Kataro sostinėje surengtame susitikime, kuris baigėsi daugiau kaip dešimčia valandų vėliau, negu iš pradžių buvo numatyta, nebuvo pasiekta jokio galutinio susitarimo, pareiškė reporteriams Nigerijos naftos išteklių ministras Emmanuelis Ibe Kachikwu (Emanuelis Ibė Kačikvu).
Pasak informuotų šaltinių, susitarti nepavyko dėl ginčų, ar susitarimas turėtų būti taikomas ir kitiems gamintojams, tokiems kaip Iranas, kuris derybose nedalyvavo.
„Atsižvelgiant į tai, kokie buvo lūkesčiai prieš susitikimą Dohoje, derybų dėl įšaldymo nesėkmė naftos rinkoje greičiausiai išprovokuos išpardavimą“, – sako Kolumbijos universiteto Pasaulinės energetikos politikos centro direktorius Jasonas Bordoffas (Džeisonas Bordofas).
Anot jo, „tai, kad Saudo Arabija, kaip atrodo, blokavo susitarimą, parodo, kad šios šalies naftos politika labai priklauso nuo besitęsiančio geopolitinio konflikto su Iranu“.
Kataro sostinėje buvo susitikusios 16 valstybių, kurioms kartu tenka maždaug 50 proc. pasaulio naftos gavybos. Tai buvo pirmasis per 15 metų reikšmingas bandymas koordinuoti OPEC ir karteliui nepriklausančių naftos gamintojų gavybą.
Tačiau nuo pat pradžių buvo aišku, kas galėtų užkirsti kelią susitarimui. Visų pirma, Saudo Arabija šią savaitę pareiškė, kad gavybos neribos, nebent įšaldyti gavybą sutiktų kiti gamintojai, įskaitant Iraną. Tuo tarpu Iranas, kuris susitikime nedalyvauja, prie gavybos įšaldymo iniciatyvos kol kas jungtis neketina.
„Brent“ rūšies naftos kainos, sausį nusileidusios žemiausiai per 12 metų, per pastaruosius du mėnesius, kol Saudo Arabija ir Rusija rengė planą dėl gavybos ribojimo, pakilo beveik 30 procentų. Agentūros „Bloomberg“ apklausti analitikai ir prekiautojai tikimybę pasiekti susitarimą praėjusią savaitę įvertino 50 procentų.
Nors analitikai abejojo, kad susitarimas, jei jis būtų pasiektas, būtų padaręs didesnį poveikį naftos tiekimui pasaulio rinkoje, nesugebėjimas susitarti dėl gavybos ribų parodo, kad tikimybė, jog naftos gamintojai imsis koordinuotų veiksmų naftos krizei išspręsti, yra labai maža.
Kataro energetikos ministras spaudos konferencijoje pareiškė, kad po ilgų derybų naftos gamintojai nusprendė, kad jiems reikia „daugiau laiko“.
„Padaryta bendra išvada, kad mums – ir OPEC valstybėms narėms, ir ne OPEC gamintojams – reikia daugiau laiko pasitarti tarpusavyje“, – pareiškė Mohammedas al-Sada (Mohamedas al-Sada).
Paklaustas, ar diskusijose daugiausia dėmesio buvo skirta Iranui, ministras atsakė, kad dalyvaujant Teheranui, gavybos įšaldymas būtų buvęs veiksmingesnis.
„Mes gerbiame jų [Irano] poziciją... žinoma, įšaldymas bus veiksmingesnis, jeigu dalyvaus pagrindiniai gamintojai, įskaitant Iraną“, – pareiškė jis.
„Tai būtų padėję subalansuoti rinką“, – pažymėjo M. al-Sada.
Ministras pridūrė, kad galimo būsimo naftos gamintojų susitikimo data nebuvo nustatyta, ir pažymėjo, kad šalims reikia daugiau laiko „pasitarti“.
Kitas eilinis OPEC susitikimas įvyks birželio 2 dieną.
Saudo Arabijos kliūtis
„Jeigu visi pagrindiniai gamintojai neįšaldys gavybos, mes jos taip pat neįšaldysime“, – šią savaitę pareiškė Saudo Arabijos princas Mohammedas bin Salmanas (Mohamedas bin Salmanas). „O jeigu mes neįšaldysime, mes naudosimės visomis galimybėmis parduoti [naftą], kokios tik atsirastų“,
Jis taip pat pažymėjo, kad Saudo Arabija gali nedelsdama padidinti gavybą iki 11,5 mln. barelių per dieną, o per šešis-devynis mėnesius, „jei panorėtų“, galėtų pasiekti ir 12,5 mln. barelių per dieną gavybos lygį. „Bloomberg“ duomenimis, kovo mėnesį šalies gavyba siekė 10,2 mln. barelių per dieną.
Tuo tarpu Iranas siekia padidinti naftos gavybą ir eksportą, nes nori susigrąžinti dėl tarptautinių sankcijų, kurios buvo atšauktos tik šių metų sausį, prarastą rinkos dalį. Naftos ministras Bijanas Namdaras Zanganeh (Bidžanas Namdaras Zanganė) šio mėnesio pradžioje pareiškė, kad Teheranas iki šių metų pagal iraniečių kalendorių pabaigos, t. y. iki 2017 metų kovo, gavybą planuoja padidinti iki 4 mln. barelių per dieną, o tai būtų maždaug 800 tūkst. barelių per dieną daugiau negu šių metų kovą. „Bloomberg“ skaičiavimais, Irano naftos eksportas šį mėnesį padidėjo daugiau kaip 600 tūkst. barelių per dieną.
B. N. Zanganeh šeštadienį pareiškė, kad Dohos derybose nedalyvaus ir jokio susitarimo nepasirašys, nes tai iš esmės reikštų, kad šalis pati nusistatytų sau sankcijas.
„Atrodo, kad Saudo Arabija galiausiai taip ir nenusileido“, – sako „BNP Paribas žaliavų rinkų strategijos skyriaus vadovas Harry‘s Tchilinguirianas (Haris Čilinguirjanas).
Anot jo, „Iranas iš pat pradžių aiškiai pareiškė, kad pirmiausia susigrąžins turėtą rinkos dalį, o Saudo Arabija per princą leido aiškiai suprasti, kad šalies dalyvavimas priklauso nuo Irano. Susitikimas iš pat pradžių buvo pasmerktas.“
„Brent“ kainos penktadienio vakare Londone siekė 43,1 JAV dolerio už barelį. „Saxo Bank“ yra apskaičiavęs, kad žlugus deryboms kainos galėtų kristi iki 30 JAV dolerių už barelį.
Amrita Sen, konsultacijų įmonės „Energy Aspects“ vyriausioji naftos analitikė, prognozuoja, kad „rytoj greičiausiai sulauksime gana didelio išpardavimo“. Visgi ji mano, kad gavybos sumažėjimas Kuveite dėl šalies naftos sektoriaus darbuotojų pradėto streiko galėtų prislopinti smukimą.
