo suimtas ir įkalintas.

Spalvingo charakterio provakarietiškų pažiūrų M. Saakašvilis 2018 metais Sakartvele buvo už akių nuteistas kalėti šešerius metus dėl įgaliojimų viršijimo. M. Saakašvilis savo ruožtu tuos kaltinimus atmeta ir vadina juos politiškai motyvuotais.

Praėjusią savaitę dešimtys tūkstančių kartvelų išėjo į sostinės Tbilisio gatves reikalauti M. Saakašvilio paleidimo. Daugiau kaip 90 tūkst. žmonių pasirašė atitinkamą interneto peticiją.

Sakartvelo premjeras Iraklis Garibašvilis išprovokavo pasipiktinimą šalyje pareiškęs per televiziją, kad vyriausybė buvo priversta areštuoti M. Saakašvilį, nes jis atsisakė trauktis iš politikos.

Dabartinės Sakartvelo vyriausybės vykdomas M. Saakašvilio ir jo daugelio sąjungininkų baudžiamasis persekiojimas kelia Vakarų nerimą.

M. Saakašvilio suėmimas pagilino užsitęsusią politinę krizę šalyje, kur opozicinės partijos viešai pasmerkė masišką balsų klastojimą per praėjusių metų parlamento rinkimus, kuriuos nedidele persvara laimėjo valdančioji „Sakartvelo svajonė“.

„Vykdant tyrimą baudžiamojoje byloje, kurioje V. Juščenka įtariamas bendrininkavimu su (buvusiu prezidentu Viktoru) Janukovyčiumi  šiam užvaldant (rezidenciją) Mežygirjėje, Generalinės prokuratūros prokuroras kreipėsi į teismą su prašymu areštuoti V. Juščenkos turtą“, – sakė prokuratūros Specialiųjų tyrimų valdybos vadovas Serhijus Horbatiukas.

Kol kas nepaskelbta, kada teismas nagrinės šį prašymą.

Kiek anksčiau Ukrainos parlamentaras Serhijus Leščenka pranešė, jog prokurorai oficialiai informavo V. Juščenką, kad jis įtariamas turto pasisavinimu ir piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi.

Generalinė prokuratūra patvirtino, kad V. Juščenka įtariamas pastatų komplekso Mežygirjėje, namo Kijevo apskrityje ir sklypų, kurių bendra vertė siekia 540 mln. grivinų (18,6 mln. eurų), užvaldymu.

Generalinio prokuroro atstovė spaudai Larysa Sarhan informavo, kad tiriant 2015-ųjų gruodį iškeltą baudžiamąją bylą, šių metų gegužės 24 dieną V. Juščenkai buvo pateikti įtarimai.

V. Juščenka patvirtino, kad jam buvo pateikti įtarimai, ir griežtai juos atmetė. Anot jo, visa ši byla yra politiškai motyvuota.

Šešiais balsais prieš penkis teisėjų priimtas sprendimas reiškia, kad L. I. Lula da Silva, buvęs visų populiariausias Brazilijos vadovas ir spalio 7-ąją vyksiančių prezidento rinkimų favoritas, gali būti suimtas artimiausiomis dienomis.

Vienuolika teisėjų per trečiadienį prasidėjusį ir 10 valandų trukusį posėdį svarstė L. I. Lulos da Silvos prašymą nesiųsti jo į kalėjimą, kol jis parengs naują apeliaciją. Teisėjų balsams pasiskirsčius po lygiai, lemiamą balsą pateikė teismo pirmininkė Carmen Lucia (Karmen Lusija), pareiškusi, kad sprendimas atidėti bausmės vykdymą „gali vesti į nebaudžiamumą“.

Televizijos tiesiogiai transliuotas įtemptas teismo procesas Brazilijos visuomenę suskaldė ne mažiau negu pačius teisėjus ir iškėlė klausimų dėl demokratijos būklės šalyje, kai vienas kariuomenės generolas, regis, ėmėsi spausti pasiųsti už grotų 72 metų kairiųjų pažiūrų politiką, Darbininkų partijos įkūrėją.

Dešinieji L. I. Lulą da Silvą laiko šalies politinį elitą krečiančios korupcijos veidu. Jo įkalinimo jau seniai siekia prokurorai, vadovaujantys tyrimui dėl vadinamosios operacijos „Plovykla“ (Lava Jato), įtraukusios valstybinę naftos įmonę „Petrobras“, statybų įmones ir keletą politinių partijų.

Tačiau kairiojoje stovykloje prisimenama, kad L. I. Lulos da Silvos valdymas 2003–2010 metais buvo laikai, kai Brazilija naudojo savo turtą, kad dešimtis milijonų žmonių ištrauktų iš skurdo.

Jie šią korupcijos bylą laiko suklastota teisingumo sistemos, kad korupcija apkaltinti pagrindiniai dešiniosios stovyklos politiniai veikėjai, tarp jų dabartinis prezidentas Michelis Temeras (Mišelis Temeras), galėtų lengviau išsisukti.

Šios viena kitai prieštaraujančios vizijos vis labiau poliarizuoja prezidento rinkimų. Šiuo metu antras populiariausias kandidatas po L. I. Lulos da Silvos yra griežtai dešiniųjų pažiūrų buvęs kariškis Jairas Bolsonaro (Žairas Bolsonaru), o centristams nepavyksta užsitikrinti didesnio palaikymo.

Populiarus, bet skaldantis

L. I. Lula da Silva buvo nuteistas kalėti 12 metų ir vieną mėnesį už tai, kad priėmė kyšį – prabangius pajūrio apartamentus – ir 1,1 milijono JAV dolerių (maždaug 960 tūkst. eurų) grynaisiais. Jis skundė šį nuosprendį žemesnės instancijos teisme, bet pralaimėjo.

Sausį trijų apeliacinio teismo teisėjų kolegija pietiniame Porto Alegrės mieste paliko galioti eksprezidentui žemesnės instancijos teismo paskelbtą apkaltinamąjį nuosprendį dėl korupcijos.

Pagal galiojančius įstatymus, eksprezidentas turėjo būti iškart pasiųstas į kalėjimą, net nagrinėjant skundus dviejuose aukštesnės instancijos teismuose. Tačiau jis paprašė Aukščiausiojo Teismo taikyti asmens neliečamumo principą (habeas corpus), kad galėtų likti laisvėje, kol bus nagrinėjamos apeliacijos. Dėl to L. I. Lula da Silva galėjo tikėtis likti neįkalintas ilgą laiką.

Aukščiausiasis Teismas šį opų klausimą svarstė jausdamas nepaprastą visuomenės ir politinį spaudimą.

Antradienį vakare apie 20 tūkst. žmonių dalyvavo demonstracijoje Brazilijos didžiausiame mieste San Paule, reikalaudami, kad buvęs prezidentas būtų įkalintas ir kad jam nebūtų leista dalyvauti rinkimuose. Trečiadienį sostinėje Brazilijoje vyko mažesnės eksprezidento šalininkų demonstracijos.

Daugiau kaip 5 tūkst. teisėjų ir prokurorų pasirašė Aukščiausiajam Teismui adresuotą peticiją, reikalaudami, kad L. I. Lula da Silva būtų nedelsiant įkaltintas. Teisėjai taip pat buvo apipilti tūkstančiais elektroninių laiškų šiuo klausimu.

Tačiau tuo pat metu teismui teko pripažinti faktą, kad buvęs lyderis išlieka nepaprastai populiarus tarp gyventojų, ypač neturtingesniame šiaurės rytų regione.

„Nekreipiant dėmesio į pavardes, yra vienas algoritmas, (taikomas) asmeniui, turinčiam negaliojantį pasą: tokį pasą mes paimame ir tam asmeniui neleidžiame kirsti sienos“, – naujienų agentūrai „Interfax-Ukraina“ sakė Ukrainos valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovas Olehas Slobodianas.

„Toks asmuo turėtų grįžti ten, iš kur atvyko“, – pridūrė jis.

Anksčiau M. Saakašvilis pažadėjo rugsėjo 10 dieną grįžti į Ukrainą ir išreiškė viltį, kad tą dieną prie valstybės sienos kritimo punkto susirinks jo šalininkai.

Liepos 26 dieną Ukrainos prezidentas Petro Porošenka savo įsaku atėmė iš M. Saakašvilio Ukrainos pilietybę. Gruzijos pilietybės jis neteko 2015-aisiais, kai buvo paskirtas Odesos gubernatoriumi.

Rugpjūčio 11 dieną Ukrainos generalinio prokuroro pavaduotojas Jevhenijus Jeninas nurodė, kad M. Saakašvilis, kaip asmuo be pilietybės, į Ukrainos teritoriją galės patekti tik turėdamas vizą.

„Jis vis dar sunkios, nors stabilios būklės, bet mes pastebime nedidelį pagerėjimą“, – pranešė Yitzhakas Kreisas (Icchakas Kreisas), Tel Hašomere esančio Shebos (Šibos) medicinos centro vadovas, žurnalistams prie ligoninės šalia Tel Avivo.

Pasak Y. Kreiso, 93 metų pacientui yra skirti raminamieji, jis prijungtas prie kvėpavimo aparato, bet gydytojai mažina raminamųjų dozę ir kartas nuo karto jis prabunda.

Sh. Peresas insultą su kraujavimu patyrė antradienį.

„Kai mes sumažinome raminamųjų dozę, esu laimingas galėdamas pranešti, kad jis reagavo. Jis suprato, kas jam sakoma“, – sakė jo asmeninis gydytojas ir žentas Rafi Waldenas (Rafis Valdenas).

Žurnalistams R. Waldenas sakė, kad Sh,. Pereso neurologinė būsena yra tokia, kad jam nebūtini raminamieji, bet gydytojai taip padarė, kad „jam būtų lengviau“.

„Jam nereikia pastangų kvėpuojant, jis nesujaudina dėl to, kas vyksta aplink jį, bet jo kraujospūdis yra padidėjęs“, – pridūrė gydytojas.

„Tai leidžia jam visiškai atsipalaiduoti ir sudaro optimalias sąlygas smegenims atsigauti“, – pažymėjo R.Waldenas.

„Stengiamės, kad jo būklė  pavojaus gyvybei“, – sakė gydytojas Davidas Orionas (Davidas Orionas).

Sh. Pereso sūnus Chemi (Chemis) žurnalistams sakė, kad „mums tikriausiai teks priimti sunkius sprendimus, tačiau dar ne dabar“.

„Aš ir mano šeima išgyvename sunkų laikotarpį, sunkias valandas“, – sakė jis.

„Žinau, kad mano tėvui visuomet labiau už viską rūpėjo žmonės, Izraelis, žydų tauta ir Izraelio gyventojai, – sakė eksprezidento sūnus. – Pasinaudosiu šia proga jo vardu perduoti jums visiems jo linkėjimus“.

Paskutinis gyvas valstybės tėvas

Sh. Peresas, paskutinis likęs gyvas iš Izraelį stačiusių valstybės tėvų, yra dirbęs beveik visuose aukščiausiuose savo šalies valdžios postuose. Jis dukart ėjo premjero pareigas, o daugiausiai reprezentaciniame prezidento poste dirbo 2007–2014 metais.

Savo politinės karjeros pradžioje Sh. Peresas buvo griežtojo kurso šalininkas, tačiau vėliau ėmė karštai remti Artimųjų Rytų taikos pastangas.

Jis buvo vienas iš 1993-iųjų Oslo taikos susitarimų su palestiniečiais architektų ir 1994 metais pelnė Nobelio taikos premiją kartu su Izraelio premjeru Yitzhaku Rabinu (Icchaku Rabinu) ir tuomečiu palestiniečių prezidentu Yasseru Arafatu (Jasiru Arafatu).

Antradienį suėjo lygiai 23 metai nuo pirmo Oslo susitarimo pasirašymo datos – 1993 metų rugsėjo 13 dienos. Po dvejų metų Y. Rabinas buvo nužudytas.

Pasklidus žiniai apie Sh. Peresą ištikusį insultą, šalies politikai linkėjo jam stiprybės, o prie ligoninės susirinkę maždaug 40 žiniasklaidos atstovų nekantriai laukė žinių apie jo būklę.

Vyriausybės vadovas Benjaminas Netanyahu (Benjaminas Netanjahus) susisiekė su ligoninės direktoriumi, kad sužinotų naujausią informaciją apie pacientą, nurodė jo atstovas spaudai.

„Ministras pirmininkas perdavė, kad visa šalis savo maldomis yra kartu su juo ir linki jam greičiau pasveikti“, – rašoma premjero kanceliarijos išplatintame pranešime.

B. Netanyahu savo paskyroje socialiniame tinkle „Twitter“ parašė: „Shimonai, visi Jus mylime“.

Prezidentas Reuvenas Rivlinas savo pareiškime pažymėjo, kad „su nerimu seka žinias iš ligoninės ir kartu su visa tauta meldžia greito mano draugo Shimono atsigavimo“.

Opozicijos lyderis Yitzhakas Herzogas (Icchakas Hercogas) taip pat palinkėjo valstybininkui veteranui spartaus atsigavimo.

Jungtinių Tautų Artimųjų Rytų taikos proceso specialusis koordinatorius Nikolajus Mladenovas sakė, kad meldžiasi už Sh. Perersą, ir pavadino jį „taikos bei pažangos patriarchu“.

Kasdieninė mankšta

Sausį Sh. Peresas buvo dukart hospitalizuotas dėl širdies veiklos sutrikimų.

Ligoninė nurodė, kad per pirmą incidentą jį ištiko „lengvas širdies smūgis“, todėl teko kateteriu išplėsti vieną arteriją.

Po kelių dienų buvęs lyderis vėl skubiai išvežtas į ligoninę dėl širdies skausmų ir širdies aritmijos.

Nepaisant amžiaus Sh. Peresas toliau aktyviai darbavosi ir stengdavosi nepraleisti renginių, susijusių su jo įkurto Pereso taikos centro veikla.

Sausio 19 dieną išvykdamas iš ligoninės jis pareiškė, kad nekantrauja vėl kibti į darbus.

„Labai džiaugiuosi, kad vėl galėsiu dirbti – toks buvo tikrasis šios operacijos tikslas“, – sakė Sh. Peresas žurnalistams.

Kovą jis buvo susitikęs su JAV viceprezidentu Joe Bidenu (Džo Baidenu), kai šis su vizitu lankėsi Izraelyje.

Sh. Peresas yra sakęs, kad jo ilgaamžiškumo paslaptis – kasdienė mankšta, nedidelis kiekis maisto ir viena ar dvi taurės gero vyno per dieną.

Sh. Peresas pasakojo, kad anksčiau ilgą laiką griežtai pasisakė prieš bet kokius kompromisus su priešiškomis arabų valstybėmis. Tačiau jis pakeitė poziciją 1977 metais, kai Egipto prezidentas Anwaras Sadatas (Anvaras Sadatas) atvyko istorinio vizito į Izraelį, atvėrusio kelią pirmajam arabų valstybės ir Izraelio taikos susitarimui.

1923 metais Lenkijoje gimęs Sh. Peresas, būdamas 11 metų, emigravo į tuometę Britanijos mandato Palestiną.

Penktajame dešimtmetyje jis prisijungė prie sionistų judėjimo, o vienos kelionės autostopu metu susipažino su Davidu Ben Gurionu, vėliau tapusiu pirmuoju Izraelio ministru pirmininku.

Būdamas vos 29 metų Sh. Peresas tapo kuriamos Gynybos ministerijos generaliniu direktoriumi.

Be svarbių laimėjimų visuomenės akyse Sh. Peresas taip pat buvo Izraelio branduolinių ginklų kūrimo programos iniciatorius.

Izraelis laikomas vienintele Artimųjų Rytų valstybe, turinčia branduolinį ginklą, nors pati šalis niekada nėra to pripažinusi.

Buvęs Izraelio prezidentas ir Nobelio taikos premijos laureatas Shimonas Peresas (Šimonas Peresas) „puikiai“ taisosi penktadienį po atliktų širdies problemų gydymo procedūrų, pranešė jį operavęs chirurgas.

„Jo būklė puiki, arterijos išplatinimas buvo sėkmingas“, - visuomeniniam radijui sakė profesorius Victoras Guerta (Viktoras Gerta), kuris netoli nuo Tel Avivo esančioje Chaimo Shebos (Chaimo Šibos) ligoninėje atliko Sh.Peresui širdies kateterizaciją.

„Jis jaučiasi gerai šįryt ... ir mes galėsime pasiųsti į namo po dar kelių dienų“, - pažymėjo chirurgas.

Pasak radijo, 92 metus turintis Sh.Peresas, garsėjantis kaip nenuilstamas darbštuolis, planuoja kitą trečiadienį skirsti į Šveicarijos kurorte Davose vyksiantį Pasaulio ekonomikos forumą, kur yra numatęs surengti 15 susitikimų su pasaulio lyderiais ir tarptautiniais pareigūnais.

„Techniniu požiūriu jis galėtų skristi į Davosą ... (bet) šiaip jau tai nebūtų mūsų rekomendacija, - sakė V.Guerta.  - Manau, kad galima jį įtikinti to nedaryti.“

Jis pridūrė, kad Sh.Peresas, kuris šiuo metu ilsisi intensyvios terapijos skyriuje,iš lovos turėtų atsikelti vėliau penktadienį.

Laikraštis „Jerusalem Post“ rašo, kad netrukus po atliktos procedūros Sh.Peresas paprašė atnešti knygą apie sovietų diktatoriaus Josifo Stalino dukterį, kad jis galėtų tęsti savo „įtraukiantį“ skaitymą.

Kaip pranešė Sh.Pereso atstovas žydų valstybės politikos veteranas buvo hospitalizuotas ketvirtadienį „po patirtų krūtinės skausmų“.

Tuo tarpu Michaelas Eldaras (Maiklas Eldaras), vadovaujantis Chaimo Shebos ligoninės Kardiologijos institutui, žurnalistams sakė, kad Sh.Peresas patyrė „nesmarkų širdies įvykį“.

Sh.Peresas, vienas iš 1993 metų Oslo taikos susitarimų architektų, Nobelio taikos premija buvo apdovanotas 1994 metais kartu su Izraelio premjeru Yitzhaku Rabinu (Icchaku Rabinu), kuris buvo nužudytas kitais metais, ir tuomečiu palestiniečių prezidentu Yasseru Arafatu (Jasiru Arafatu).

Sh.Peresui, laikomam paskutiniu Izraelio tėvu kūrėju, per savo karjerą yra tekę eiti beveik visas reikšmingas pareigas žydų valstybėje.

Jis ne vieną kartą vadovavo vyriausybei, o 2007-2014 metais buvo prezidentas.