Tai aptarta G. Nausėdos ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininko Renato Pociaus susitikimo pirmadienį, pranešė Prezidentūra.

R. Pocius dar 2022 metais sakė, kad su Baltijos šalių reguliuotojais planuojama kalbėtis, jog iki elektros tinklų sinchronizavimo projekto pabaigos 2025 metais visos trys Baltijos šalių prekybos zonos būtų sujungtos į vieną.

Anot jo, dabar veikia trys prekybos zonos Latvijoje, Lietuvoje, Estijoje, jos yra pakankamai mažos ir nedomina rinkos dalyvių iš Vakarų, o jas sujungus padidėtų prekybos apimtys, atsirastų daugiau rinkos žaidėjų ir tai teigiamai veiktų kainas.

Be to, jis pabrėžė, kad šis klausimas keliamas ir todėl, kad būtų pasiruošta sinchronizavimui „ir technine, ir rinkos prasme“.  R. Pocius žadėjo kalbėtis ir su švedų reguliuotoju, kad būtų finansiniai produktai ant „NordBalt“ jungties, kurie leistų sumažinti rizikas tiekėjams.

Pasak prezidento, susirūpinimą kelia ir galios trūkumas ESO tinkle: jis daugelyje vietų yra išnaudotas ir dažnai nauji vartotojai, įskaitant ir norinčius prisijungti saulės elektrines, turi mokėti dideles sumas, o vėliau besijungiantieji gali tai padaryti iš esmės nemokamai.

VERT pirmininkas minėjo, kad artimiausiu metu planuojama peržiūrėti prijungimo kainų nustatymo tvarką ir įkainius, taip pat pabrėžė efektyvų pajėgumų paskirstymą.

Prezidentas pabrėžė, kad valstybė turi mažinti administracinę naštą rinkos dalyviams, didinti reguliuojamų sektorių konkurencingumą bei kurti inovacijas skatinantį reguliavimą.

Susitikime taip pat aptarta būtinybė reguliaciniu aspektu stiprinti kritinės infrastruktūros kibernetinį saugumą ir fizinę apsaugą.

„Ši nota reiškia, kad mūsų veiksmai regione, Baltijos šalims ieškant bendrų sprendimų dėl Astravo blokados tikrai yra teisingi“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė ministras.

Anot jo, Baltijos šalims sutarus dėl baltarusiškos elektros nepirkimo po Astravo atominės elektrinės paleidimo bei sumažinus rusiškos elektros importo galimybes į Baltijos šalis, natūralu, kad Rusijos tokie sprendimai netenkina.

Sumažinama prekyba su Rusija maždaug trečdaliu ir natūralu, kad Rusijai tas klausimas, prekybos apimčių sumažėjimas yra pakankamai skausmingas ir dėl to gauta tokia nota.

„Sumažinama prekyba su Rusija maždaug trečdaliu ir natūralu, kad Rusijai tas klausimas, prekybos apimčių sumažėjimas yra pakankamai skausmingas ir dėl to gauta tokia nota“, – sakė Ž. Vaičiūnas.

Anot jo, dėl šios situacijos Baltijos šalys pokyčių neplanuoja. Jis tai pat pabrėžė, kad bendrą valstybių sprendimą supranta ir Europos Komisija.

„Pats koeficientas (0,62 koeficientas prekybai elektra per Latvijos-Rusijos jungtį BNS) yra toks ir jis mažina prekybą tiek, kad jie gal ir gali imtis tam tikrų teisinių žingsnių, bet kad imtųsi neplanuotų žingsnių Baltijos šalių atžvilgiu, nemanau, nes turėjome pakankamai ilgą procesą dalyvaujant Europos Komisijai, tiek klausimai buvo derinti su Europos Komisija. Kitaip tariant, už mūsų pečių stovi visa Europa ir šitas koeficientas žinomas Europos Komisijai ir jo išskaičiavimo logika taip pat Komisijai yra suprantama“, – teigė ministras.

Rusijos energetikos ministras Aleksandras Novakas šią savaitę atsiuntė notą Ž. Vaičiūnui, kurioje ragina netaikyti papildomo koeficiento ir taip sumažėsiančiai elektros prekybai per Latvijos-Rusijos jungtį. Būtent šį koeficientą Maskva vertina kaip pagrindinį neigiamą metodikos elementą.

Maskva taip pat ragina atverti prekybai Estijos-Rusijos jungtį, kuri pagal naują metodiką liktų uždaryta.  

Naująją metodiką jau suderino Baltijos šalių elektros perdavimo sistemų operatoriai, tačiau ją dar turi patvirtinti nacionaliniai reguliuotojai. Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkė Inga Žilienė BNS antradienį sakė, kad dabartinis metodikos projektas neįgyvendintų Lietuvos priimto vadinamojo „antiastravinio“ įstatymo ir jį reikia tobulinti.

Ž. Vaičiūnas tikisi, kad nauja metodika bus patvirtinta iki lapkričio, kai Baltarusija skelbia ketinanti į sistemą įjungti Astravo AE.  

Kadenciją baigiantis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad metodika leis Baltijos šalims boikotuoti elektrą iš Astravo atominės elektrinės. Jis antradienį išsakė lūkestį, kad metodika bus patvirtinta šią savaitę.

Konservatoriai teigia, kad siūloma metodika gali įteisinti „antiastraviniame įstatyme draudžiamas veikas“.

Daugiausia diskusijų kelia galimybė, kad Astravo elektra į bendrą rinką pateks per Latvijos ir Rusijos jungtį bei perdavimo linijų tarp Lietuvos ir Baltarusijos naudojimas.

Kadenciją baigianti Vyriausybė teigia, kad rizikas sumažins mažesnis pralaidumas ir kilmės garantijų sistema. Konservatoriai sako, jog saugiklių yra per mažai.

Ingrida Šimonytė ir Gabrielius Landsbergis antradienį išplatino bendrą pareiškimą, kad „nueinantis energetikos ministras neturėtų prisiimti nepagrįstų įsipareigojimų“.

„Kviečiame energetikos ministrą̨ Ž. Vaičiūną būsimame Baltijos Ministrų tarybos posėdyje neprisidėti prie sprendimų, kurie įteisintų Baltijos šalių prekybą su trečiosiomis šalimis naudojant elektros perdavimo linijas tarp Baltarusijos ir Lietuvos bei elektros srautus iš Astravo AE į Lietuvos energetikos sistemą“, – rašoma I. Šimonytės ir G. Landsbergio pareiškime.

„Matome riziką, kad šios antiastraviniame įstatyme draudžiamos veiklos būtų įteisintos patvirtinus Energetikos ministerijos viešam svarstymui pateiktą elektros prekybai su trečiosiomis šalimis (Rusija) skirtą metodiką“, – teigia konservatorių lyderiai.

Ž. Vaičiūnas BNS antradienį sakė, kad Baltijos šalių reguliuotojai trišalę prekybos elektra su Rusija metodika patvirtins šią savaitę.

„Mūsų sistemos operatoriai yra suderinę metodiką ir šią savaitę kaip tik turi būti pritarimas tiek Latvijos, tiek Estijos, mano žiniomis, šiai metodikai. To paties pritarimo tikiuosi ir iš mūsų reguliatoriaus. Tai šiame fronte būsime tikrai padarę viską, kad elektra netiesiogiai taip pat nepatektų“, – po susitikimo su su prezidentu Gitanu Nausėda BNS sakė Ž. Vaičiūnas.

Baltarusija paskelbė, kad elektros gamyba Astravo jėgainėje turėtų prasidėti lapkričio 1-10 dienomis. Lietuviai sako, kad elektrinė pastatyta pažeidžiant saugumo ir aplinkosaugos reikalavimus.

Elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ nustatys nulinį komercinį pralaidumą iš Baltarusijos į Lietuvą iš karto po to, kai bus pagaminta pirmoji elektros kilovatvalandė Astravo AE. 

Pasak Žygimanto Vaičiūno, dabar planuojama galutinai suderinti politinės deklaracijos, įtvirtinančios bendrą Baltijos šalių poziciją nepirkti elektros iš Astravo, tekstą ir kartu patvirtinti trišalę prekybos su trečiosiomis šalimis metodiką.

„Toliau bus galutinai suderinamas tekstas dėl elektros nepirkimo, būtent politinės deklaracijos tekstas, o greta politinės deklaracijos taip pat jau perdavimo sistemos operatorių bus pasirašyta ir reguliatorių tvirtinama trišalė metodika, taip pat – ir visi kiti reikalingi techniniai susitarimai, kurie ir leis įgyvendinti tiek šį principinį sprendimą, tiek politinės deklaracijos įsipareigojimus“, – BNS kalbėjo ministras.

„Tų techninių susitarimų bus keletas. Dėl to dar diskutuojama, dėliojamės visus procesus, kad šiuos žodžius galima būtų paversti realiais veiksmais“, – pridūrė jis.

Ministro teigimu, siekiant, kad Astravo elektra nepatektų į Baltijos šalių rinką, be kita ko, bus pasitelkta elektros kilmės garantijų sistema.

„Ji yra toliau tobulinama, kad būtų patikima ir kad ji leistų visiems Baltijos šalių perdavimo sistemos operatoriams užtikrinti, kad Baltarusijos elektrai nebūtų nė menkiausių galimybių per Rusiją patekti į Baltijos šalis“, – sakė ministras.

Pasak jo, dėl kilmės garantijų sistemos dirbama ir su elektros birža „Nord Pool Spot“.

Ministro teigimu, dar yra laiko, kad būtų rasti galutiniai tiek politiniai, tiek techniniai sprendimai. 

„Mes to laiko šiek tiek turime, būtent dar išdirbti techninei įgyvendinimo daliai, o laiko yra elektros gamybos Astravo atominėje elektrinėje pradžios“, – kalbėjo ministras.

Anksčiau Ž. Vaičiūnas yra užsiminęs, kad nesusitarus su Baltijos šalimis dėl Astravo AE elektros boikoto, Lietuva galėtų trauktis iš „Nord Pool Spot“ elektros prekybos biržos. Trečiadienį Ž. Vaičiūnas teigė, kad jeigu derybos su Ryga ir Talinu klostysis sėkmingai, tokie radikalūs sprendimai bus mažai tikėtini.

„Jeigu mes toliau sėkmingai surasime tuos įgyvendinimo mechanizmus šio Latvijos sprendimo, tai bet kokie svarstymai apie kraštutines priemones nutolsta. (…) Kiek mes turėsime konkrečius sprendimus, būtent vieningą Baltijos šalių poziciją dėl elektros nepirkimo iš Baltarusijos po Astravo atominės elektrinės paleidimo, tiek analogiškai ta apimtimi šitie pasitraukimo iš „Nord Pool Spot“ sistemos scenarijai tampa vis mažiau ir mažiau reikalingi“, – aiškino ministras. 

Ž. Vaičiūno žodžiais, Latvijos sprendimas yra svarbus principinis įsipareigojimas nepirkti elektros iš Baltarusijos, jeigu pradės veikti Astravo AE, tai dar vienas solidarumo ir vienybės pavyzdžių energetikoje: „Tai yra nuoseklaus ir mūsų kantraus darbo rezultatas ir tikrai džiaugiamės ir sveikiname tokį Latvijos sprendimą.“