Pirmasis rinkimų ratas įvyko kovo 15 dieną, kai šalyje tvyrojo didelis nerimas dėl koronaviruso, nes tuo metu vis sparčiau plito COVID-19 epidemija. Tačiau antrasis rinkimų ratas, turėjęs įvykti kovo 22 dieną, buvo atidėtas, nes Prancūzijoje buvo įvestas karantinas.

Nors balsuoti neatėjo rekordinis skaičius žmonių – 55 proc. rinkėjų, – lemiamas rezultatas buvo pasiektas maždaug 85 proc., arba 30 tūkst., Prancūzijos savivaldybių. Tai reiškia, jog sekmadienį dar galima kovoti dėl valdžios maždaug 5 tūkst. savivaldybių, įskaitant svarbius centrus – Paryžių, Lioną, Tulūzą ir Strasbūrą.

Prancūzijoje teisę balsuoti turi apie 16,5 mln. žmonių. Ateinantieji balsuoti privalo dėvėti kaukę ir atsinešti savo rašiklį, kad būtų sumažinta koronaviruso plitimo rizika.

Analitikai mano, jog rinkimų rezultatai parodys, kad E. Macrono vadovaujamai centristinei partijai „Respublika, pirmyn“ (La République en Marche), kurią prezidentas įkūrė prieš laimėdamas 2017 metų rinkimus, nepavyko įsitvirtinti savivaldos lygmenyje.

Prastų rezultatų partija sulaukė jau kovą, ypač Paryžiuje, kur E. Macrono kandidatė į mero postą Agnes Buzyn (Anjez Buzin) liko trečia. Manoma, jog po sekmadienio balsavimo Paryžiaus merė socialistė Anie Hidalgo (Ani Idalgo) išsaugos savo postą.

Mirčių nuo koronaviruso skaičius Prancūzijoje artėja prie 30 tūkstančių. Nuo viruso smarkiai nukentėjusioje šalyje kovo 17 dieną, praėjus dviem dienoms po pirmojo savivaldos rinkimų rato, buvo įvestas karantinas. Nors daugelis apribojimų jau panaikinta, prancūzai vis dar pyksta ant vyriausybės dėl apsaugos priemonių, įskaitant veido kaukes, stygiaus pandemijos pradžioje.

Pirmąsias penkias savaites po pergalės prezidento rinkimuose prieš kraštutinių dešiniųjų kandidatę Marine Le Pen (Marin Le Pen) E.Marconas mėgavosi sklandžia pradžia – sudarė vyriausybę, kurioje nesilaikoma kairiųjų ir dešiniųjų ribų, ir padarė gerą įspūdį tarptautiniuose aukšto rango susitikimuose. E.Macronas yra jauniausias kada nors išrinktas Prancūzijos prezidentas.

Jo centro partijai „Respublika, pirmyn“ (Republique En Marche, REM), kurią jis įsteigė tik 2016 metų balandį, kaip platformą jo siekiui tapt prezidentu, dabar reikia aiškios daugumos Nacionalinėje Asamblėjoje, kad jis galėtų įgyvendinti pažadėtąsias reformas.

Nuomonių apklausos rodo, kad E.Macrono partija sekmadienį turėtų surinkti apie 30 proc. rinkėjų balsų. Tai užtikrintų puikias sąlygas laimėti absoliučią daugumą po savaitės rengiamame antrajame rinkimų ture.

Šie balsai gali virsti net 400 mandatais 577 vietų parlamente. REM jau sulaukė svarbios paramos – jos kandidatai laimėjo 10 iš 11 užsienyje esančių Prancūzijos rinkimų apylinkių, kuriose rinkimai vyko anksčiau nei Prancūzijoje.

Jeigu nė vienas kandidatas per pirmąjį turą nesurinks daugiau kaip 50 proc. balsų, du daugiausia balsų gavę kandidatai pateks į antrąjį turą, kuriame taip pat varžysis ir bet kuris kandidatas, surinkęs daugiau kaip 12,5 proc. rinkėjų balsų.

Didžiausiuose miestuose rinkimų apylinkės atidaromos 8 val. ryto (9 val. ryto Lietuvos laiku) ir veiks iki 20 valandos.

Per rinkimus šalyje budės daugiau kaip 50 tūkst. policininkų, nes po išpuolių bangos, per kurias nuo 2015 metų žuvo daugiau kaip 230 žmonių, šalyje tebegalioja nepaprastoji padėtis.

Per naujausią incidentą šį antradienį 40-metis suradikalėjęs alžyrietis buvo pašautas ir sužeistas, kai prie Paryžiaus Dievo Motinos katedros su plaktuku rankoje užpuolė policininką.