Susitikimui rengiamasi Libaną ištikus giliai ekonominei ir politinei krizei, kurią dar labiau paaštrino Irano remiamos „Hezbollah“ grupuotės ir kaimyninio Izraelio apsikeitimai ugnimi.

„Mūsų pareiga – išplėsti šias sankcijas“, – sakė prezidentas prieš Briuselio aukščiausiojo lygio susitikimą, kuriame ES lyderiai ketina patvirtinti bloko jau svarstomas griežtesnes sankcijas Iranui.

Vėlai šeštadienį ir sekmadienio naktį Iranas surengė precedento neturintį dronų ir raketų smūgį Izraeliui, bet žydų valstybė drauge su sąjungininkais numušė didžiąją dalį oro taikinių.

Tai buvo pirma tiesioginė Irano ataka Izraelio teritorijoje ir ja buvo keršijama už smūgį iraniečių ambasados Damaske konsuliniam skyriui, per kurį žuvo septyni Revoliucijos gvardijos nariai, įskaitant du užsienyje veikiančių Gvardijos pajėgų „al Quds“ generolus.

Antradienį ES užsienio reikalų ministrai susitarė, kad Bendrija sugriežtins sankcijas, kurias jau taiko Teheranui už tai, kad šis tiekia Maskvai dronus, naudojamus kare Ukrainoje.

Trečiadienį ES aukščiausiojo lygio susitikimo pareiškimo projekte teigiama, kad vadovai yra pasirengę imtis tolesnių veiksmų prieš Iraną, visų pirma susijusių su dronais ir raketomis.

Pranešime tiek Izraelis, tiek Iranas raginami elgtis kuo santūriau ir susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, kurie galėtų padidinti įtampą Artimųjų Rytų regione, kai Vakarai stengiasi užkirsti kelią platesnio masto konfliktui.

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu (Benjaminas Netanjahus) nurodė, kad žydų valstybė nuspręs, kaip atsakyti į savaitgalio Irano išpuolį, tačiau pasaulio lyderiai ragina laikytis santūriai ir vengti tolesnio eskalavimo.

Penkiolikmetis paauglys buvo sunkiai sumuštas ketvirtadienį prie savo mokyklos miestelyje į pietus nuo Paryžiaus ir skubiai nuvežtas į ligoninę sustojus širdžiai. Penktadienio popietę jis nuo sužeidimų mirė, pranešė prokuroras.

Tai buvo jau antras toks užpuolimas šią savaitę. Antradienį prie mokyklos pietiniame Monpeljė mieste užpulta trylikametė mergaitė buvo laikinai ištikta komos.

Abu incidentai įvyko įtampai tvyrant Prancūzijos mokyklose, kai dešimtys švietimo įstaigų sulaukė grasinimų, pasiųstų per vidaus pranešimų sistemą.

„Tarp mūsų paauglių pasireiškia nežabotas smurtas, o kartais ir tarp vis jaunesnių“, – sakė E. Macronas, apsilankęs pradinėje mokykloje Paryžiuje. „Mokyklos turi būti nuo to apsaugotos“, – sakė jis ir pridūrė, kad dabar tyrėjai turi atskleisti abu incidentus.

Per pastarąjį incidentą penkiolikmetį užpuolė keliese, ketvirtadienio popietę jam išeinant iš mokyklos Viry Šatijono miestelyje maždaug už 20 kilometrų į pietus nuo Paryžiaus, daugiausia nepasiturinčiųjų gyvenamame rajone. Moksleiviui sustojo širdis, kvėpavimas, pranešė šaltinis policijoje. Jis buvo skubiai nuvežtas į geriausią vaikų ligoninę Paryžiuje. Miestelio meras Jeanas Marie Vilainas pavadino užpuolikus „baisiais banditais“ ir pridūrė, kad „šis ekstremalus smurtas tampa kasdienybe“.

Kitas šaltinis policijoje sakė, kad trys jaunuoliai, dėvintys balaklavas, užpuolė berniuką pastato vestibiulyje. Niekas nėra sulaikytas, policija tiria vaizdo stebėjimo kamerų įrašus. Valstybinė prokuratūra pranešė atliekanti tyrimą dėl nužudymo ir grupinio užpuolimo.

Bendramoksliai sakė, kad berniukas, vardu Shamseddine'as, „gerai sutarė su visais“. Kiti sakė bijantys, kad užpuolikai grįš.

Antradienį pietiniame Monpeljė mieste prie mokyklos buvo užpulta paauglė. Pasak prokurorų, mergaitė, vardu Samara, atsigavo iš komos, bet yra „sunkiai sužalota“.

Suimti trys įtariami užpuolikai, įskaitant moksleivę iš tos pačios mokyklos mažas pajamas gaunančių gyventojų rajone, jie įtariami pasikėsinimu nužudyti nepilnametę. Pasak prokuroro, visi prisipažino smogę aukai, vyriausiasis jų, penkiolikmetis, liks laikinai sulaikytas. Pasak prokuroro, visi užpuolime dalyvavę paaugliai „buvo įpratę vienas kitą įžeidinėti socialinėje žiniasklaidoje“.

Samaros motina žiniasklaidai sakė, kad jos trylikametė dukra patyrė vieno mokinio patyčias, jos manymu, taip galėjo būti dėl dukters elgesio ir aprangos, laikomos ne islamiška. Tačiau bendramoksliai sakė, kad užpuolime dalyvavusi mergina kaltino Samarą socialiniuose tinkluose paskelbus jos nuotrauką su įžeidimu.

E. Macronas ketvirtadienį pareiškė, kad Maskva bando skleisti naratyvą, jog Prancūzija nesugebės surengti žaidynių ir kad renginys kels riziką.

„Tai visiškai nepagrįsti kaltinimai“, – penktadienį žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Jo žodžiais, tai nepriimtinas elgesys. D. Peskovas tvirtino, kad Vakarų kaltinimai „niekada nepagrįsti tinkamais įrodymais“.

Vakarai jau seniai kaltina Rusiją vykdant dezinformacijos kampanijas ir bandant sėti nesantaiką, ypač internetinėje erdvėje.

Pastaraisiais mėnesiais Paryžius taip pat kaltino Rusiją, kad ji bando manipuliuoti viešąja nuomone dėl karo Ukrainoje, užtvindydama socialinius tinklus ir Kremliui palankią žiniasklaidą naratyvais, kuriais bando pateisinti savo puolimą.

Netikėtas skambutis, kurį, Maskvos teigimu, inicijavo Prancūzija, yra retas atvejis, kai abi šalys, kurių ryšiai pašlijo dėl daugiau nei dvejus metus trunkančio karo Ukrainoje, palaiko bendravimą aukštame lygyje.

„Rusijos komentarai buvo keisti ir grėsmingi“, – žurnalistams sakė E. Macronas ir pridūrė, kad Prancūzija susisiekė su Rusija, Paryžiui turint naudingos informacijos apie praėjusį mėnesį įvykdyto išpuolio Pamaskvės koncertų salėje, už kurį atsakomybę prisiėmė „Islamo valstybės“ (IS) džihadistai, pobūdį ir organizavimą.

„Net neabejoju, taip pat ir informacinėje erdvėje“, – sakė jis, paklaustas, ar Rusija taikysis į liepos 26 dieną prasidėsiančias žaidynes. – Ji kasdien puoselėja mintį, kad mes negalime daryti to ar ano, kad yra rizika.“

„Šio klubo prasmė yra ta, kad turi būti pasiektas sutarimas su kitais 19 narių. Tai bus Brazilijos diplomatijos darbas“, – nurodė E. Macronas per bendrą spaudos konferenciją Brazilijoje su savo kolega Luizu Inacio Lula da Silva (Luisu Inasiju Lula da Silva).

Prancūzijos prezidentas pridūrė, kad jei V. Putino dalyvavimas susitikime bus laikomas naudingu, jis turėtų įvykti, tačiau, pasak E. Macrono, bet kokie nesutarimai šiuo klausimu gali užkirsti kelią jo pakvietimui.

Brazilija, šiuo metu pirmininkaujanti G-20, nepritaria JAV pastangoms izoliuoti Rusiją nuo tarptautinės politinės arenos ir nubausti ją už plataus masto invaziją į Ukrainą. Anot L. I. Lulos da Silvos, dėl karo Ukrainoje iš dalies kaltas prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Vakarų valstybės.

Praėjusiais metais V. Putinas nedalyvavo G-20 aukščiausiojo lygio susitikime Naujajame Delyje, kad išvengtų galimo politinio pasmerkimo ir rizikos būti suimtam pagal Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT) orderį.

Hagoje įsikūręs TBT pernai išdavė V. Putino ir jo įgaliotinės vaiko teisių klausimais Marijos Lvovos-Belovos arešto orderį dėl kaltinimų neteisėtai deportavus Ukrainos vaikus.

Praėjusių metų rugsėjį Brazilijos prezidentas pareiškė, kad V. Putinas nebus suimtas, jei atvyks į G-20 susitikimą Rio de Žaneire.

Tačiau netrukus po savo komentarų, L. I. Lula da Silva pareiškė, kad sprendimą dėl galimo V. Putino suėmimo turėtų priimti teisingumo sistema, o ne jo vyriausybė.

Ilgą laiką tai buvo viena iš jautriausių temų abiejų valstybių santykiuose.

„Noriu, kad pradėtume kurti naujus povandeninius laivus [...] kad mes žvelgtume į atominę varomąją jėgą, kartu visiškai laikydamiesi visų branduolinio ginklo neplatinimo įsipareigojimų“, – Itagvai mieste netoli Rio de Žaneiro sakė E. Macronas, pristatydamas Prancūzijos ir Brazilijos povandeninį laivą su įprastiniu varikliu.

„Jūs to norite, o Prancūzija bus jūsų pusėje“, – pridūrė jis.

E. Macronas kalbėjo per iškilmingą ceremoniją, kurios metu į vandenį buvo nuleistas trečiasis Brazilijoje pagamintas prancūzų povandeninis laivas „Blue Amazon“, padėsiantis saugoti ilgą šalies pakrantę.

2008 metais Luizas Inacio Lula da Silva (Luisas Inasiju Lula da Silva) su tuometiniu Prancūzijos prezidentu Nicolas Sarkozy (Nikola Sarkozi) pasirašė susitarimą dėl povandeninių laivų statybos ir 50 sraigtasparnių „Caracal“ įsigijimo.

Brazilija taip pat planuoja statyti savo pirmąjį atominį povandeninį laivą „Alvaro Alberto“. Taip ji taptų pirmąja valstybe, kuri tai padarė, nebūdama viena iš penkių nuolatinių Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narių.

Stambi Prancūzijos gynybos bendrovė „Naval Group“ remia povandeninio laivo projektavimą ir statybą, išskyrus atominį katilą, kurį projektuoja brazilai.

Brazilija bando įtikinti Paryžių padidinti technologijų perdavimą, kad padėtų jai integruoti reaktorių į povandeninį laivą ir parduoti su branduoline varomąja jėgaine susijusią įrangą.

Prancūzija vengia perduoti tokias technologijas, nes yra pasirašiusi sutartį dėl branduolinio ginklo neplatinimo.

„Diskutuojama apie galimybę Prancūzijai bendradarbiauti su mumis, taip pat ir atominės energijos, branduolinio kuro srityje“, – teigė Brazilijos diplomatijos vadovė Europoje Maria Luisa Escorel de Moraes (Marija Luiza Escorel de Moraes), pripažįstanti, kad tai „strateginis, jautrus ir subtilus klausimas“.

Tačiau projektas gerokai vėlavo, daugiausia dėl biudžeto apribojimų, ir, Brazilijos karinio jūrų laivyno teigimu, dabar tikimasi, kad atominis povandeninis laivas bus pradėtas eksploatuoti 2036–2037 metais.

E. Macronas nuo antradienio, kai buvo pristatytas planas pritraukti daugiau kaip milijardą dolerių (eurų) žaliųjų investicijų Brazilijos ir Gvianos Amazonijos apsaugai, lankosi Brazilijoje, svarbioje ekonominėje sąjungininkėje.

Šis vizitas – pirmasis Prancūzijos prezidento vizitas į Lotynų Amerikos ekonomikos galiūnę per daugiau nei dešimtmetį – taip pat yra siekis atkurti ryšius, kurie labai pablogėjo valdant buvusiam Brazilijos prezidentui Jairui Bolsonaro (Žairui Bolsonarui).

Prancūzija turi žvalgybos duomenų, kad „išpuolį planavo ir įvykdė „Islamo valstybės“ subjektas“, žurnalistams sakė Macronas, atvykęs į Prancūzijos Gvianą Pietų Amerikoje.

Prezidentas pridūrė, kad „ši konkreti grupuotė kelis kartus bandė [surengti išpuolių] mūsų pačių teritorijoje“.

Tačiau jis perspėjo Rusiją neišnaudoti šios atakos savo kare Ukrainoje, sakydamas, kad būtų „ciniška ir neproduktyvu, jei Rusija pasinaudotų šiuo kontekstu bandydama nukreipti ją prieš Ukrainą“.

E. Macronas taip pat sakė, kad Paryžius pasiūlė Rusijos saugumo tarnyboms „didesnį bendradarbiavimą“.

Atsakomybę už penktadienio vakaro išpuolį, per kurį žuvo 137 žmonės, prisiėmė IS, tačiau Rusijos pareigūnai jos pranešimo niekaip nekomentavo.

Kremlius pirmadienį pareiškė nekomentuosiantis IS pareiškimo apie prisiimamą atsakomybę už žudynes koncertų salėje, nes tebevyksta tyrimas.

Vieninteliuose savo viešuose pasisakymuose Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas prakalbo apie tariamą užpuolikų ryšį su Ukraina, sakydamas, kad keturi įtariamieji buvo sulaikyti bandydami ten pabėgti.

Kyjivas griežtai neigia bet kokį ryšį su išpuoliu, o Jungtinės Valstijos pareiškė, kad IS vienintelė yra atsakinga.

Vėlai sekmadienį Prancūzijos ministras pirmininkas Gabrielis Attalis (Gabrielis Atalis) paskelbė, kad šalis grįžta prie aukščiausio saugumo pavojaus statuso po išpuolio Rusijoje ir atsižvelgdamas į „mūsų šalį slegiančias grėsmes“.

M. Salvini, kurio kraštutinių dešiniųjų partija „Lyga“ yra ministrės pirmininkės Giorgios Meloni koalicinės vyriausybės narė, komentarai buvo pateikti per Romoje vykusį dešiniųjų ir nacionalistinių Europos lyderių susirinkimą, skirtą sutelkti paramą prieš birželį vyksiančius ES parlamento rinkimus.

E. Macrono praėjusį mėnesį išsakytas pasiūlymas, kad Vakarų sausumos pajėgos galėtų būti išsiųstos į Ukrainą, buvo „labai pavojingas, perteklinis ir nesubalansuotas“, teigė M. Salvini per Europos Parlamento frakcijos „Tapatybė ir demokratija“ organizuotą renginį.

Problema yra ne mamos ir tėčiai, o karo kurstytojai, tokie kaip Macronas.

„Manau, kad prezidentas Macronas savo žodžiais kelia pavojų mūsų šaliai ir mūsų žemynui“, – sakė M. Salvini savo kalboje, kurioje daugiausia buvo pabrėžiamos konservatyvios šeimos vertybės.

„Problema yra ne mamos ir tėčiai, o karo kurstytojai, tokie kaip Macronas, kurie apie karą kalba taip, lyg dabar problemų nebūtų, – pridūrė jis. – Nenoriu palikti mūsų vaikams žemyno, pasiruošusio pradėti Trečiąjį pasaulinį karą.“