Lankytojus, pageidaujančius patirti atvirą buvimą dideliame aukštyje, TV bokšte pasitinka profesionalūs instruktoriai. Prieš išeidami į atvirą ir turėklų nesaugomą erdvę, lankytojams užsegami specialūs saugos diržai, supažindinama su saugaus elgesio taisyklėmis.

Išėję į atvirą erdvę lankytojai nustatyto ilgio diržais sujungiami su specialia konstrukcija, kuri leidžia vaikščioti po terasą, apeiti terasos pakraščiu ratu aplink bokštą, pasėdėti ant terasos atbrailos, kartu užtikrina saugų atstumą iki terasos krašto. Savarankiškai saugos diržų atsisegti neįmanoma, kiekvieną lankytojų grupę lydi instruktorius, kontroliuojantis lankytojų veiksmus ir elgseną. Saugumo sumetimais neleidžiama naudotis telefonu – įspūdingomis nuotraukomis turi pasirūpinti saugioje lauko terasos zonoje likę draugai.

Vaikščiojimas ant TV bokštų ir kitų aukštuminių pastatų stogų pasaulyje yra itin populiari pramoga, priskiriama ekstremaliųjų kategorijai. Ekstremaliosios paslaugos startui Vilniaus TV bokšte buvo ilgai ir atsakingai ruoštasi. Pasivaikščiojimo dideliame aukštyje pramoga trunka apie valandą. Lankytojų saugumui naudojami saugos diržai ir kita įranga, pagaminta Prancūzijos įmonės „Petzl“, kuri specializuojasi gaminti profesionalią įrangą aukštalipiams, speleologams, alpinistams ir kitiems profesionalams, dirbantiems dideliame aukštyje.

Patogiai: vos 12 kv. m kambarėlyje yra visko, ko reikia, o gulint lovoje galima stebėti visai čia pat žolę rupšnojančius tauriuosius gyvūnus / „Arčiau gamtos Anykščiai“ nuotr.

Egzotiška kaimynystė

Į Anykščių rajone esantį Kurklių kaimą keliauja norintys patirti ypatingų pojūčių – pernakvoti danielių aptvare. Juos galima stebėti gamtos televizijoje – pro nakvynei skirto namelio langą.

Namelis įrengtas su visais patogumais, tad pailsėti čia galima komfortiškai. Tačiau svarbiausia, kad čia iš arti galima susipažinti su tauriųjų gyvūnų kasdienybe ir elgsena. Danieliai gyvena savo įprastą gyvenimą – ganosi, vaikštinėja, beje, nesibaimina priartėti prie pat namelio.

Grakštūs danieliai į Lietuvą kunigaikščių ir didikų buvo atvežti dar XVI–XVII a. Jie buvo auginami ir veisiami parkuose, dvaruose kaip puošmenos, o medžioklės plotuose – kaip įdomus medžioklės laimikis. Pasak mokslininkų, po karo šių puošnių gyvūnų neliko. Nauja danielių aklimatizacija Lietuvoje pradėta apie 1976-uosius.

Kompanijos „Wyp Aviation“ inžinieriai dar 2013 m pradėjo „WingBoard“ kūrimą, įkvėpimo pasisėmę iš animacinių filmukų ir vandenlenčių sporto. Pagrindinis projekto tikslas visuomet buvo ekstremalių pojūčių mėgėjams pasiūlyti naują sporto rūšį, kuri išlaisvina vaikystės svajones kaip paukščiui sklęsti virš debesų. Nors iš pradžių daugelis buvo nusiteikę skeptiškai, „WingBoard“ jau pradėjo paskutinę bandymų stadiją, po kurios seks masinė gamyba.

„WingBoard“ – tai specialus sparnas, pilotuojamas kūno judesiais ir rankenoje sumontuotais valdikliais. Viskas iš tiesų atrodo neįtikėtinai – „WingBoard“ su ant viršaus stovinčiu pilotu prikabinamas prie tempiančio lėktuvo ir abu įrenginiai pakyla į dangų. Nors iš pradžių neabejotinai būtų baugu, „WingBoard“ kūrėjai teigia, kad valdyti lentą nėra sunku ir greitai daryti triukus pradės net nepatyrę pilotai.

Ar galite įsivaizduoti laisvės pojūtį, kurį patirtumėte virš debesų sklęsdami ant šio sparno? Ar išdrįstumėte atlikti keletą triukų? „Wyp Aviation“ teigia, kad saugumas yra pagrindinis projekto prioritetas.

Visų pirma, „WingBoard“ pilotas turės parašiutą, su kuriuo skrydžio pabaigoje ir nusileis. Kompanija teigia, kad galima nusileisti ir kartu su lėktuvu, nes „WingBoard“ turi smūgį amortizuojančią važiuoklę, bet nedaugelis tam ryšis. Pats įrenginys taip pat turi parašiutą, kuris automatiškai išsiskleistų, jei „WingBoard“ atsikabintų nuo lėktuvo ir pilotas nušoktų.

Patekęs į bėdą pilotas gali nesunkiai atkabinti „WingBoard“ nuo tempiančio lėktuvo ir nušokti – apkaustai, laikantys piloto pėdas, nelaimės atveju ar užbaigus skrydį gali būti nesunkiai atkabinami.

Regis, saugumu bus pasirūpinta. Bet kada visgi „WingBoard“ pradės skrosti padanges? Iš tiesų, gali būti, kad labai greitai. Kompanija ką tik užbaigė bandymus vėjo tunelyje, kuriame ant lentos pirmą kartą stovėjo tikras pilotas. Beje, jis sakė, kad „WingBoard“ valdymas labai panašus į paprastos vandenlentės. Dabar „Wyp Aviation“ ruošiasi pirmiems bandomiesiems skrydžiams su pilotu, kurie turėtų prasidėti dar šiais metais arba 2017-ųjų pradžioje.

Iš pradžių „WingBoard“ prototipą temps sraigtasparnis be galinio rotoriaus (pavyzdžiui, D-500 NOTAR arba „K-Max“). Šių bandymų metu orlaivis su prikabintu „WingBoard“ iš pradžių pakils į reikiamą saugų aukštį ir tik tada pradės bandymus. Vėliau „WingBoard“ temps įprastas buksyravimo lėktuvas, kad būtų galima išbandyti pakilimo ir nusileidimo procedūras. Po to bus pradėti bandymai su greitesniais, akrobatinius manevrus atlikti galinčiais lėktuvais.

Tuo pačiu metu kompanija baigs derinti teisinius klausimus ir pasiruoš gamybai. Neabejojama, kad „WingBoard“  pilotams reikės parašiutininko licencijos, bet kiti klausimai dar nėra atsakyti.

„WingBoard“ bandymai vėjo tunelyje:

Po bandymų „WingBoard“ pasirodys aviacijos šventėse ir bus parduodamas įmonėms, organizuojančioms šuolius parašiutu ir kitas su aviacija susijusias paslaugas, bei pasiturintiems ekstremalių pojūčių mėgėjams. Gamintojai teigia, kad dabar vienas iš pagrindinių „Wyp Aviation“ tikslų – užtikrinti, kad paskraidymas „WingBoard“ lenta kainuotų tik šiek tiek daugiau nei įprastas šuolis parašiutu.

Tikėtina, kad bandymai ir pasiruošimas gamybai užtruks ne vieną mėnesį, tačiau jau visai greitai padanges bus galima skrosti kaip sidabriniam banglentininkui iš „Fantastiškojo ketverto“ komiksų ir filmų.

Kaip kalba vėjo tunelio direktorė, lankytojų sudėtis jos nestebina, juk vaikinai labau linkę į ekstremalius nuotykius: „Itin daug vėjo tunelyje sulaukiame bernvakario šventę mininčių dalyvių. Šeštadieniais 70 proc. visų lankytojų sudaro būsimieji jaunikiai ir jų šventę organizuojantys draugai, panorę išbandyti naują, adrenalino prieskoniais pagardintą pramogą“, – kalba Evelina Vasiliauskienė.

Nors vaikinų pramogauja daugiau, tačiau moterims skristi vėjo tunelyje sekasi geriau nei vyrams. Vėjo tunelio atstovė paaiškina, jog merginos lankstesnės, dėmesingiau išklauso instruktažą bei atidžiau vykdo instruktorių nurodymus.

Paklausta, kam vėjo tunelyje skraidyti sekasi geriausiai, Evelina nei akimirkos nesusimąsto: „Vaikams. Jie vėjo tunelyje iš karto atsipalaiduoja, nebijo, tad tuoj pat pajunta laisvo kritimo malonumą. Paskraidę vieną kartą, jie iš karto nori sugrįžti ir vėl patirti žaismingai tikrovišką skrydį“.

Apie penktadalis vėjo tunelių klientų – sportininkai, kuriuos galima būtų suskirstyti į dvi pagrindines grupes: būsimi parašiutininkai, kurie ruošiasi AFF (angl. Accelerated freefall) programai, ir į tuos, kurie jau turi didelę parašiutizmo arba skrydžių vėjo tunelyje patirtį.

„Jų poreikiai skiriasi. AFF programos dalyviai atvyksta į vėjo tunelį išmokti stabilios kūno pozicijos, apsisukimų ir kitų pradinės pozicijos – skrydžio ant pilvo – pagrindų tam, kad greičiau įveiktų mokymus, – pasakoja E. Vasiliauskienė. O parašiutininkai, turintys daugiau patirties, vėjo tunelyje mokosi atlikti sudėtingesnes figūras ir triukus. Vėliau išmoktas pozicijas išbando šokdami parašiutu. Vėjo tunelis jiems – nepakeičiamas treniruoklis, leidžiantis žymiai greičiau tobulėti“.

„Laisvalaikio Dovanos“ vėjo tunelyje sumontuoti galingi varikliai su specialiais propeleriais sukuria vėjo srautą, o difuzorius jį suspaudžia bei tikslingai nukreipia vertikaliai į skrydžio kamerą. Čia vėjo greitis gali siekti net 250 km/val. Taip greitai vertikaliai pučiamas oras įgauna keliamąją galią – lengvai pakelia žmogų ir jį išlaiko ore. Tad vėjo tunelyje žmogus „guli“ ant vertikalaus oro srauto ir savo kūno padėtimi valdo judėjimą tiek horizontaliai, tiek vertikaliai.

Paskutiniais metais Lietuvoje itin padaugėjo sporto renginių. Ypač džiaugtis turėtų bėgimo entuziastai - skirtingų distancijų bėgimo maratonai organizuojami visais sezonais bei įvairiuose miestuose, tad išmėginti savo jėgas galimybių tikrai apstu. Ir jei kitose pasaulio šalyse jau nieko nestebina ekstremalūs bėgimo maratonai Šiaurės ašigalyje, Sacharoje ar Brazilijos Amazonės atogrąžų miškuose, Lietuvos išskirtinių pojūčių mėgėjai kol kas gali sudalyvauti tik viename panašaus formato renginyje - Širvintų rajone organizuojamame ekstremaliame bėgime "Bebro kelias".

Netradicinio bėgimo organizatoriai varžytis bebro takais siūlo įvairaus pasiruošimo entuziastams - galima rinkti 5 arba 10 km nuotolį, o mažieji drąsuoliai jėgas išmėginti gali 1 km trasoje. Į šias unikalias bėgimo varžybas, kurių trasa driekiasi Pamusės kaimo pievomis, samanomis, pelkėmis ir miško takeliais, kasmet susirenka keliašimtinė ekstremalių iššūkių, nuotykių ir adrenalino išsiilgusi publika. Tokį aštresnių pojūčių poreikį, pasak psichiatrės Orintos Ančiulytės, galima pagrįsti ir moksliškai.

"Žmogaus charakteris yra įgimtas, t.y. ar žmogus užsispyręs, drąsus, ieškantis aštresnių pojūčių, ar ramus, nemėgstantis iššūkių yra apsprendžiama dar prieš gimimą, tačiau asmenybę formuoja tokie veiksniai kaip aplinka ir auklėjimas. Šiuolaikiniai žmonės daug dirba, o intensyvus gyvenimo tempas, supanti įtampa kelia norą atsipalaiduoti, "nusikrauti". Fiziškai aktyviai dalyvaujant iššūkių reikalaujančioje veikloje tai puikiai pavyksta. Žmogus persiprogramuoja į tikslą ir jo siekimą, dėmesį sutelkia tik į tai ir, tuo pat metu atitrūksta nuo rutinos", - aiškina specialistė.

Pasak pašnekovės, ekstremalių renginių metu išsiskiriantis adrenalinas stimuliuoja endorfinus - laimės hormonus, ir šalia fizinio nuovargio jaučiamas laimės, džiaugsmo ir pasitenkinimo jausmas, kuris yra lyg "apdovanojimas" už pasiektą tikslą, pavyzdžiui įveiktą distanciją ar finišo linijos kirtimą.

Tiesa, norint dalyvauti tokio pobūdžio renginiuose O. Ančiulytė rekomenduoja objektyviai įvertinti savo galimybes, amžių, rizikos veiksnius ir sveikatą: "Sprendimą turėtų lemti tai, ar asmuo yra sveikas ir jo kardiovaskulinė sistema gali pakelti tokį fizinį bei emocinį krūvį ekstremalios veiklos metu", - psichiatrė perspėja būti apdairiems ir nekenkti sau bei priduria, jog saikinga adrenalino dozė žmogaus organizmui yra netgi naudinga.

"Be to, ką pasakiau apie endorfinus, aktyvėja medžiagų apykaita, kepenyse aktyvėja glikogeno skaidymas - pati geriausia nutukimo prevencija. Po tokio "nuokrūvio" grįžus į rutininę veiklą, galva tampa "švaresnė", pailsėjusi, geriau sutelkiamas dėmesys ir kimbama į kasdieninius darbus", - įvardijo O. Ančiulytė.

Pernai pirmąsyk ekstremaliame bėgime "Bebro kelias" dalyvavusi ir 15 km distanciją moterų kategorijoje laimėjusi Miglė Mačionytė pasakoja, jog tokios varžybos klampiose Lietuvos pelkėse iš pradžių kiek išmušė iš vėžių, tačiau paliko neišdildomų įspūdžių.

"Trasa buvo linksma, šlapia, smagi ir netgi labai romantiška pabaigoje, - su šypsena prisimena M. Mačionytė. - Labiau tikėjausi bėgimo varžybų mišku ar kalvotoje trasoje, o patyriau tikrą nuotykį, pirmą tokį murziną, bet tuo pačiu žavingą. Tai tikrai buvo vienas ekstremaliausių ir įsimintiniausių bėgimų mano gyvenime."

Rugpjūčio 10 d. vyksiančių netradicinių bėgimo varžybų "Bebro kelias" tradicija tęsiama jau trečią kartą. Organizatorių teigimu, šiemet buvo nuspręsta riboti 5 km ir 10 km rungčių bėgikų skaičių dalyvių patogumo ir saugumo sumetimais. Ekstremaliame bėgime dalyviams teks įveikti ne tik purvą ir pelkes, bet ir dirbtines kliūtis.