Erkių platinamomis ligomis gali sirgti tiek naminiai augintiniai – šunys ir katės, tiek galvijai – arkliai, kiaulės, avys, ožkos. Tačiau ne ką mažiau erkės pavojingos ir žmonėms.
Erkės – kraujasiurbiai voragyviai, kurie išgyvena tik siurbdami kraują iš stuburinių gyvūnų.
"Aktyvios erkės aukų paprastai tyko ant žolės stiebelių, apie 10–20 cm virš žemės paviršiaus. Jos dažniau aptinkamos tankiuose lapuočių miškų jaunuolynuose, miško proskynose, krūmuose, aukštoje žolėje. Erkės lengvai patenka ant gyvūno kailio ir suradusios minkštą bei daug kraujagyslių turinčią vietą įsisiurbia", – informuoja VMVT specialistai.
Šunims Lietuvoje itin dažnai diagnozuojama erkių sukelta liga – babeziozė, taip pat anaplazmozė, erlichiozė, Laimo liga. Šunys užsikrečia dažniau negu kiti naminiai gyvūnai, kadangi laksto po pievas bei vietose, kuriose auga aukšta žolė.
Babezioze serga ir galvijai, arkliai, kiaulės, avys, ožkos.
Ši liga primena maliariją. Pagrindiniai simptomai – karščiavimas, apatija, bendras silpnumas, apetito bei svorio netekimas, net gali būti viduriavimas.
Siekiant išvengti erkių sukeltų ligų, patariama beveik kasdien, grįžus iš lauko su gyvūnu, jį kruopščiai apžiūrėti.
Erkės paprastai įsisiurbia į ausis, aplink akis, ant snukučio, nosyje, po uodega, ant kojų bei letenėlių.
Pamačius, kraujasiurbę reikėtų ištraukti pincetu, o įkandimo vietą dezinfekuoti.
"Jei erkės ištraukti nepavyksta ar erkės kūnas atitrūksta nuo galvos, reikia nedelsti ir kreiptis į veterinarijos gydytoją. Jis specialiomis priemonėmis ištrauks erkę, apžiūrės augintinį, o pasireiškus pirmiesiems ligos požymiams – iškart pritaikys gydymą", – skelbia VMVT.
Apsaugai nuo erkių patariama rinktis antiparazitinius antkaklius, užlašinamus tirpalus, purškalus, specialias tabletes.
