„Šiandien informavau Švedijos premjerą apie esančią problemą ir jis pažadėjo į ją įsigilinti“, – ketvirtadienio vakarą po Europos Vadovų Tarybos posėdžio Briuselyje žurnalistams sakė Lietuvos vadovas.

Pasak jo, Ulfas Kristerssonas (Ulfas Kristersonas) nebuvo girdėjęs apie šalių nesutarimus.

„Švedijos premjeras, man tai buvo šiek tiek netikėta, nieko apie tai nežinojo. Be abejo, iš karto susisiekė su savo komanda ir pažadėjo įsigilinti į šį klausimą“, – teigė  prezidentas.

„Ko gero jis (klausimo derinimas – BNS) vyksta ministrų lygyje, kol jis nesisprendžia, tol lieka būtinybė pasitelkti Europos Komisiją, bet gal kaip geri kaimynai, strateginiai partneriai mes galime susitarti ir be trečiosios šalies įsikišimo“, – kalbėjo G. Nausėda.

ES energetikos ministrai rugsėjo pabaigoje nusprendė, kad bus perskirstomos pigiai vėjo, saulės, branduolinę ar vandens energiją bei lignitą (rusvąją anglį) gaminančių įmonių perteklinės pajamos, nustatant 180 eurų už megavatvalandę kainos lubas.

Briuselyje pritvirtintame reglamente teigiama, jog tarp 100 proc. nuo elektros importo priklausančios ir pagrindinės elektrą jai eksportuojančios šalies iki gruodžio 1 dienos, padedant Komisijai, turi būti pasirašyta sutartis dėl pasidalijimo surinktomis perteklinėmis elektros gamintojų pajamomis. 

Tiek energetikos ministras Dainius Kreivys, tiek premjerė Ingrida Šimonytė anksčiau teigė, kad Lietuva dėl pasidalijimo „viršpelniais“ pirmiausia turėtų tartis su Švedija, iš kurios importuojama daugiausia elektros.

Vis dėlto abi šalys nesutaria dėl pagrindinio eksportuotojo sąvokos, kuri, pasak D. Kreivio, nėra aiškiai apibrėžta Europos Sąjungos dokumentuose.

Tokia situacija, anot ministro, susidarė dėl to, kad dalis elektros srauto iš Švedijos ateina ne tik per jūrinį kabelį, bet ir ratu per Latviją.

Lietuva elektrą importuoja iš Švedijos 700 megavatų (MW) galios jūriniu „NordBalt“ kabeliu. Tačiau elektra į šalį taip pat patenka jungtimis su Latvija bei Lenkija.