„DFDS Trucking“ direktorius Vadimas Radiukas pripažįsta, kad sulaukus užsakytų elektrinių sunkvežimių iš karto teko spręsti labai specifinius baterijų įkrovimo klausimus. Netikėčiausias iš jų – viešųjų įkrovimo stotelių programinėje įrangoje nebuvo numatytas didelės talpos baterijų įkrovimas. Stotelės buvo užprogramuotos pagal lengvuosius elektromobilius, kurių baterijų talpa neviršija 100 kWh, o DFDS naudojamuose „Volvo FH Electric“ sunkvežimiuose sumontuotos 540 kWh talpos baterijos. Prisijungimas prie tokio kroviklio baigdavosi sistemos klaida.

DFDS kreipėsi į stotelių operatorius su prašymu adaptuoti programinę įrangą sunkvežimių įkrovimui, o kol buvo sprendžiamas šis klausimas, ieškojo kitų sprendimų. Išeitį pavyko rasti drauge su UAB  Centrinis Klaipėdos terminalas (CKT). Vidinėje teritorijoje buvo įrengtos trys lėtojo įkrovimo stotelės. Taip atsirado galimybė per naktį papildyti sunkvežimių energijos atsargas.

Partnerio nuotr.

Rado skubų sprendimą

CKT  generalinis direktorius Karolis Grigalauskas atkreipė dėmesį, kad DFDS buvo ne tik pirmoji elektrinius vilkikus įdarbinusi bendrovė Lietuvoje, bet ir viena pirmųjų šią naujovę išbandžiusių įmonių visame Baltijos šalių regione. Deja, pradžia nebuvo itin sklandi. Mieste esanti vieša įkrovimo infrastruktūra nebuvo pritaikyta sunkvežimiams, todėl reikėjo skubiai ieškoti kito sprendimo.

„Atsiradus poreikiui, terminale nusprendėme įrengti tris papildomas įkrovos vietas vilkikams. Projektui pritaikėme vieną iš turimų stotelių, skirtų prie krantinės stovinčių laivų aprūpinimui elektros energija. Viešo tinklo aprėptis ir įkrovimo stotelių šalies tinkle pajėgumai kol kas yra labai riboti, todėl prie elektrinių sunkvežimių pereinantiems vežėjams naudinga bet kokia pagalba“, – kalbėjo terminalo vadovas.

K. Grigalauskas pastebi, kad pirmosios elektrinius vilkikus pradeda naudoti didžiosios transporto įmonės. Taip nutiko ir Lietuvoje – čia pradininke tapo DFDS bendrovė. „Mes taip pat norime prisijungti prie tvarumo iniciatyvas puoselėjančių įmonių. Visuomet padėsime savo klientams žengti pirmuosius žingsnius žaliąja kryptimi. Be to, sudarydami tinkamas sąlygas elektriniams sunkvežimiams praplečiame mūsų terminalo teikiamų klientams paslaugų spektrą“, – sakė jis.

Partnerio nuotr.

Išnaudoja ir lėtą krovimą

„DFDS Trucking“ elektrinių sunkvežimių reisai jau siekia Kauną. Įmonė su nekantrumu laukia tolimesnės įkrovimo infrastuktūros plėtros ne tik Klaipėdoje, bet ir už jos ribų. Tiesa, vežėjų poreikiai yra gerokai didesni nei elektromobilius vairuojančių privačių vartotojų. Norint sutrumpinti stovėjimo laiką, „Volvo“ sunkvežimio bateriją reikėtų įkrauti 250 kW galia, o tokio pajėgumo stotelių Lietuvoje dar labai trūksta.

„Važiuojame ten, kur leidžia infrastruktūra. Reisus planuojame taip, kad pasiektume tikslą ir grįžtume tą pačią dieną. Terminale įrengtos trys stotelės labai padeda – pastatę sunkvežimius 9 val. vakaro kitos dienos ryte juos pasiimame jau su visiškai įkrautomis baterijomis“, – komentavo V. Radiukas.  

„DFDS Trucking“ skaičiavimais, vienas 70 km elektrinio sunkvežimio reisas nuo Klaipėdos iki Telšių leidžia sutaupyti 19,2 kg CO2. Numatomas viso lizingo laikotarpio efektas – dar įspūdingesnis. Skaičiuojama, kad per šešerius metus vienas sunkvežimis sumažins aplinkos taršą 52 tonų CO2.

Partnerio nuotr.

Leidžia įvažiuoti greičiau  

Anot V. Radiuko, itin svarbus buvo ir CKT inicijuotas ekologiškam sunkiajam transportui skirtas „žaliasis koridorius“. Prie idėjos įgyvendinimo prisideda UAB Klaipėdos konteinerių terminalas (KKT) ir LKAB „Klaipėdos Smeltė“ (Smeltė) – Klaipėdos uosto terminalai, kraunantys konteinerius. Visiems partneriams DFDS pristatė elektrinių sunkvežimių eksploatavimo specifiką – baterijų įkrovimo laikas sutrumpina naudingos eksploatacijos trukmę, todėl įkrautas vilkikas neturėtų stovėti.

„Suprantame, kad norėdami mus greičiau įleisti terminalai šiek tiek keičia įprastą darbo ritmą, todėl itin vertiname visas partnerių pastangas. Pirmieji mus geranoriškai priėmė CKT atstovai, tačiau ir Smeltėje mus jau atpažįsta ir greitai priima, o nauja įvažiavimo į Klaipėdos konteinerių terminalo teritoriją automatinių vartų valdymo sistema užtikrina, kad galėsime įvažiuoti registruotu laiku“, – pažymėjo V. Radiukas.

Partnerio nuotr.

Lietuva yra viena pirmųjų šalių, kuriose DFDS pradėjo naudoti elektra varomus vilkikus. Iš viso DFDS logistikos tinkle Europoje jų jau yra per kelias dešimtis. Anot V. Radiuko, tai tik pradžia: iki šių metų pabaigos šis skaičius turėtų pasiekti 127, o iki 2030 metų bendrovė yra užsibrėžusi pasiekti, kad kas ketvirtas vilkikas visame transporto parke būtų elektrinis.

Šių trijų modelių sunkvežimiai sudaro maždaug du trečdalius įmonės parduodamų produktų. Kartu su jais „Volvo Trucks“ serijiniu būdu visame pasaulyje tiekia jau šešis elektrinių sunkvežimių modelius – tai yra plačiausia elektros energija varomo sunkiasvorio (44 t bendrosios junginio masės) transporto pasiūla rinkoje.

„Šis svarbus įvykis įrodo, kad esame visos pramonės pertvarkos priekyje. Praėjo mažiau nei dveji metai nuo pirmojo mūsų sunkiasvorių elektrinių sunkvežimių pristatymo. Planuojame didinti gamybos apimtis ir pristatysime šiuos sunkvežimius klientams visoje Europoje, vėliau ir Azijoje, Australijoje ir Lotynų Amerikos rinkose“, – sakė „Volvo Trucks“ prezidentas Rogeris Almas.

Šeši elektra varomi „Volvo Trucks“ sunkvežimių modeliai pasižymi plačiomis pritaikymo galimybėmis ir yra pritaikyti kroviniams pristatyti ar atliekoms surinkti miestuose, taip pat regioniniams gabenimams ar darbams statybų aikštelėse.

Serijinė sunkiasvorių „Volvo“ elektrinių sunkvežimių gamyba pradėta Tuvės gamykloje Geteborge, Švedijoje, o kitais metais įmonė juos gamins ir Gente, Belgijoje. „Volvo“ elektrinius sunkvežimius surenka tose pačiose konvejerių linijose kaip ir įprastas transporto priemones. Tai užtikrina didelį gamybos lankstumą ir našumą. Akumuliatorius tiekia naujoji „Volvo Trucks“ baterijų surinkimo gamykla Gente.

Elektrinių sunkvežimių paklausa sparčiai auga daugelyje rinkų. Viena galingiausių šio proceso varomųjų jėgų – transporto priemonių parkų valdytojų poreikis pereiti prie krovinių vežimo nenaudojant iškastinio kuro. Tai leidžia bendrovėms pasiekti savo ir klientų užsibrėžtų tvarumo tikslų.

Remiantis Eurostato ataskaita, 45 proc. visų Europos keliais gabenamų krovinių vežami mažesniu nei 300 km atstumu. Vadinasi, „Volvo Trucks“ elektra varomų transporto priemonių pasiūla šiuo metu galėtų patenkinti beveik pusę viso prekių gabenimo Europoje poreikio.

„Iš viso pardavėme beveik 1 000 sunkiasvorių elektrinių sunkvežimių ir daugiau nei 2 600 elektra varomų sunkvežimių apskritai. Tai vis dar nedideli skaičiai, tačiau tikimės, kad per ateinančius kelerius metus apimtys gerokai padidės. Iki 2030-ųjų mažiausiai 50 proc. pasaulyje parduodamų sunkvežimių turėtų būti elektriniai“, – pažymėjo R.Almas.

"eActros" – jau kitąmet

2021 m. "Truck Innovation Award" prizų nusipelnė elektriniai "Mercedes-Benz“ sunkvežimiai – "eActros" su elektros akumuliatoriais ir degalų elementus naudojantis koncepcinis "GenH2".

2019 m. už inovacijas buvo apdovanoti MAN sunkvežimių gamintojai, šiemet – "Hyundai".

Komisija, kurią sudaro apie komercinius automobilius rašantys apžvalgininkai ir žurnalistai, atstovaujantys pagrindiniams Europos sunkvežimių transporto leidiniams, pabrėžė visapusišką "Mercedes-Benz" požiūrį į elektromobilumą, pagrįstą aiškia ilgalaike strategija.

"Daimler Trucks" buvo pirmas gamintojas pasaulyje, 2016 m. pristatęs elektrinį miesto sunkvežimį.

"Daimler Trucks" buvo pirmas gamintojas pasaulyje, 2016 m. pristatęs elektrinį miesto sunkvežimį.

2018 m. debiutavo elektrinio "eActros" prototipas ir tais pačiais metais buvo pradėti intensyvūs bandymai, kuriuose dalyvavo įmonės klientai. Elektra varomas "eActros", kurio serijinė gamyba numatyta 2021-aisiais, galės vienu įkrovimu nuvažiuoti gerokai per 200 km.

Šiemet rugsėjį "Daimler Trucks" pristatė "Mercedes-Benz GenH2" – koncepcinį elektrinį sunkvežimį, kurio serijinis modelis galės vienu ypu nuvažiuoti 1 000 ir daugiau kilometrų, o tai itin aktualu tolimojo susisiekimo sektoriui.

Numatoma, kad klientai jo bandymus pradės 2023 m., o serijinė gamyba prasidės antrojoje šio dešimtmečio pusėje.

Keliuose – ir "LongHaul"

Bandymai atskleidė, kad elektrinis "eActros" yra puikiai pritaikytas tvariam sunkiųjų krovinių vežimui ir savybėmis nenusileidžia tradiciniams dyzeliniams sunkvežimiams, o serijinės gamybos "eActros" nuvažiuojamas atstumas, galia ir saugumas bus netgi gerokai pranašesnis už dabartinį prototipą.

Serijinis "eActros", kuris debiutuos kaip dviejų ir trijų ašių sunkvežimis, prilygs tradiciniam "Actros" ir vertinant naudingą vežamą svorį.

"Daimler Trucks" taip pat pristatė tolimojo susisiekimo sunkvežimio "Mercedes-Benz eActros LongHaul" su akumuliatoriais viziją, skirtą kroviniams gabenti suplanuotais maršrutais energiją taupančiu būdu.

Serijinę "eActros LongHaul", kuris vienu įkrovimu galės nuvažiuoti apie 500 km, gamybą planuojama pradėti 2024 m.

"Daimler Truck AG" nuotr.

Degalai – LH2

Kurdami "GenH2" sunkvežimį "Daimler Trucks" inžinieriai siekė tokių pačių galios, nuvažiuojamo atstumo ir dinaminių parametrų, kaip ir įprastų tolimojo susisiekimo "Mercedes-Benz Actros" sunkvežimių.

Serijinio "GenH2" bendroji masė sieks 40 t, naudinga apkrova – 25 t. Didelį vežamą svorį ir tolimą nuvažiuojamą atstumą užtikrins dvi specialios suskystintojo vandenilio talpyklos ir itin galinga degalų elementų sistema, kurie yra koncepcinio "GenH2" pagrindas.

"Daimler Trucks" naudoja suskystintą vandenilį (LH2), nes jis pasižymi kur kas didesniu energijos tankiu nei vandenilio dujos. Dėl to sunkvežimių, naudojančių suskystintą vandenilį, degalų celių talpyklos yra gerokai mažesnės, o dėl mažesnio slėgio – lengvesnės. Todėl sunkvežimyje lieka daugiau vietos kroviniui ir galima vežti didesnį svorį.

Kadangi sunkvežimis gali vežtis daugiau vandenilio, ilgėja nuvažiuojamas atstumas, todėl su "GenH2", kaip ir įprastu sunkvežimiu, galima vykti į ilgalaikes ir sunkiai planuojamas tolimojo susisiekimo keliones.

„Kartu su „eCanter“ gamybos pradžia tapome pirmaisiais pasaulyje, pradėjusiais visiškai elektrinių sunkvežimių serijinę gamybą. Nuo šiol galėsime patenkinti augančią nulinės emisijos sunkvežimių paklausą megamiestuose. Jau sulaukėme pirmųjų užsakymų iš Niujorko, kuriame rugpjūčio mėnesį pranešime apie pasaulinės gamybos pradžią“, – teigia „Mitsubishi Fuso Truck and Bus Corporation“ prezidentas ir generalinis direktorius Marc Llistosella.

Visiškai elektriniai „Fuso eCanter“ lengvieji sunkvežimiai – tai gamintojo atsakas norintiems nulinės emisijos ir triukšmo neskleidžiančių sunkvežimių darbui miestuose. Tai padės išspręsti didėjančio triukšmo ir augančios taršos problemas urbanizuotose teritorijose. Šie sunkvežimiai išsiskiria ne tik ekologija, bet ir ekonomiškumu. „eCarter“ 10 tūkst. km eksploatacija kainuoja iki 1000 Eur pigiau nei analogiško dyzelinio sunkvežimio. „eCanter“ vienu įkrovimu gali nuvažiuoti iki 100 km ir pavežti 2-3 tonas sveriantį krovinį, priklausomai nuo kėbulo ir jo naudojimo. Sunkvežimis varomas šešiomis aukštos įtampos 420 V ir 13.8 kWh ličio jonų baterijomis.

Portugalijoje gaminami „Fuso eCanter“ sunkvežimiai bus tiekiami Europos ir Jungtinių Amerikos Valstijų rinkoms. „eCanter“ skirtos baterijos gaminamos Vokietijoje, „Daimler“ dukterinėje įmonėje „Accumotive“.

„Fuso“ jau nuo 2006 m. kuria alternatyvas įprastiems sunkvežimiams – būtent tada pradėta „Canter Eco Hybrid“ gamyba. Antroji sunkvežimių karta gaminama nuo 2012 m. Pirmąjį visiškai elektrinio sunkvežimio prototipą „Fuso Canter E-Cell“ pristatė 2010 m., o 2014 m. pradėta bandomojo modelio gamyba. „eCanter“ pirmą kartą pristatytas 2016 m. Vokietijoje vykusioje tarptautinėje transporto priemonių parodoje IAA (Internationale Automobil-Ausstellung). „Fuso eCanter“ bandymai vyko 2014-2017 metais Vokietijoje ir Portugalijoje.

Apie masinės „eCanter“ gamybos pradžią bus paskelbta šių metų rugsėjį Niujorke. 

„Šį koncepcinį sunkvežimį pristatėme „International Commercial Vehicle Show“ parodoje 2016 m., o šiuo metu jau kalbamės su maždaug 20 potencialių klientų iš atliekų, maisto pramonės ir logistikos sektorių. Pradėję nuo mažo gamybos kiekio greitu žingsniu judame nuolatinės šio modelio gamybos link. Tikimės, kad 2020 m. šie sunkvežimių modeliai bus įtraukti į mūsų serijinę gamybą“, – sako Stefanas Buchneris, ,,Mercedes-Benz Trucks" vadovas.

Pasak S. Buchnerio, ,,Urban eTruck" yra ekonomiškas ir draugiškas aplinkai sunkvežimis – jokių išmetamųjų dujų, itin tylus, galintis atlaikyti 12,8 t apkrovą. Iš pradžių šie sunkvežimiai bus parduodami Vokietijoje, o vėliau ir kitose Europos šalyse. „Šiuo metu siekiame, kad šie sunkvežimiai būtų naudojami pagal konkrečias paskirtis, realius klientų poreikius tam, kad galėtume toliau optimizuoti sunkvežimio koncepciją ir sistemos konfigūracijas. Taigi testavimo metu bus stebimas sunkvežimio veikimas posūkiuose, krovimo laikas, nuvažiuojamas atstumas. Nubrėžę ateities technologijų standartus rinkoje, 2017 m. juos įgyvendinsime“, – sako S. Buchneris.

Siekiant atskleisti įvairias sunkvežimio panaudojimo galimybes, 18 ir 25 t modeliai įrengti su šaldymo įranga, sausa bei platformine kabinomis. Sunkvežimiai bei specialūs jų krovikliai, kuriais testavimo laikotarpiu klientai galės naudotis 12 mėn., bus stebimi ,,Mercedes-Benz Trucks" kelių testavimo departamento specialistų. Per šį laikotarpį užfiksuoti naudojimo profiliai bus skirti palyginti ir įvertinti numatytas teorines ir realias praktines galimybes.

,,Urban eTruck" yra ,,Daimler Trucks" visapusiškos elektrinių transporto priemonių iniciatyvos dalis. Lengvieji elektriniai sunkvežimiai ,,Fuso eCanter" rinkoje taip pat pasirodys mažais kiekiais jau 2017 m. Apie 150 transporto priemonių bus pristatyta atrinktiems klientams Europoje, Japonijoje ir JAV. Tai įrodo, kad ,,Daimler Trucks" visame pasaulyje gali pasiūlyti elektrinius sunkvežimius, naudojamus pagal įvairiausias paskirtis.

Elektrinių sunkvežimių poreikį augina urbanizacija ir ekonomija

Geresnė oro kokybė, mažesnis triukšmo lygis ir atidarymo apribojimai yra itin svarbūs svarbūs transporto priemonių aspektai dideliuose miestuose. Sparčiai besivystant pasauliui, atsiras poreikis transportuoti prekes miesto aplinkoje vis didesniam skaičiui žmonių, tačiau su kuo mažesniu išmetamųjų dujų kiekiu ir keliamu triukšmu. Taigi ateityje pilnai elektriniai sunkvežimiai užtikrins patogesnį ir priimtinesnį maisto bei kitų prekių tiekimą vartotojams.

Remiantis sparčia technologijų plėtra, ,,Daimler Trucks" prognozuoja, kad pilnai elektrinių sunkvežimių akumuliatorių išlaidos nukris 2,5 karto – nuo 500 EUR/kWh 1997 m. iki 200 EUR/kWh 2025 m, o energijos tankis per tą patį laikotarpį išaugs nuo 80 Wh/kg iki 200 Wh/kg.

Technologijų bendrovė „Siemens“ Švedijoje įrengs dviejų kilometrų greitkelio ruožą, skirtą elektriniams hibridiniams sunkvežimiams. E-greitkelio projektas „Elväg-Gävle“ bus įgyvendinamas Gavleborgo rajone, esančiame į šiaurę nuo Stokholmo, ir taps pirmuoju tokio pobūdžio projektu visoje Europoje. Tai dar vienas Švedijos žingsnis pastaruoju metu,  atspindintis šalies siekį iki 2030 metų užtikrinti transporto sektoriaus nepriklausomybę nuo iškastinio kuro.

Planuojama, kad e-greitkelio įrengimo darbai prasidės dar šiemet, o specialiai šiai sistemai pritaikyti „Scania“ sunkvežimiai pradės važinėti nuo 2016 m. vasario. Dvejus metus truksiančių testavimo darbų metu bus siekiama išsiaiškinti, ar „Siemens“ sukurta sistema yra tinkama komerciniam panaudojimui.

„E-greitkelio projektas neabejotinai vaidina svarbų vaidmenį plečiant tvaraus krovininio transporto galimybes. E-greitkelio sistema yra du kartus efektyvesnė nei įprastai sunkvežimiuose naudojami vidaus degimo varikliai, todėl sunaudojama perpus mažiau energijos, o į aplinką išskiriama mažiau anglies dioksido“, – teigia „Siemens“ e-greitkelio projekto vadovas Andersas Bylundas.

Pasak „Siemens“ atstovo, iki šiol pagrindinė kliūtis vystant elektrinį krovininį transportą buvo energijos kaupimui reikalingų įrenginių dydis ir svoris. Pavyzdžiui, 40 tonų sveriančiam ir tūkstančius kilometrų nuvažiuojančiam sunkvežimiui reikalingi akumuliatoriai svertų apie 20 tonų. Tačiau ši problema gali būti išspręsta energiją sunkvežimiams tiekiant per kontaktinius laidus kelionės metu.

Pagrindiniai naujosios e-greitkelio sistemos elementai – inovatyvus pantografas, įrengtas ant sunkvežimio stogo, ir hibridinės pavaros sistema. Pantografui automatiškai jungiantis su kontaktiniais laidais, įrengtais virš greitkelio, energija gali būti saugiai perduodama sunkvežimiui važiuojant iki 90 km/h greičiu. O keliuose, kur kontaktinio tinklo infrastruktūra neįrengta, transporto priemonė gali būti varoma dyzelinu, suslėgtomis gamtinėmis dujomis ar baterijomis.

„E-greitkelio koncepcijoje suderintos patikimos geležinkelių technologijos ir kelių transporto lankstumas. Hibridinė pavara leidžia sumažinti degalų sąnaudas ir išmetamų teršalų kiekį, o modernus pantografas užtikrina, kad e-greitkeliu važiuojantys sunkvežimiai dirba taip pat lanksčiai kaip ir įprasti krovininiai automobiliai“, – atkreipia dėmesį A. Bylundas.

Tarptautinio transporto forumo (ang. „International Transport Forum“) vertinimu, krovininio transporto sektorius išlieka labiausiai priklausomu nuo iškastinio kuro. Skaičiuojama, kad sunkvežimių išmetamas anglies dioksido kiekis išaugs nuo 1,1 gigatonų 2010 metais iki 4,5 gigatonų 2050 metais. Organizacijos teigimu, jei bus nesiimta teršalų mažinimo veiksmų, krovininis sausumos transportas išmetamųjų dujų kiekiu netrukus pralenks sausumos keleivinį transportą, todėl bendrovės raginamos ieškoti būdų, kaip pereiti nuo iškastinio kuro prie atsinaujinančios energijos šaltinių.