„Delfi TV“ laidoje jis perspėjo, kad kovai su įsilaužimais reikės vis daugiau išteklių.

„Viskas aišku. Išsiaiškintas ir įsilaužimo būdas, ir kas tai padarė, – tai yra rusiška, prokremlinė grupuotė, kuri dažnai šitame regione daro įvairias atakas“, – trečiadienį laidoje „Delfi interviu“ sakė D. Maikštėnas.

Sekmadienį programišiai nutekino apie 20 tūkst. „Ignitis ON“ klientų duomenis – vardus, pavardes, el. pašto adresus, vartotojo autentifikavimo (RFID) žetonų sąrašą, dalį vartotojų elektromobilių valstybinių numerių.

Bendrovė ragina „Ignitis ON“ klientus programėlėje pasikeisti prisijungimo slaptažodį.

Kaip nurodoma paskelbto viešojo pirkimo dokumentuose, tiekėjas turėtų sukurti galimybę stotelių naudotojams save identifikuoti bei apmokėti už suteiktas paslaugas.

Sutartis dėl paslaugų su tiekėju būtų sudaroma metams su galimybe pratęsti dar du kartus.

Kaip BNS informavo direkcija, kadangi stotelės šalia valstybinės reikšmės kelių buvo įrengtos už Europos Sąjungos lėšas, penkerius metus paslauga jose turėjo būti teikiama nemokamai. Apmokestinti rengiamasi krovimą tose stotelėse, kuriose šis terminas jau yra pasibaigęs.

„Pasibaigus nemokamos įkrovimo pasaugos terminui ši paslauga bus apmokestinta, siekiant sutaupyti Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšas ir reaguojant į rinkos pastabas, t. y. sudaryti vienodas konkurencines sąlygas kitiems ūkio subjektams sparčiau įrengti ir plėtoti viešąsias elektromobilių įkrovimo stoteles šalia valstybinės reikšmės kelių“, – teigia direkcija.

Kelių direkcija pirkimo dokumentuose nurodo šiuo metu valdanti 28 elektromobilių įkrovimo prieigų stoteles. Pirkime numatoma galimybė, kad jų iki penktadalio padaugės ar sumažės.

Siekiama, kad už įkrovimą būtų galima atsiskaityti per programėlę bei banko kortele vietoje, neįsipareigojant operatoriui. Taip pat norima, kad būtų galimybė apmokestinti krovimo vietos naudotoją, jeigu jis po sesijos pabaigos per nustatytą laiką neatjungia kabelio ir nepatraukia automobilio iš įkrovimo vietos.

Pasak Automobilių kelių direkcijos, kaina už 1 kilovatvalandę (kWh) bus nustatoma įvertinant galios mokesčio dedamąją, elektros energijos perskirstymo paslaugos kainą, elektros energijos kainą bei darbo, įrangos nusidėvėjimo, įrangos priežiūros, bei atsiskaitymo už įkrovimo paslaugas sąnaudas.

Planuojama, kad tai paskatins virš 1,2 tūkst. viešųjų ir pusiau viešų įkrovimo prieigų įrengimą privačia iniciatyva 42-ose savivaldybėse, šalia magistralinių ir krašto kelių, degalinėse, geležinkelių ir autobusų stotyse, oro uostuose, vidaus vandenų ir jūrų uostuose, pranešė Susisiekimo ministerija.

„Šis kvietimas, skirtas privačiam sektoriui, yra nukreiptas ten, kur investuotojai mato didžiausią potencialą, o elektromobilių vairuotojai jaučia poreikį: svarbiuose valstybinės reikšmės keliuose ir miestuose“, – pranešime teigė susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė.

Kvietimas galioja elektromobilių įkrovimo infrastruktūros įrengimui 42-ose savivaldybėse, nerengusiose iš 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų lėšų darnaus judumo miestuose planų. Likusiose 18-oje savivaldybių ši plėtra bus vykdoma atskirais etapais.

Šiuo kvietimu taip pat gali pasinaudoti visi esami ir potencialūs įkrovimo prieigų operatoriai viešųjų įkrovimo stotelių vystymui visos šalies mastu šalia valstybinės reikšmės kelių, visose degalinėse, geležinkelių ir autobusų stotyse, oro uostuose, vidaus vandenų ir jūrų uostuose.

Viešosios elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtros privačia iniciatyva skatinimo priemonę sudaro 12 atskirtų kvietimų. Pagal juos finansavimas numatomas skirtingų galių elektromobilių įkrovimo stotelių su prieigomis įrengimui: įprastos (11–22 kW), vidutinės (22–49 kW), didelės (49–149 kW) ir labai didelės (nuo 149 kW) galios.

Parama bus galima pasinaudoti iki 2026 metų pradžios arba kol pakaks lėšų. Paraiškas priima Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA).

11,95 mln. eurų parama bus skirsta iki 22 kW galios ant individualių ar sodų namų sienos arba ant žemės įrengtoms stotelėms, tuo metu 8,82 mln. eurų – tokios pat galios daugiabučių kiemuose ir garažuose įrengtoms prieigoms.

Paraiškas galima teikti iki 2024 metų rugsėjo 30 dienos, dėl paramos gali kreiptis ne namų savininkai, bet nuomininkai ar panaudos pagrindais valdantieji turtą, taip pat bitininkai ar kiti žemės ūkio veikla užsiimantys gyventojai.

Iki 2026 metų planuojama įrengti apie 53 tūkst. privačių stotelių, tam numatyta skirti daugiau nei 45 mln. eurų Europos Sąjungos paramos ir valstybės biudžeto lėšų.

Paslaugos apmokestinimo tvarką siūloma nustatyti Susisiekimo ministerijos parengta Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pataisa. Jos projekte teigiama, kad mokestį įvesti būtina ir dėl to, kad nebūtų iškreipiama rinka, tai paskatintų privatų verslą teikti šias paslaugas.    

„Privatus verslas domisi viešųjų elektromobilių įkrovimo stotelių šalia valstybinės reikšmės kelių įrengimo galimybėmis, tačiau neapmokestinta valstybės valdoma elektromobilių įkrovimo infrastruktūra iškreipia rinkos sąlygas ir stabdo privataus verslo iniciatyvas“, – teigiama įstatymo pataisų projekto aiškinamajame rašte.

Anot jo, paslaugos kainos apskaičiavimo metodika bus nustatyta įvertinus elektros kainą, stotelių išlaikymo, įrangos priežiūros bei kitus kaštus.

Šiuo metu rinkoje vidutinė elektromobilių įkrovimo kaina siekia 50 centų už kilovatvalandę, nurodoma rašte.

Priėmus pataisas valstybinių stotelių operatore taptų Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD). Jeigu kaina prilygtų dabartiniam rinkos vidurkiui, ji per metus gautų apie 0,5 mln. eurų pajamų.

2014–2020 metais direkcija Lietuvoje įrengė 28 stoteles, kurios kainavo 1,14 mln. eurų iš jų didžioji dalis – Europos Sąjungos lėšos.

Pagal programos nuostatas šios paslaugos penkerius metus teikiamos nemokamai: šis terminas 10-yje stotelių jau baigėsi pernai gruodį, o šiemet birželį baigsis dar 14-oje, dėl keturių stotelių tokio įsipareigojimo nebuvo, nes jų įrengimą finansavo LAKD.

Direkcijos duomenimis, vien pernai 28 stotelės sunaudojo elektros už 485 tūkst. eurų, o jų priežiūra kainavo dar apie 50 tūkst. eurų.

Susisiekimo ministerijos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra apie 850 elektromobilių įkrovimo stotelių, jų plėtrai numatoma skirti apie 100 mln. eurų. Planuojama, kad iki 2025 metų viešųjų stotelių skaičius turėtų siekti 1,2 tūkst., o iki 2030-ųjų – 6-7 tūkst.

Prognozuojama, jog iki 2025 metų Lietuvoje bus apie 50 tūkst., o iki 2030-ųjų – bent 240 tūkst. elektromobilių.

Daug dedamųjų

Tai ne tik nuvažiuojamas atstumas, baterijos talpa ar įsibėgėjimas. Vienas svarbiausių kriterijų, pasak specialistų, yra pavaros sistemos efektyvumas, t.y. elektros energijos sąnaudos.

Elektromobilio energijos sąnaudos priklauso nuo daugybės dalykų: aerodinamikos, varančiųjų ratų skaičiaus ir paties variklio efektyvumo. Nereikėtų pamiršti ir klimato juostos diktuojamų sąlygų, pavyzdžiui, "Tesla" elektromobiliai vilioja programinės įrangos įmantrybėmis, tačiau žiemą pranašesni yra konkurentų modeliai, labiau pritaikyti šaltam klimatui.

Kaip parodė birželį vykusios "Ignitis ON: pažink Lietuvą!" elektromobilių lenktynės, netgi palankiu oru 500 km distancijoje gerokai talpesnes baterijas turintys "Tesla Model 3" ir "Porsche Taycan" tik per plauką aplenkė gerokai platesniam pirkėjų ratui prieinamą "Kia e-Niro". Šis modelis dėl efektyviai veikiančios pavaros ir optimizuoto baterijų krovimo realias naudojimo sąlygas atspindinčiame renginyje užėmė trečią vietą.

Šiuo metu įkrovimo klausimas ne iki galo išspręstas, jis trunka per ilgai.

Efektyvumas – svarbiausias

Elektromobilių entuziastas, tinklaraščio "100 proc. elektrinis" autorius Dainius Jakas pripažino, kad rinkdamasis pirmąjį elektromobilį visiškai neatkreipė dėmesio į jo efektyvumą, tačiau dabar tokiai informacijai skiria daug dėmesio.

Įvairius elektromobilius išbandęs ekspertas yra puikiai susipažinęs su šia rinka. Paprašytas palyginti skirtingų automobilių gamintojų filosofiją, D.Jakas pabrėžė, kad jam imponuoja "Kia" ir jį valdantis korėjiečių koncernas, kuris, kurdamas elektromobilius, technologijų požiūriu pažengė toliau nei "Tesla". Amerikiečių kompanija, anot eksperto, turi pranašesnę autonominio vairavimo sistemą ir įmantresnę programinę įrangą, tačiau korėjietiškų modelių efektyvumas yra neprilygstamas.

Pavyzdžiui, palyginti naujojo energijos sąnaudų matavimo modelio WLTP duomenis, korėjietiški yra pranašesni už daugelį konkurentų. Lyginant kompaktinius SUV, "Kia e-Niro" vidutinės sąnaudos yra 15,9 kWh/100 km, "Mazda CX-30" – 19 kWh/100 km, o kitąmet debiutuosiančio "Volkswagen ID.4" – apie 18 kWh/100 km (tai yra preliminarūs ev-database.org apskaičiuoti duomenys).

Tarp variklio ir ratų

Palyginti energijos sąnaudas ir jos kainą su vidaus degimo varikliais, elektromobiliai yra nepavejami: 100 km įveikti daugeliu kainuoja du tris eurus, o benzininiu ar dyzeliniu analogu – keliskart brangiau. Kodėl taip yra?

Vilniaus Gedimino technikos universiteto docentas Saugirdas Pukalskas paaiškino, kodėl elektromobiliai yra efektyvesni. Tai lemia labai skirtingi jėgainių naudingumo koeficientai: vidaus degimo variklio siekia daugiausia 50 proc., o elektros – įprastai viršija 90 proc.

Šis atotrūkis tampa dar didesnis įvertinus tai, kad elektromobiliams dažniausiai nė nereikalinga pavarų dėžė. Įprastai sukimo momentui perduoti į ratus naudojamas tik elementarios konstrukcijos reduktorius.

"Bet kuris mazgas, turintis nors vieną besisukančių krumpliaračių porą, reiškia papildomus energijos nuostolius. Kuo mažiau automobilyje reduktorių, pavarų ir paskirstymo dėžių, kuo paprastesnė transmisija, tuo jis efektyvesnis", – dėstė mokslininkas.

Elektromobilio konstrukcija – pati paprasčiausia ir tai yra didžiulis pranašumas. Anot S.Pukalsko, kiti automobiliai, tarp jų – ir įprastos konstrukcijos su vidaus degimo varikliais, hibridai ar vandeniliu varomi modeliai, yra gerokai sudėtingesni.

Siurblys – pranašumas

Nedideles elektromobilio energijos sąnaudas lemia ne tik variklis ar aerodinamika, bet ir kiti dalykai. Šiaurietiško klimato šalyse kaip Lietuva atsiskleidžia elektromobilių su šilumos siurbliais pranašumai. Įprasti kaitinimo elementai ("tenai") naudoja daug energijos, o siurbliai surenka elektromobilio komponentų skleidžiamą šilumą ir leidžia taupyti energiją.

"Šilumos siurblys – gerokai efektyvesnis negu įprastas "tenas". Į visus "Tesla" elektromobilius, išskyrus naująjį "Model Y", montuojami kaitinimo elementai, todėl nors jie ir aerodinamiški bei ganėtinai efektyvūs, žiemos sąlygomis nusileidžia daugeliui konkurentų", – komentavo D.Jakas.

Pavyzdžiui, jau anksčiau minėta "Kia" šilumos siurblius naudoja nuo pirmųjų "Soul" su elektros pavara. Sistema nuolatos tobulinama, o naujausia įranga surenka ne tik variklio ar integruoto kroviklio, bet ir baterijos skleidžiamą šilumą. S.Pukalsko vertinimu, šilumos siurblių pritaikymas elektromobiliams – novatoriškas ir svarbus inžinierių sprendimas, nes panašios sistemos jau senokai naudojamos namų ūkiuose.

Vis dar atsilieka

D.Jakas paaiškino, kad elektromobiliu įveikiant didesnius atstumus labai svarbus ne tik efektyvumas, bet ir įkrovimo sparta.

Jis pažymėjo, kad technologijos įrengti 800 voltų baterijas prieinamos buvo jau kone prieš dešimtmetį. Vis dėlto gamintojai neskuba, nes tokia įtampa veikiančios įkrovimo stotelės – gerokai brangesnės ir retai kur įrengiamos. Neatsitiktinai "Porsche Taycan" yra kol kas vienintelis elektromobilis rinkoje, priimantis tokią aukštą įtampą, tačiau modelius su 800 voltų baterijomis artimiausiais metais ketina pristatyti ir "Kia", apie tai pradeda kalbėti kitų gamintojų atstovai. Tai, pasak VGTU docento S.Pukalsko, yra itin svarbi kryptis: toliau tobulinantiems elektromobilius inžinieriams daugiausia dėmesio vertėtų skirti būtent baterijų įkrovimo spartai.

"Šiuo metu įkrovimo klausimas ne iki galo išspręstas, jis trunka per ilgai. Greitojo įkrovimo stotelės gerai veikia, tačiau joms reikalingi stiprią srovę galintys tiekti įvadai, kurie apkrauna elektros tinklus", – kalbėjo docentas. Todėl šiuo atžvilgiu elektromobilių gamintojų lyderystė pristatant didelę įkrovimo galią palaikančias baterijas yra labai svarbi – tai skatina greičiau tobulėti ir visą infrastruktūrą.

Klaipėdos politikams siūloma pritarti artėjančius trejus metus leisti elektromobilių vairuotojams šias transporto priemones nemokamai įkrauti miestui priklausančiose įkrovimo stotelėse.

Klaipėdos savivaldybės Transporto skyriaus vedėjo Rimanto Mockaus teigimu, šiuo metu mieste yra 13 tokių elektromobilių įkrovimo stotelių.

Jos išdėstytos visoje Klaipėdoje, tad tokias transporto priemones yra galimybių įkrauti tiek miesto pietinėje, tiek centrinėje, tiek šiaurinėse dalyse.

Klaipėdos savivaldybės Turto skyriaus vedėjas Edvardas Simokaitis teigė, kad stotelių tinklą dar ketinama plėsti. 2021–2023 m. mieste numatoma įrengti devynias greitojo įkrovimo stoteles – po tris per metus.

Elektros energijos sąnaudos iš šiuo metu esančių įkrovimo stotelių per metus sudaro apie 11 tūkst. eurų.

Neatlygintinai elektra varomų mašinų įkrovimo paslaugą teikia ir Vilnius bei Kaunas. Taip siekiama skatinti ekologiško transporto naudojimą.

Valstybės įmonės "Regitra" duomenimis, balandžio 1 d. Klaipėdoje buvo registruoti 76 grynieji elektromobiliai, Klaipėdos rajone – 49.

Šį klausimą neseniai svarstę miesto Finansų ir ekonomikos komiteto nariai pritarė tokiam siūlymui, galutinį žodį dar turės tarti miesto taryba.

Penktadienio ryte į aikštelę prie autobusų stoties, kur dažniausiai rikiuojasi taksi, rinkosi savivaldybės valdininkai, atvažiavo du elektromobiliai.

„Čia galima bus pakrauti automobilius greituoju būdu, tai bus trečia tokia savivaldybės iniciatyva pastatyta stotelė. Netrukus pradės veikti elektra varomų miesto maršrutinių autobusų įkrovimo įrenginys. Pagal automobilių elektromobilizaciją Klaipėda yra viena lyderių šalyje. Kol kas nuo mūsų atsilieka ir sostinė“, – pristatydamas naująją stotelę teigė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis.

Ši, kaip ir kitos stotelės turi antivandalinę apsaugą, be to, autobusų stoties apsaugos vaizdo kameromis bus galima stebėti ir šį įrenginį.

Konkursą laimėjusios bendrovės „Elinta Charge“ atstovas Ignas Mikutis tikino, kad naujasis įrenginys turi ir platesnę reikšmę – jis turėtų vilioti elektomobiliais į pajūrį atvažiuoti žmones iš atokesnių Lietuvos regionų. Greitai pasikrauti automobilio bateriją – svarbu vairuojantiesiems tokias mašinas. Pats iš Kauno atvažiavęs vyras demonstravo stotelės galimybes – mašinos baterija buvo įkrauta 28 procentais, prietaisai rodė, kad baterija bus pilna jau po valandos.

Šis stotis yra universalios, jomis galima krauti baterijas ir greituoju, ir įprastu režimu.

Mieste veikia dar aštuonios savivaldybės lėšomis įrengtos elekromobilių įkrovimo stotelės, tikėtina, kad dar keturios atsiras artimiausiu metu. Mieste yra ir privačių tokių įrenginių, dauguma jų – prie didžiųjų prekybos centrų.

Mūsų mieste elektromobiliams sudarytos puikios sąlygos: juos galima nemokamai pakrauti, jais leidžiama važiuoti visuomeninio transporto juostomis, nemokamai laikyti aikštelėse.

Dar viena tokia greitojo įkrovimo stotelė įrengta prie Naujojo turgaus, trečioji – Vingio gatvės automobilių stovėjimo aikštelėje. Tiesa, šią stotelę vandalai labai greitai suniokojo, bet jos veikla atkurta, ji vėl veikia.

Įrengiant elektromobilių įkrovimo stoteles stengiamasi apsaugoti miesto orą ir aplinką.

Dabar Lietuvoje yra apie 1,3 tūkst. elektomobilių, dar apie tūkstantis – hibridinių automobilių. Tikėtina, kad gamintojams atpiginus ekologiškas transporto priemones jų padaugės ir Lietuvoje.

„Miesto gatvėse pastebime vis daugiau elektromobilių. Todėl natūralu, kad įkrovimo stotelių poreikis auga ir toliau augs. Privatus verslas savose teritorijose mieste jau yra įrengęs 11 tokių aikštelių, o miestas artimiausiu metu planuoja įrengti dar tiek pat. Planuojame, kad dar iki šių metų galo pilnai funkcionuos penkios naujos įkrovimo aikštelės, o likusios pradės veikti kitų metų pradžioje. Krovimas yra visiškai nemokamas“, – pabrėžė Kauno mero pavaduotojas Andrius Palionis.

Elektromobiliai yra mūsų ateitis.

L. Sapiegos gatvėje įrengtoje įkrovimo stotelėje vienu metu baterijas įkrauti gali du elektromobiliai. Likusios devynios 22 kilovatų galios stotelės bus išdėstytos centrinėje miesto dalyje ir aplink visuomenės traukos objektus: šalia Klinikų, Kauno pilies automobilių stovėjimo aikštelėje, prie Lietuvos zoologijos sodo, Nemuno saloje prie „Žalgirio“ arenos ir bendrovės „Kauno autobusai“ teritorijoje. Tuo tarpu prekybos centro „Akropolis“ stovėjimo aikštelėje prie Karmelitų bažnyčios bus įrengta net 50 kilovatų galios stotelė.

„Ši stotelė šįmet laimėjo Vokietijos prestižinį „Red Dot“ dizaino apdovanojimą. Džiugu, kad galime įgyvendinti tokias idėjas ir Lietuvoje, kurios yra konkurencingos ir vertinamos pasaulyje“, – sakė „Tesla Model X“ vairuojantis verslininkas Vladas Lašas.

Pasak bendrovės „Elinta“ vadovo Vytauto Jokužio, pirmoji elektromobilių įkrovimo stotelė Kaune pastatyta prieš 11 metų, tačiau vėliau procesas sulėtėjo.

„Elektromobiliai yra mūsų ateitis. Kiekvienas miestietis nori, kad aplinka būtų švaresnė, o vairuotojai nori, kad jų automobiliams nereiktų techninio aptarnavimo ir jie gerai važiuotų. Tad vienintelė išeitis yra elektra“, – pabrėžė V. Jokužis.

Be privačiomis lėšomis ir miesto iniciatyvą įrengiamų stotelių, šiuo metu ilgalaikio stovėjimo zonose įrengta 14 lėto krovimo elektromobilių prieigų. Šios stotelės vykdo elektrinių transporto priemonių krovimą iki 3,5 kW.

Klaipėdos gatvėse daugėjant elektromobilių, miesto valdžia žada įrengti papildomų įkrovos stotelių.

Iki šiol Klaipėdos savivaldybės lėšomis buvo įrengtos šešios tokios stotelės. Nemokamai elektromobilius įkrauti gyventojai gali Pilies, Tilžės, Liepų, Liepojos gatvėse.

Siekiant užtikrinti sklandesnį elektromobilių judėjimą mieste, įkrovos stotelės atsiras prie Naujojo turgaus, Klaipėdos autobusų stoties, ties Vingio gatvės ir Jūrininkų prospekto sankryža.

Kiek šis projektas atsieis savivaldybei, dar neaišku, tačiau specialistai tokį sprendimą vertina palankiai.

"Įdomu tai, kad tuo pat metu prie vienos stotelės bus galima prijungti net kelis elektromobilius. Taip bus taupomas vairuotojų laikas ir savivaldybės lėšos", – teigė Klaipėdos savivaldybės Projektų valdymo poskyrio vyriausioji specialistė Daina Stankevičienė.

Prie stotelės prijungtus elektromobilius galima įkrauti greičiau nei per pusvalandį.

Anot  bendrovės "Gatvių apšvietimas" Eismo saugumo skyriaus viršininko Egidijaus Kivilio, dar dvi tokios stotelės netrukus pradės veikti Smiltynėje.

"Elektromobilių vairuotojai galės netrukdomi keliauti po Smiltynę. Ten jau pastatytos dvi įkrovos stotelės. Kol kas jos dar neįjungtos, tačiau greitai ši problema bus išspręsta",– teigė E.Kivilis.

Anot  savivaldybės Transporto skyriaus vyriausiojo specialisto Vytauto Paukštės, jų įrengimas kainavo 8,5 tūkst. eurų.

Pastatyti papildomų stotelių nuspręsta dėl didėjančio šių transporto priemonių populiarumo.

Valstybės įmonės "Regitra" duomenimis, 2018 m. Lietuvoje užregistruoti 852 elektromobiliai.