Remiantis antradienį paskelbtais preliminariais oficialiais duomenimis, suskaičiavus visus balsus, pirmadienį įvykusiuose rinkimuose Norvegijos konservatorių partija gavo 25,9 proc. balsų – beveik 6 procentiniais punktais daugiau nei per vėliausią 2019-ųjų balsavimą į vietos tarybas 356 Norvegijos savivaldybėse ir 11 apskričių.

Ministro pirmininko Jono Gahro Store (Jono Gahro Stiorės) vadovaujama Darbo partija, kuri 2021 metais nacionaliniuose rinkimuose aplenkė E. Solberg konservatorius, vietos valdžios rinkimuose liko antra, surinkusi 21,7 proc. balsų – 3,1 procentinio punkto mažiau nei 2019 metais.

Darbo partija, kuri dešimtmečius buvo didžiausia Norvegijos partija vietos rinkimuose, pirmadienio balsavime pasiekė prasčiausius rezultatus per beveik šimtmetį.

Tokia nesėkmė leido konservatoriams tapti didžiausia nuo 1924-ųjų šalies partija vietiniu lygmeniu. Ji netgi aplenkė Darbo partiją sostinėje Osle.

„99 metus trukusi tradicija buvo sulaužyta, – vėlai pirmadienį, kai buvo paskelbti rezultatai, sakė E. Solberg. – Neilgai trukus pradėsime darbą, kad šaliai būtų sudaryta nauja vyriausybė.“

Buvusi ministrė pirmininkė, nuo 2013 iki 2021 metų ėjusi dvi ketverių metų kadencijas, yra sakiusi, kad nori vėl tapti Norvegijos lydere.

„Pasinaudokime pažanga šiuose rinkimuose kaip puikia motyvacija 2025 metų rinkimų kampanijai“, – sakė ji.

Dešinioji, prieš imigraciją nusistačiusi Pažangos partija užėmė trečiąją vietą, surinkusi 11,4 proc. balsų – 3,2 procentinio punkto daugiau nei per praėjusius vietos valdžios rinkimus.

Vadinamasis mėlynasis centro dešiniųjų blokas, kurį sudaro konservatoriai, Pažangos partija, krikščionys demokratai ir liberalai, iš viso į priekį pasistūmėjo 10 procentinių punktų, o centro kairės blokas, kurį sudaro Darbo partija, centristai, Socialistinės kairės partija, komunistinė Raudonoji partija ir žalieji, bendrai prarado 11,6 procentinio punkto.

5,4 mln. gyventojų turinčioje Norvegijoje vietos valdžios rinkimai vyksta kas ketverius metus. Šiais metais rinkimų teisę turėjo daugiau kaip 4,3 mln. žmonių, o apytikris rinkėjų aktyvumas, oficialiais duomenimis, buvo šiek tiek didesnis nei 62 procentai.

E. Solberg spaudos konferencijoje Osle sakė, kad karalius paprašė jos toliau laikinai eiti pareigas, kol bus paskirta naujoji vyriausybė. Po vyriausybės pasikeitimo jos partija „Høyre“ esą bus dalykiška ir konstruktyvi opozicija.

Karalius dabar J. G. Størei oficialiai pavedė formuoti vyriausybę. Jo Darbo partija rugsėjo 13-ąją vykusiuose rinkimuose iškovojo daugiausiai balsų. Drauge su Centro partija ji susitarė dėl mažumos vyriausybės. Ateinančiomis dienomis ketinama pristatyti naujus vyriausybės planus ir naują kabinetą.

E. Solberg aštuonerius metus buvo Norvegijos premjerė. J. G. Størė prieš tai, kai vyriausybei vadovavo dabartinis NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, ilgai buvo užsienio reikalų ministras.

Tačiau, kad ir kas laimės rinkimus, panašu, kad turės užtikrinti laipsnišką šalies perėjimą nuo naftos sektoriaus ir jo sukurtų darbo vietų.

Apklausos rodo, kad opozicinė Leiboristų partija ketina pakeisti Ernos Solberg valdančiąją konservatorių koaliciją, bet leiboristams reikės bent dviejų arba daugiau partijų paramos, kad būtų garantuota dauguma parlamente.

Nuo tada, kai rugpjūčio 9 d. Jungtinės Tautos savo ataskaitoje įspėjo, jog pasaulinis atšilimas greitai taps nevaldomas, klimato kaita tapo viena svarbiausių debatų temų. Kita svarbi tema šalyje, kurioje egalitarizmas yra pamatinė vertybė, – didėjanti skirtis tarp turtingųjų ir vargšų. Žmogus, kuris tikisi po rugsėjo 12–13 dienomis balsavimo tapti ministru pirmininku – leiboristų lyderis Jonas Gahras Stoere – pažadėjo spręsti nelygybės klausimą per mokesčių lengvatas mažas ir vidutines pajamas gaunančioms šeimoms bei jų didinimą turtingiesiems.

„Reikia užtikrinti lygias teises ir lygias galimybes, – sakė jis „Reuters“. – (Nelygybė) ... pastaraisiais metais didėja. Taigi teisingesnis paskirstymas yra mūsų politikos pagrindas, ir tai bus jaučiama."

Norvegijoje vaikų, nuolat gyvenančių mažas pajamas gaunančiuose namų ūkiuose, dalis išaugo nuo 3,3 proc. 2001 metais iki 11,7 proc. 2019-aisiais, rodo Norvegijos statistikos duomenys, o būsto kainos augo greičiau nei atlyginimai – per 30 metų padidėjo šešis kartus.

J. G. Stoere sako, kad jo vyriausybė taip pat sutelks dėmesį į Norvegijos išmetamo CO2 kiekio mažinimą pagal 2015 metų Paryžiaus susitarimą, tačiau tuo pat metu stengsis išvengti darbo vietų praradimo savo didžiausiame eksporto sektoriuje – naftos ir dujų gavyboje.

„Turime devynerius metus pasiekti 2030 metų tikslus pagal Paryžiaus susitarimą, tad 55 proc. sumažinsime savo išmetamų teršalų kiekį“, – sakė jis.

Tikimasi, kad Žaliųjų ir Socialistinės kairės partijos bei marksizmo įkvėpti raudonieji, visi susirūpinę aplinkosauga, laimės daugiau vietų parlamente ir sieks daryti įtaką kitai vyriausybei, lygiai kaip ir kaimiškoji Centro partija.

Iš pradžių planuotas liepos mėnesį ketvirtasis atsivėrimo plano etapas pirmąkart buvo nukeltas šio mėnesio pradžioje dėl nuogąstavimų, kurias sukėlė užkrečiamesnis delta variantas, pirmąkart aptiktas Indijoje.

„Pandemija nesibaigė, – pareiškime cituojamas sveikatos apsaugos ministras Bentas Hoie (Bentas Hiojė). – Dėl delta atmainos padėtis kelia nerimą kai kuriose Europos šalyse, taip pat valstybėse, kur vakcinuota daugiau gyventojų nei Norvegijoje, tokiose kaip JK ir Nyderlandai.“

Ketvirtasis atlaisvinimo etapas numato daugumos tebegaliojančių suvaržymų atšaukimą.

Remiantis vyriausybės duomenimis, vasarą delta padermė Norvegijoje tapo dominuojančia. Pareigūnai dar kartą įvertins situaciją rugpjūčio viduryje.

„Manau, kad šį rudenį visiškai atsiversime, bet norėtume, kad būtų paskiepyta daugiau žmonių“, – visuomeniniam transliuotojui NRK pareiškė ministrė pirmininkė Erna Solberg (Erna Sulberg).

Norvegijoje beveik 80 proc. suaugusių gyventojų yra paskiepyti bent pirmąja vakcinos nuo COVID-19 doze.

5,4 mln. gyventojų turinti Skandinavijos šalis, savo skiepijimo programoje naudoja tik iRNR vakcinas – „Pfizer–BioNTech“ ir „Moderna“.

Šalyje atsisakyta „AstraZeneca“ preparato, o „Johnson & Johnson“ alternatyvos atsargos skiriamos tik savanoriams ir tik tam tikrais atvejais dėl retų, bet rimtų šalutinių poveikių.

Norvegijoje nuo pandemijos pradžios užfiksuoti 136 369 COVID-19 atvejai ir 799 su koronavirusu susijusios mirtys.

Apribojimų panaikinimas atidedamas anksčiausiai „iki liepos pabaigos, rugpjūčio pradžios“, nurodė šalies vyriausybė. Premjerė Erna Solberg savo ruožtu teigė, kad vyriausybė palūkės ir stebės, kaip delta atmaina paveikia epidemiologinę situaciją.

Skubotas atsidarymas sukeltų riziką, kad „delta atmaina gali sukurti ketvirtąją infekcijų bangą toje populiacijos dalyje, kuri nėra paskiepyta, grupėse, kurios yra gavusios tik vieną vakcinos dozę, ir pažeidžiamose grupėse, kurių imuninė sistema yra nusilpusi“, teigė E. Solberg.

Norvegija, kuri iš esmės jau yra beveik suvaldžiusi COVID-19 epidemiją, birželio 18 dieną pradėjo trečiąjį iš keturių apribojimų švelninimo etapų ir turėjo po trijų savaičių peržiūrėti tolesnius švelninimo planus.

Vyriausybė nusprendė duoti sau laiko, Norvegijai ir likusiai Europai šiuo metu susiduriant su labiau užkrečiamos delta atmainos plitimu, kuri, pasak E. Solberg, Norvegijoje per kelias savaites gali tapti dominuojama.

„Labai svarbu užkirsti kelią tokiai įvykių raidai“, – teigė premjerė.

Norvegijoje jau daugiau kaip 65 proc. suaugusiųjų populiacijos yra gavę bent vieną vakcinos nuo COVID-19 dozę. Ši Skandinavijos šalis savo skiepijimo kampanijoje naudoja tik mRNR vakcinas – „Pfizer/BioNTech“ ir „Moderna“.

Remiantis Europos ligų kontrolės ir prevencijos centro (ECDC) duomenimis, Norvegijoje pastarųjų 15 dienų sergamumo rodiklis siekia 47,32 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

„Džiaugiuosi dėl to, kad amerikiečiai aiškiai pasakė 2014 m. pakeitę sąjungininkų stebėsenos praktikas, ir jie nori su mumis bendradarbiauti, o kiti – išsiaiškinti, kas įvyko“, – Norvegijos premjerę Erną Solberg citavo šalies naujienų agentūra NTB.

„Šiandien iškvietėme JAV ambasadą Osle aptarti šio klausimo“, – teigė E. Solberg.

„Šalyse, kurių sveikatos apsaugos sistema yra silpnesnė, reikia nedelsiant skiepyti medicinos personalą ir pažeidžiamas grupes“, – trečiadienį paskelbtame pranešime teigė plėtros pagalbos ministras Dag-Inge Ulsteinas.

Norvegija „Covax“ programai anksčiau jau yra atidavusi „AstraZeneca“ ir „Pfizer-BioNTech“ vakcinų dozių. Iš viso šalis prie programos prisidėjo 1,7 mln. vakcinų dozių.

Praėjusį mėnesį Norvegijos premjerė Erna Solberg paskelbė planuojanti skurdesnes šalis per „Covax“ programą paremti iš viso 5 mln. vakcinų dozių.

„Covax“ programa praėjusią savaitę kreipėsi į pasiturinčias valstybes, ragindama aukoti daugiau vakcinų dozių. Organizacijos teigimu, iki birželio pabaigos skiepijimui reikia turėti 190 mln. vakcinų dozių.

Policija padarė išvadą, kad E. Solberg organizuotos vakarienės svečių skaičius viršijo leistiną privatiems renginiams.

Už šį pažeidimą premjerei buvo skirta 20 tūkst. Norvegijos kronų (beveik 2 000 eurų) bauda.

„Net jeigu įstatymas lygus visiems, ne kiekvienas yra lygus“, – per spaudos konferenciją sakė policijos komisaras Ole Saeverudas (Olė Severudas).

„Solberg yra aukščiausio rango išrinkta šalies pareigūnė ir kai kuriais atvejais atliko vadovaujamą vaidmenį priimant vyriausybės sprendimus dėl priemonių kovai su pandemija“, – pabrėžė O. Saeverudas.

„Dėl šios priežasties laikoma teisinga skirti sankciją, kad būtų išlaikytas visuomenės pasitikėjimas sveikatos apsaugos taisyklėmis“, – pridūrė jis.

Dėl šios priežasties laikoma teisinga skirti sankciją, kad būtų išlaikytas visuomenės pasitikėjimas sveikatos apsaugos taisyklėmis.

Visuomeninis transliuotojas NRK kovo viduryje pranešė, kad vasario pabaigoje, savo 60-ojo gimtadienio proga, E. Solberg susitiko su savo šeimos nariais Norvegijos slidinėjimo kurorte Jeile, pažeisdama karantino ribojimus ir nesilaikydama rekomendacijų.

Vasario 25-ąją 13 jos šeimos narių vakarieniavo viename Jeilo restorane, nors privačiuose renginiuose viešose vietose buvo leidžiama susirinkti ne daugiau kaip 10 dalyvių.

Pati E. Solberg vakarienėje nedalyvavo, nes turėjo išvykti į ligoninę dėl regėjimo sutrikimo, bet policija ją pripažino atsakinga už renginio organizavimą.

Šiam reikalui iškilus į viešumą E. Solberg atsiprašė ir pareiškė esanti pasiruošusi sumokėti baudą, jeigu ji būtų skirta.

Penktadienį premjerė darsyk viešai atsiprašė ir sakė policijos sprendimo neskųsianti.

„Mums nederėjo pažeisti taisyklių, ir noriu dar kartą atsiprašyti“, – jis sakė transliuotojui TV2.

Socialiniuose tinkluose daug komentarų sulaukęs incidentas aptemdė Norvegijos lyderės įvaizdį, nors E. Solberg daugelio buvo giriama dėl jos vyriausybės pastangų suvaldyti sveikatos krizę. Tai nutiko neparankiu metu, artėjant rugsėjo 13-ąją vyksiantiems parlamento rinkimams.

Naujienų portalui „ABC Nyheter“ žurnalistas Davidas Stenerudas sakė, kad policijos sprendimas yra „gera diena Norvegijos teisės viršenybei“.

„Pažymėtina, kad mūsų pačių ministrė pirmininkė buvo tiriama dėl taisyklių, kurias ji mums įvedė, pažeidimo. Ir dar labiau neįtikėtina, kad ji dabar pripažinta kalta“, – laikraščio „Verdens Gang“ vedamajame rašė apžvalgininkė Astrid Meland.

„Tyrimas išaiškins, kas iš tikrųjų vyko, ar buvo pažeisti tik lokalūs, ar ir centriniai apribojimai“, – cituoja kanalas policijos pranešimą.

Informacijos apie galimus pažeidimus policija gavo iš žiniasklaidos ir iš pačios E. Solberg pareiškimų.

Šiais duomenimis, vasarį premjerės šeima du kartus buvo susirinkusi švęsti jos gimimo dienos ir abu sykius iškilmėse dalyvavo daugiau kaip dešimt žmonių, nors galiojo dėl pandemijos įvesti apribojimai.

E. Solberg kaip priežastį iki kitos savaitės pratęsti sausio 4 dieną įvestą draudimą prekiauti alkoholiu įvardijo „neapibrėžtumą“, susijusį su infekcijų statistika.

Nuo pirmadienio Norvegijoje pradėta taikyti keliautojų testavimo prie šalies sienų ar per 24 val. po atvykimo praktika, išimtį taikant tik Svinesundo pasienio punktui prie Švedijos, kur reikia padidinti pajėgumus, sakė E. Solberg.

Šalies piliečiams taip pat rekomenduota ir toliau riboti savo socialinius kontaktus iki daugiausiai 5 žmonių už savo namų ūkių ribų, o jei norima su kuo nors susitikti, tai rekomenduota daryti lauke.

„Žmonės turi būti pasirengę iki vasaros, o galbūt net ilgiau, gyventi su įvairaus masto infekcijų kontrolės ribojimais“, – įspėjo premjerė.

Apie šiuos žingsnius buvo pranešta E. Solberg pareiškime parlamentui dėl vyriausybės politikos pandemijos atžvilgiu.

Norvegijoje, palyginti su daugeliu kitų Europos šalių, infekcijų skaičiai yra nedideli, tačiau padėtis gali greitai pasikeisti, sakė premjerė.

Jei šalies infekcijų skaičiai taptų nekontroliuojami, vyriausybė yra pasirengusi įvesti komendanto valandą, sakė E. Solberg.

Tačiau vyriausybė tuo pat metu pranešė švelninanti kai kuriuos apribojimus vaikams ir jaunimui ir leisianti tiek patalpose, tiek lauke užsiimti sportu ar kitomis laisvalaikio veiklomis.

Norvegijoje, turinčioje apie 5,3 mln. gyventojų, iš viso patvirtinti apie 58 tūkst. COVID-19 atvejų ir 517 su liga susijusių mirčių.