„Prancūzija šiuo metu yra labai budri dėl Armėnijos teritorinio vientisumo. Nes tai yra ant kortos“, – sakė E. Macronas interviu per televiziją.

Jis pridūrė, kad Rusija yra tapusi Baku bendrininke, o Azerbaidžano sąjungininkė Turkija, pasak prezidento, visada rėmė jo veiksmus.

Armėnija viešai atsiribojo nuo savo tradicinės sąjungininkės Maskvos, šiame konflikte neparodžiusios jokios konkrečios paramos Jerevanui.

E. Macronas pareiškė, kad Azerbaidžano valdžios institucijos dabar nesivaržo ir kelia grėsmę Armėnijos pasienyje.

Etninių armėnų apgyvendintas Kalnų Karabacho regionas tarptautiniu mastu pripažįstamas kaip Azerbaidžano dalis, tačiau jau tris dešimtmečius jį valdė separatistinė administracija.

Sekmadienį Jerevanas pareiškė, kad Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas ir Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Aliyevas (Ilchamas Alijevas) kitą mėnesį Ispanijoje surengs iš anksto suderintą susitikimą, tačiau E. Macronas apie jį neužsiminė.

„Suteiksime politinę paramą, kad būtų galima susitarti dėl ilgalaikės taikos“, – sakė jis.

„Remdamiesi demokratiniais principais ir teisine valstybe, regione, susiduriančiame su naujuoju imperializmu, norime pasiūlyti trečiąjį kelią, kuriuo neketiname gąsdinti savo partnerių ar vesti juos prie netvarios schemos“, – E. Macronas sakė Bangladešo ministrei pirmininkei Sheikh Hasinai (Šeich Hasinai).

Dėl įtakos regione varžosi Jungtinės Valstijos ir Kinija, o E. Macronas pabrėžė, kad Prancūzija siūlo alternatyvą.

„Bangladešas palaipsniui atgauna savo vietą pasaulio arenoje“, – sekmadienį atvykęs į sostinę Daką sakė jis. Vizitas vyksta po to, kai kaimyninėje Indijoje baigėsi Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimas.

Prancūzijos lyderis gyrė tai, ką pavadino didžiule daugiau kaip 170 mln. žmonių turinčio Bangladešo, kurio ekonomika sparčiai auga ir kuris yra aštuntas pagal gyventojų skaičių pasaulyje, sėkme.

E. Macronas ir Sh. Hasina pirmadienį aptarė šalies oro linijų bendrovės „Biman“ įsipareigojimą iš Europos lėktuvų gamintojo „Airbus“ įsigyti 10 orlaivių A350, kurių vertė gali siekti 3,2 mlrd. dolerių (2,98 mlrd. eurų).

Anksčiau „Biman“ lėktuvus visada pirkdavo iš JAV gamintojo „Boeing“, o potencialus naujasis sandoris, pasak E. Macrono, yra svarbus dalykas.

Pirmadienį jis su Sh. Hasina surengė derybas ir aplankė jos tėvo, pirmojo Bangladešo prezidento šeicho Mujiburo Rahmano (Mudžiburo Rahmano), atminimo paminklą.

„Abu tikimės, kad šis naujas strateginis Bangladešo ir Prancūzijos žingsnis bus veiksmingas kuriant regioninį ir pasaulinį stabilumą bei taiką“, – pirmadienį sakė Sh. Hasina.

Kelios Vakarų šalių vyriausybės yra išreiškusios susirūpinimą dėl politinio klimato Bangladeše prieš visuotinius rinkimus, kurie turi įvykti iki sausio pabaigos. Valdančioji šios šalies partija dominuoja įstatymų leidžiamojoje valdžioje.

Naujausioji E. Macrono kelionė pratęsia jo tolimų skrydžių sąrašą – liepą jis vyko į Prancūzijos užjūrio teritoriją Naująją Kaledoniją, Vanuatu ir Papua Naująją Gvinėją, taip pat sustojo Šri Lankoje, kur išdėstė savo Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono strategiją. Anot jo, ja Paryžius siekia vėl įsitraukti į šio regiono politinį gyvenimą.

E. Macronas sekmadienį Naujajame Delyje vykusio G-20 susitikimo kuluaruose susitiko su Indijos premjeru Narendra Modi (Narendra Modžiu), kurį jis liepą priėmė Paryžiuje.

Eliziejaus rūmų teigimu, E. Macronas per pastarąjį pusmetį dėl Pietų Azijos nuveikė daugiau nei dėl regiono buvo nuveikta per dešimtmetį.

„Mes visi turime (...) labai greitai ir daug greičiau nei šiandien atsisakyti anglies“, – sakė jis žurnalistams pasibaigus viršūnių susitikimui.

Klimato srityje G-20 rado minimalų bendrą sutarimą, nepaisant to, kad, pasak Europos Sąjungos klimato stebėsenos agentūros, 2023-ieji greičiausiai bus karščiausi metai žmonijos istorijoje.

Svarbiausioms iškastinio kuro gamintojams, įskaitant Saudo Arabiją, Rusiją ir Australiją, ir nuo anglies priklausomoms valstybėms, tokioms kaip Indija ir Pietų Afrika, susėdus prie derybų stalo, nenuskambėjo visuotinis įsipareigojimas palaipsniui atsisakyti teršiančio kuro.

Mes visi turime (...) labai greitai ir daug greičiau nei šiandien atsisakyti anglies.

G-20 šalys įsipareigojo iki 2030 metų patrigubinti atsinaujinančios energijos šaltinius ir įsipareigojo tik laipsniškai sumažinti anglies naudojimą „atsižvelgiant į nacionalines aplinkybes“.

Jungtinių Tautų pažangos dėl šio dokumento ataskaitoje, paskelbtoje anksčiau šią savaitę, sakoma, kad pasaulis pavojingai atsilieka nuo Paryžiaus klimato kaitos susitarimo tikslų – sumažinti taršą anglies dioksidu ir padidinti besivystančių šalių finansavimą.

Ataskaitoje teigiama, kad „pasaulis nėra pakeliui ilgalaikių Paryžiaus susitarimo tikslų link“, įskaitant tai, kad pasaulinis atšilimas neviršytų 1,5 laipsnio Celsijaus palyginti su temperatūra ikiindustriniu laikotarpiu.

Kad 1,5 laipsnio tikslas būtų pasiektas, pasaulinis šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas turi pasiekti aukščiausią tašką iki 2025 metų, o vėliau smarkiai sumažėti, sakoma dokumente.

Siekiant iki 2050-ųjų pasiekti nulinį grynąjį anglies dioksido išmetimą – dar vieną Paryžiaus susitarime numatytą tikslą, – taip pat reikės palaipsniui nutraukti viso iškastinio kuro, kurio išmetamų teršalų negalima surinkti, deginimą, teigiama ataskaitoje.

Lapkričio pabaigoje Dubajuje prasidėsiančiose dvi savaites truksiančiose COP28 derybose, kuriose dalyvaus 196 šalys, bus karštai ginčijamasi, kaip greitai išvalyti pasaulio ekonomiką nuo naftos, dujų ir anglių.

Paklaustas apie galimą Rusijos sportininkų dalyvavimą Paryžiuje su neutraliu statusu, E. Macronas pridūrė: „Tikiuosi, kad tai yra olimpinio pasaulio sąžinės sprendimas. Ne priimančioji valstybė turi nuspręsti, ką turėtų daryti Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK).“

Sporto dienraščiui „L'Equipe“ jis teigė visiškai pasitikintis organizacijos prezidentu Thomu Bachu (Tomu Bachu).

Nuo 2022-ųjų vasario, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, Rusijos ir Baltarusijos sportininkams daugelyje sporto šakų buvo pritaikytos sankcijos.

Nepaisant tebesitęsiančio karo, TOK rekomenduoja leisti Rusijos ir Maskvos sąjungininkės Baltarusijos sportininkams varžytis tarptautinėse varžybose su neutraliu statusu.

Tačiau tie, kuriems leidžiama grįžti į pasaulinę sporto areną, turi atitikti tam tikras sąlygas. Be jau minėto ir kitų reikalavimų, jie turi įrodyti, kad aktyviai neremia karo Ukrainoje.

„Akivaizdu, kad Paryžiaus žaidynėse negali būti Rusijos vėliavos, manau, kad dėl to sutariama, – sakė E. Macronas interviu „L'Equipe“. – Rusijai kaip šaliai nėra vietos tuo metu, kai ji vykdo karo nusikaltimus, kai deportuoja vaikus.“

„Tikrasis klausimas, kurį turės išspręsti olimpinis pasaulis, – kokią vietą skirti šiems Rusijos sportininkams, kurie kartais ruošiasi visą gyvenimą ir taip pat gali tapti šio režimo aukomis“, – kalbėjo jis.

Tačiau Prancūzijos lyderis svarstė, kaip atskirti Rusijos sportininkus, kurie yra režimo rėmėjai, nuo tų, kurie yra aukos: „Tai yra tikrasis klausimas.“

Pasak jo, TOK turi priimti teisingą ir ukrainiečiams suprantamą sprendimą.

„Tai yra subalansavimas, jį turėsime atlikti“, – sakė E. Macronas.

Pokalbis telefonu įvyko Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir jo kolegos Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano (Redžepo Tajipo Erdohano), kuris nori atnaujinti susitarimą dėl grūdų, aukščiausiojo lygio susitikimo Rusijoje išvakarėse ir tuo metu, kai Maskva dronais smogė Ukrainos Odesos sričiai.

„Taip pat aptarėme, kaip užtikrinti grūdų koridoriaus veikimą ir sustiprinti Odesos regiono saugumą“, – po pokalbio telefonu su E. Macronu socialinėje žiniasklaidoje pranešė V. Zelenskis.

Šią savaitę Ukraina pranešė, kad dar keturi laivai praplaukė „laikinuoju“ Juodosios jūros laivybos koridoriumi, kuris buvo sukurtas praėjusį mėnesį, siekiant užtikrinti saugią laivų navigaciją.

R. T. Erdoganas, tikintis, kad susitarimas bus atnaujintas, pirmadienį turi susitikti su V. Putinu Rusijos Juodosios jūros kurorte Sočyje.

V. Zelenskis taip pat padėkojo E. Macronui už itin svarbią Prancūzijos karinę pagalbą Kyjivui ir sakė, kad aptarė kitus paketus.

E. Macronas sakė kabineto nariams, kad kitą savaitę surengs derybas su konkuruojančių politinių partijų lyderiais, siekdamas parengti ne tik teisės aktų projektus, bet ir referendumus, teigė su anonimiškumo sąlyga kalbėję šaltiniai, kurie daugiau informacijos nepateikė.

Vyriausybei, remiant opozicijos partijoms, pavyko susitarti dėl kai kurių naujų įstatymų, tačiau svarbią vietą E. Macrono darbotvarkėje buvusią pensijų reformą anksčiau šiemet teko prastumti naudojantis nepaprastosiomis vykdomosios valdžios galiomis. Tai sukėlė daugelio rinkėjų pasipiktinimą.

E. Macronas, sakantis, kad Prancūzijos reformos yra jo politinės DNR dalis, siekia įkvėpti naujos gyvybės savo antrai ir paskutinei kadencijai, po to, kai jam nepavyko užsitikrinti daugumos pernai birželį vykusiuose parlamento rinkimuose.

Gandai apie gresiančius referendumus sklandė ir anksčiau per šešerius E. Macrono valdymo metus, ypač po vadinamųjų „geltonųjų liemenių“ antivyriausybinių protestų 2018–2019 metais, kai centristas norėjo sumažinti šalies įstatymų leidėjų skaičių.

Prezidentas gali skelbti referendumus, tačiau nuo 1958-ųjų šia teise buvo pasinaudota tik devynis kartus.

Vėliausią kartą šia nuostata buvo pasiremta 2005 metais rengiant referendumą dėl naujos Europos konstitucijos, kurį tuometinio prezidento Jacques'o Chiraco (Žako Širako) vyriausybė netikėtai pralaimėjo.

Kitą savaitę vyksiančiose derybose E. Macronas susitiks su visais opozicinių partijų lyderiais, įskaitant Marine Le Pen (Marin Le Pen) iš kraštutinių dešiniųjų „Nacionalinio sambūrio“, su kuria prezidentas anksčiau atsisakė derėtis.

Didžiausi vyriausybės prioritetai – priimti teisės aktus, skirtus kovai su nelegalia imigracija ir nusikalstamumu, be to, manoma, kad vyriausybė susidurs su dideliais sunkumais siekdama užsitikrinti daugumos paramą 2023–2024 metų biudžetui.

Susidūrusi su dideliu deficitu ir tarptautinių reitingų agentūrų spaudimu, vyriausybė pažadėjo imtis priemonių, kad subalansuotų biudžetą, įskaitant mokesčių didinimą ir viešųjų išlaidų mažinimą.

„Nėra jokių abejonių – tai visiškai neįeina į vyriausybės filosofiją – didinti mokesčius vartotojams“, – trečiadienį interviu radijui sakė ministrė pirmininkė Elisabeth Borne (Elizabet Born).

Galimybė šaukti referendumus yra viena iš Prancūzijos prezidento turimų galių, tačiau jie laikomi politiškai rizikingais.

Kraštutiniu atveju E. Macronas taip pat gali paleisti parlamentą ir paskelbti naujus rinkimus, tačiau analitikai mano, kad jis vargu ar tai padarys, atsižvelgdamas į savo sąjungininkų silpnumą ir nesutarimus bei santykinę M. Le Pen kraštutinių dešiniųjų judėjimo jėgą.

Šiais metais dėl pensijų reformos E. Macrono reitingai nukrito beveik iki rekordiškai žemo lygio, o liepą šalį sukrėtė penkias dienas trukę neramumai, kurie buvo laikomi politiškai naudingais M. Le Pen ir jos antiimigracinei darbotvarkei.

Afrika yra tapusi nauju diplomatinių varžytuvių lauku, kuriame Vakarai, Rusija ir Kinija kovoja dėl įtakos didėjant konkurencijai dėl naudingųjų iškasenų ir tarptautiniams nesutarimams, kuriuos paskatino karas Ukrainoje.

Pasak PAR užsienio reikalų ministrės Naledi Pandor, rugpjūčio 22–24 dienomis Brazilijos, Kinijos, Indijos ir PAR vadovai bei Rusijos vyriausiasis diplomatas diskutuos tema „BRICS ir Afrika“.

„Mūsų tema atspindi mūsų įsitikinimą, kad partnerystė su Afrika gali būti naudinga BRICS šalims“, – spaudos konferencijoje sakė N. Pandor.

Pokalbiuose taip pat bus kalbama apie investicijų skatinimą visame žemyne, teigė ji ir pridūrė, kad juose dalyvaus kitų Afrikos šalių atstovai.

Kinijos vadovas Xi Jinpingas (Si Dzinpingas), Brazilijos prezidentas Luizas Inacio Lula da Silva (Luisas Inasiju Lula da Silva) ir Indijos premjeras Narendra Modi (Narendra Modis) patvirtino, kad atvyks į Johanesburgą, nors buvo spėliojama, kad pastarasis gali pasitraukti.

Rusijai atstovaus užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, o prezidentas Vladimiras Putinas dalyvaus vaizdo ryšiu. Pastarasis nusprendė nedalyvauti asmeniškai, nes jam yra išduotas Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT) arešto orderis, kurį Pietų Afrika teoriškai privalo vykdyti.

N. Pandor nusijuokė iš galimybės, kad susitikime dalyvaus Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas), po to, kai Prancūzijos prezidentas leido suprasti, kad norėtų dalyvauti.

„Tai gana juokinga, – atsakė ji, paklausta, ar Prancūzijos vadovas dalyvaus. – Jokio kvietimo šiuo klausimu nebuvo.“

Likus metams iki jų pradžios kilo susirūpinimas dėl Prancūzijos pasirengimo įvairiais klausimais – nuo viešbučių iki saugumo.

„Prancūzija yra pasirengusi, ji tikrai bus pasirengusi“, – sakė E. Macronas interviu radijui „Franceinfo“ iš Naujosios Kaledonijos, Prancūzijos Ramiojo vandenyno teritorijos, kurioje šiuo metu lankosi.

Jis pripažino, kad buvo tam tikrų organizacinių iššūkių, paminėdamas apgyvendinimo, bilietų pardavimo, transporto ir saugumo klausimus, tačiau tvirtino, kad Prancūzija yra pasirengusi bene didžiausiam iššūkiui – žaidynių atidarymo ceremonijai Senos upėje Paryžiuje.

Prancūzų lyderis teigė, kad valdžios institucijos iš anksto ėmėsi veiksmų, pasimokė iš kitų šalių patirties ir sutelkė visas tarnybas, kad užtikrintų sklandžią ceremonijos eigą.

„Tai didelis pasiruošimas, daug darbo (...) mes būsime pasiruošę ir labai profesionaliai ruošiamės visiems scenarijams“, – pridūrė jis.

E. Macrono teigimu, žaidynėse, kurios daugiausia vyks Paryžiuje, Prancūzija atsiskleis iš geriausios pusės.

Daugybė parodomųjų renginių vyks neturtingame ir etniškai mišriame Sena-Sen Deni departamente, esančiame netoli Paryžiaus, buriavimas vyks pietiniame Marselio mieste, o banglenčių varžybos – Taityje, Prancūzijos Polinezijoje.

„Tai Prancūzija, kuri didžiuojasi savimi, Prancūzija, kuri spindi, Prancūzija, kuri sveikina pasaulį, Prancūzija, kuri su savo sportininkais ir nuostabiu atidarymo ceremonijos spektakliu parodys, kad yra pajėgi padaryti viską, kas geriausia“, – sakė E. Macronas.

Praėjusį mėnesį per eismo patikrinimą sustabdyto 17 metų Nahelio M. (Naelio M.) nužudymas sukėlė protestus, riaušes ir plėšikavimą, o daugelis kaltino vyriausybę, kad ji leido policijoje įsigalėti institucinio rasizmo kultūrai.

E. Macronas pasmerkė mokyklų, salių, sporto salių ir bibliotekų deginimą ir plėšikavimą: „Iš to pasimokau: tvarkos, tvarkos, tvarkos.“

Kalbėdamas per Prancūzijos televiziją kelionės į Naująją Kaledoniją metu, E. Macronas pridūrė, kad turi įsivyrauti tvarka.

„Be tvarkos nėra laisvės“, – teigė jis.

„Mūsų šaliai reikia grąžinti autoritetą visais lygmenimis, pradedant šeima“, – sakė jis.

„Turime daug investuoti į jaunimą ir suteikti jam pagrindą“, – teigė E. Macronas.

Prezidentas taip pat pakartojo savo ankstesnę kritiką dėl socialinių tinklų vaidmens per riaušes ir plėšikavimą, sakydamas, kad reikia viešosios skaitmeninės tvarkos, „kad būtų sustabdyti ekscesai“.

Jis teigė, kad daugelis jaunų žmonių naudojosi socialiniais tinklais, kad organizuotų susitikimus ir riaušes, o per jas net varžėsi tarpusavyje.

Beveik pusė iš maždaug 1 300 asmenų, kuriems iškeltos baudžiamosios bylos dėl įtariamo dalyvavimo riaušėse, yra jaunesni nei 18 metų.

Didžiausias nuo 2005 metų smurtas miestuose sukėlė diskusijas apie teisėtvarką, imigraciją, rasizmą ir policijos žiaurumą.

Praėjusią savaitę pertvarkęs savo kabinetą E. Macronas įspėjo, kad riaušės išryškino tautos susiskaldymo ir gilaus susipriešinimo pavojų.

Penktadienį vykusiame vyriausybės posėdyje jis sakė, kad reikia autoriteto ir pagarbos, ir paprašė naujosios vyriausybės „pasimokyti iš to, kas įvyko, ir pateikti pagrįstus atsakymus“.

Naujoji Kaledonija yra pirmoji E. Macrono kelionės po Ramiojo vandenyno regioną, kurios metu jis taip pat aplankys Vanuatu ir Papua Naująją Gvinėją, stotelė.

Kelionės metu, kaip tikimasi, prezidentas taip pat išdėstys „prancūzišką alternatyvą“ regionui, kuriame juntama tarp Kinijos ir Jungtinių Valstijų tvyranti įtampa.

Praėjusį mėnesį policijos pareigūnas, sustabdęs vieną automobilį, nušovė 17-metį Nahelį M. (Naelį M.). Šis incidentas sukėlė protestus, riaušes ir plėšikavimą, o daugelis kaltino vyriausybę, kad ji leido policijoje įsigalėti institucinio rasizmo kultūrai.

Kalbėdamas vyriausybės posėdyje kitą dieną po ministrų kabineto pertvarkymo, E. Macronas sakė, kad riaušės išryškino „tautos susiskaldymo, ryškaus pasidalijimo pavojų“.

Ministrams E. Macronas sakė, kad „reikia autoriteto ir pagarbos“.

„Turime pasimokyti iš to, kas įvyko, ir pateikti pagrįstus atsakymus“, – sakė jis.

E. Macronas sakė, kad ši užduotis nulems tolesnį vyriausybės darbą po vasaros atostogų.

Šie didžiausi nuo 2005 metų neramumai, krėtę Prancūzijos miestus, išprovokavo debatus apie teisėsaugą, imigraciją, rasizmą ir policijos brutalumą.

E. Macronas ketvirtadienį pertvarkė ministrų kabinetą, ir tai plačiai buvo įvertinta kaip siekis įveikti virtinę savo antrosios kadencijos krizių, įskaitant plataus masto protestus dėl pensinio amžiaus ilginimo.

Kelias savaites sklandė kalbos, kad pernai perrinktas prezidentas galėtų pakeisti premjerę Elisabeth Borne (Elizabet Born), bet pirmadienį jis pareiškė, kad ji lieka savo poste.

Pasak E. Macrono, šis pasirinkimas atspindi jo norą siekti „tęstinumo ir efektyvumo“.

Vyriausybės posėdyje E. Macronas taip pat sakė, kad Prancūzijai reikia atkurti tvirtą finansų pagrindą po to, kai dėl išlaidų ekonomikai palaikyti COVID-19 pandemijos metu ir energijos subsidijų namų ūkiams smarkiai išaugo deficitas ir skola.

„Po vasaros turėsime tam tikra prasme paruošti šalį griežtiems reikalavimams ir tvarkai viešųjų finansų srityje“, – sakė E. Macronas.

Tai, pasak jo, leistų Prancūzijai pradėti grąžinti skolą, toliau mažinti mokesčius ir protingai valdyti deficitą.

E. Macrono populiarumas išlieka nedidelis, bet po kone rekordinio sumažėjimo balandį ėmė didėti. Per liepos 5 dieną atliktą apklausą 31 proc. respondentų sakė, kad teigiamai vertina prezidentą.