„Lietuvai svarbu sumažinti priklausomybę nuo Rusijos. Elektros ir kitų jungčių su Rusija nutraukimas mums yra labai svarbus. Norime kiek įmanoma greičiau atsikratyti bet kokios Rusijos įtakos, ypač atsižvelgiant į tai, kas šiuo metu vyksta Ukrainoje. Manome, kad nėra teisinga turėti naudos iš prisijungimo prie Rusijos elektros tinklo, todėl norime greitai iš jo pasitraukti“, – dienraščiui teigė R. Masiulis.

2019 metais trys Baltijos šalys sutarė iš Rusijos kontroliuojamos elektros sistemos pasitraukti ne vėliau kaip iki 2025 metų pabaigos. Nors Lietuva nori tai padaryti jau 2024-aisiais, su tuo nesutinka Estija. „Elering“ vadovas Kalle Kilkas (Kalė Kilkas) praėjusią savaitę „Postimees“ sakė, jog Estija yra pasirengusi palikti Rusijos kontroliuojamą sistemą kkiek anksčiau – 2025 metų pradžioje, o ne pabaigoje, kaip numatyta dabar. 

„Deja, Baltijos šalys yra susietos tuo pačiu siūlu, todėl mūsų kolegų estų elgesys mus erzina. Be Estijos mes negalime sinchronizuoti savo elektros tinklų su kontinentine Europa, kadangi mes tai galime padaryti tik visi trys kartu. Kad ir ką nuspręstų Estija, Lietuva yra su tuo susijusi“, – teigė „Litgrid“ vadovas.

R. Masiulis pridūrė, kad sprendimas atsijungti nuo Rusijos elektros tinklo turi būti priimtas rugpjūtį. Baltijos šalys yra pasirašiusios BRELL tinklo sinchronizavimo sutartį, pagal kurią jos yra sujungtos su Baltarusija ir Rusija. Ši sutartis atnaujinama kasmet vasario mėnesį.

„Jei mes norime teisiškai nutraukti sutartį, tuomet tai turi būti pranešta prieš pusmetį. Iki rugpjūčio 7 dienos turi būti pranešta, kad sutartis nebus pratęsta. Tokiu atveju kitų metų vasarį bus galima teisiškai nutraukti sutartį“, – teigė „Litgrid“ vadovas.

Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Lenkijos pareigūnai ketvirtadienį susitiks Briuselyje, kur tarpininkaujant Europos Komisijai spręs ginčą dėl elektros tinklų sinchronizacijos.

Dėl Baltijos šalių ketinimų integruotis į Europos elektros tinklus Rusijos Karaliaučiaus sritis gali būti izoliuota, o tai gali dar padidinti įtampą santykiuose su Rusija.

Elektros tinklų sinchronizacijos planui įgyvendinti prireiks ne mažiau kaip dešimtmečio, tačiau pasiekus šį tikslą Karaliaučiaus sritis – strateginė Rusijos teritorija tarp Lenkijos ir Lietuvos, kurioje dislokuotas Rusijos Baltijos laivynas – liktų be elektros tinklo.

Atmosfera regione jau yra įkaitusi. Yra net manančiųjų, kad elektra gali įžiebti politinį konfliktą, kaip buvo su dujomis Ukrainoje.

Šiuo metu Europos Sąjungai (ES) Tarybai pirmininkaujanti Latvija bando įtikinti ES kuriant bendrą energetikos rinką statyti daugiau tinklų jungčių, nes tai užtikrintų didesnį tiekimo saugumą ir sumažintų priklausomybę nuo Rusijos.

„Baltijos šalyse vis labiau suvokiama, kokią grėsmę šalių saugumui kelia Rusija, taigi abejotina, ar verta likti šalies, kuri gali būti priešiška, tinkle“, - teigia nepriklausoma konsultantė Agnia Grigas.

Šią savaitę Rygoje vyks ES energetikos ministrų ir Europos Komisijos (EK) susitikimas, kuriame Latvija vėl bandys įtikinti bloko narius siekti strateginio tikslo iki 2020 metų padidinti jungčių ES skaičių.

Tačiau aukšti pareigūnai teigia, kad šis galutinis terminas nėra griežtai nustatytas. Kai kurie ES pareigūnai, atsisakę nurodyti savo vardą, net suabejojo, ar visiškai sinchronizuoti tinklus apskritai yra įmanoma.

„Mūsų būsimas tikslas – pakeisti šį sinchronizuotą veikimą ir pereiti prie Vidurio Europos energetikos sistemos. Kalbant apie terminą, tai būtų maždaug iki 2020, 2025 metų“, - pareiškė Latvijos elektros energijos perdavimo sistemos operatorės „Augstsprieguma Tikls“ valdybos pirmininkas Varis Bokas.

Estijos tinklų operatorės „Elering“ vadovas Taavis Veskimagis (Tavis Veskimagis) sakė, jog „Baltijos šalyse plačiai sutariama“, jog būtina sinchronizuoti tinklus su Europos tinklais, tačiau 2025 metų terminas šiai užduočiai atlikti atrodo tikroviškesnis nei 2020 metai.

Baltijos šalys iki šiol priklauso vadinamajam BRELL žiedui, kuris jungia Baltarusiją, Rusiją, Estiją, Latviją ir Lietuvą. Jos taip pat priklauso nuo Rusijos operatorių dažniams kontroliuoti ir tinklui balansuoti.

Tuo tarpu Rusija stengiasi didinti Kaliningrado srities energetinę nepriklausomybę. Be kita ko, planuojama didinti energijos gamybą regione, o „Gazprom“ anklave įrenginėja dujų saugyklą.

Pasak analitikų, Rusija įrodė esanti patikima regiono energijos tiekėja, o politinės kliūtys visiškam perėjimui prie Europos tinklų gali būti neįveikiamos.

„Sprendimui pasitraukti iš Rusijos IPS/UPS sistemos reikės ne tik milijardų eurų investicijų į infrastruktūrą ir energijos gamybos pajėgumus. Visų pirma reikės politinių sprendimų, kuriuos reikės priimti aukščiausiu lygmeniu“, - teigia Lenkijos tarptautinių reikalų instituto ekspertė Aleksandra Gawlikowska-Fyk (Aleksandra Gavlikovska-Fik).
Kelios jungtys su Europos tinklais turėtų atsirasti visai netrukus.

Šiemet turėtų būti užbaigtos naujos Lietuvos jungtys su Lenkija ir Švedija, tačiau to nepakaks norint sukurti visiškai veikiantį tinklą, kuris nebepriklausytų nuo Rusijos IPS/UPS sistemos.

Tinklų operatoriai teigia, jog reikės bent dar vienos jungties su Lenkija (o ją pastatyti, vertinant aplinkosaugos reikalavimus ir išlaidas, nėra taip paprasta), taip pat jungčių su Baltarusija ir Rusija.

Be to, jau ne vienerius metus planuojamos vienos jungties su Lenkija projektas gali būti užvilkintas, nes Lenkija vis derasi dėl išlaidų pasidalijimo, teigia ES pareigūnai.