Pakvietė į diskusiją

Kiekvieną lapkritį šioje švietimo įstaigoje vyksta įvairūs renginiai šiai iškiliai asmenybei paminėti. Šiemet E. Galvanausko 140 gimimo metinėms skirta apskritojo stalo diskusija apie jo vardo įamžinimą, asmenybę ir nuveiktus darbus. Renginyje dalyvavo uostamiesčio mokyklų istorijos ir lietuvių kalbos mokytojai, Klaipėdos miesto pedagogų švietimo ir kultūros centro atstovai.

Klaipėdos E. Galvanausko profesinio mokymo centro direktorė dr. Dalia Martišauskienė prisiminė, kaip, 2016 m. rugsėjo 1-ąją prie buvusio Klaipėdos profesinio mokymo ir reabilitacijos centro prijungus Klaipėdos statybininkų mokyklą,  švietimo įstaigos bendruomenė pakvietė klaipėdiečius padėti išsirinkti naują vardą.  Net buvo įsteigtas prizas tiems, kas pasiūlys tinkamiausią pavadinimą – Klaipėdos miestą bei kraštą, Lietuvą garsinusios asmenybės pavardę.

Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus darbuotojai pasiūlė pasivadinti E. Galvanausko vardu. „Sąsajų su šiuo politiku, verslininku, diplomatu turime tikrai daug, tad mums pasirodė priimtinas šio kandidato pasiūlymas. Tuo labiau kad E. Galvanausko veiklos prioritetas visada buvo švietėjiška veikla“, – sakė direktorė.

Įžvelgia daug sąsajų

Gruodžio 1-ąją, pritarus Švietimo ir mokslo ministerijai, centras pavadintas E. Galvanausko vardu. Šiandien visa bendruomenė didžiuojasi, kad tapo šios iškilios asmenybės vardu pavadinta mokymo įstaiga.

„E. Galvanauskas įkūrė pirmąją amatų mokyklą, inicijavo pirmųjų daugiabučių namų kvartalo statybą darbininkams Klaipėdoje, buvo didelių medienos įmonių akcininkas. Kodėl visa tai vardinu? Mūsų centre rengiami statybos, medžio sričių specialistai, nors mokome ir daugybę kitų profesijų atstovų. Didžiuojamės ir tuo, kad Klaipėdoje esame pirmieji ir ryškiausiai įamžinę šią asmenybę, ypač šiuo gražiu laikmečiu, kai Klaipėda švenčia 770 jubiliejų, o kitais metais minėsime Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100 metų jubiliejų“, – pasakojo D. Martišauskienė. 

Pasigenda didesnio dėmesio

Apskritojo stalo diskusijoje pranešimus apie E. Galvanausko gyvenimo kelią, nuveiktus darbus, politinę veiklą skaitė Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas doc. dr. Vytautas Jokubauskas, Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus Istorijos skyriaus vedėja Zita Genienė, profesinio centro istorijos mokytoja Asta Žalinauskaitė.  

Renginio formatas pasirinktas neatsitiktinai: svečiai diskutavo, ar E. Galvanausko atminimas Klaipėdoje tinkamai įamžintas, o galbūt jis nepelnytai pamirštas?

„Manome, kad pagal tai, kiek ši asmenybė yra prisidėjusi prie Klaipėdos kūrimo ir tam tikrų įvykių, reikėtų inicijuoti didesnį šio nusipelniusio veikėjo įamžinimą uostamiestyje“, – profesinio centro bendruomenės poziciją išsakė lietuvių kalbos mokytoja Vaiva Žekonienė, kartu su auklėtiniais sukūrusi ne vieną filmuką apie E. Galvanauską.

E. Galvanauskas aktyviai dalyvavo politinėje veikloje: du kartus ėjo Lietuvos Ministro pirmininko, įvairių sričių ministrų pareigas, taip pat buvo vienas svarbiausių 1923 m. Klaipėdos krašto sukilimo organizatorių ir rėmėjų.

BNS žiniomis, teisiamas bus tuometinis direktoriaus pavaduotojas infrastruktūrai Aldevinas Viluckis.

Kaip ketvirtadienį pranešė Specialiųjų tyrimų tarnyba, ikiteisminis tyrimas pradėtas gavus pranešimą apie galbūt padarytas korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas.

Atliekant tyrimą nustatyta, kad buvęs profesinio mokymo centro direktoriaus pavaduotojas, būdamas atsakingu už centro infrastruktūros pirkimų vykdymą ir statybos darbų priėmimą, 2017–2018 metais sistemingai reikalavo kyšių ir per keletą kartų iš privačios bendrovės, veikiančios inžinerinių sistemų ir tinklų aptarnavimo srityje, priėmė daugiau nei 6,7 tūkst. eurų kyšį. Už neteisėtą atlygį, kaip įtariama, buvo sudarytos palankios sąlygos bendrovei dalyvauti ir laimėti viešuosius pirkimus bei vykdyti sutartis.

Bendrovės vadovas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už kyšio davimą, nes iki jo pripažinimo įtariamuoju, jis savanoriškai apie tai pranešė teisėsaugai.

Ikiteisminį tyrimą atliko STT Klaipėdos valdyba. Tyrimui vadovavo ir jį kontroliavo Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai.

Baudžiamoji byla perduota Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.

135-asis gimtadienis

Istorikai iki šiol drąsiausiu tarpukario Lietuvos užsienio politikos žingsniu įvardija Klaipėdos krašto prijungimą prie Lietuvos. Tiesa, jo dalyviai po truputį grimzta į užmarštį – tik besidomintieji istorija šiandien žino, jog vienas iš sukilimo organizatorių buvo tuometis šalies premjeras Ernestas Galvanauskas.

Būtent jo vardą pasirinkęs Klaipėdos profesinio mokymo centras dar kartą atidavė duoklę šiai iškiliai asmenybei. Tiesa, neatsitiktinai.

„Prieš daugiau nei savaitę E.Galvanauskui būtų suėję 135-eri. Todėl prisimename ne tik jo gimimo metines, bet sykiu pažymime ir Klaipėdos kraštui, Mažajai Lietuvai ir visai šaliai svarbias datas“, – pastebėjo Klaipėdos E.Galvanausko profesinio mokymo centro istorijos mokytojas Rubenas Bukavickas.

Pažymėta, kad E.Galvanauskas vadovavo Klaipėdos uosto valdybai, buvo Klaipėdos mokytojų draugijos pirmininkas, jo pastangomis buvo pertvarkyta Klaipėdos medžio pramonė, įkurta statybos bendrovė, aprūpinti butais lietuvių darbininkai, jis taip pat įkūrė Klaipėdos amatų mokyklą.

Tam, kad šie nuopelnai nepasimirštų, surengta istorijos žinių viktorina. Į septynias komandas susibūrę E.Galvanausko profesinio mokymo centro mokiniai ir mokytojai rungėsi dėl daugiausiai žinančiosios vardo.

Nepagrįstai užmirštas

Klaipėdos E.Galvanausko profesinio mokymo centro direktorė dr. Dalia Martišauskienė teigė, kad įstaigai svarbi ne tik E.Galvanausko gimimo diena. Atmintina ir, kad beveik prieš metus, gruodžio 20-ąją centrui suteiktas E.Galvanausko vardas.

Esame ta švietimo institucija, kuri pirmoji Klaipėdos mieste pasirinko iškilaus politiko, aktyvaus visuomenės veikėjo ir švietėjo pavardę.

„Esame ta švietimo institucija, kuri pirmoji Klaipėdos mieste pasirinko iškilaus politiko, aktyvaus visuomenės veikėjo ir švietėjo pavardę. Todėl visa mokyklos bendruomenė, pradedant vadovais ir baigiant mokiniais, turime tai pateisinti kasdienybėje, moksle ir kitose veiklose“, – atkreipė dėmesį direktorė.

Klausimus viktorinos dalyviams galvojęs istorijos mokytojas R.Bukavickas daug laiko nagrinėjo E.Galvanausko gyvenimą.

„Įdomu tai, kad ši asmenybė didžiąją dalį gyvenimo praleido neįtikėtinoje mūsų požiūriu vietoje – Afrikos pašonėje, Madagaskare. Lietuvos istorijos vingiai taip lėmė, kad sovietams okupavus šalį pokario metais jis buvo priverstas pasitraukti ir su šeima atsidūrė Australijoje, kur su pertraukomis gyveno apie 20 metų. Tiesa, palaidotas buvo Prancūzijoje. Tenka tik apgailestauti, kad toks didis žmogus išvyko iš Lietuvos“, – tarstelėjo pašnekovas.

Anot R.Bukavicko, E.Galvanausko asmenybė – nepagrįstai užmiršta.

„Nenoriu teigti, kad nuvertinta, bet nustumta į antrą planą. Labiau išaukštinti tie žmonės, kurie reiškėsi politiniame gyvenime, buvo labiau susiję su Lietuvai skaudžiais įvykiais. Tuo metu E.Galvanausko įdirbis iš esmės pasireiškė šalies ūkio kūrime“, – kalbėjo istorikas.

Įrengs istorinę erdvę

Viktorina padėjo atnaujinti ir sustiprinti žinias apie E.Galvanauską bei leido iš naujo pažinti visą Klaipėdos krašto istoriją.

Komisijos nutarimu, pirmąją vietą užėmė „Baltai“, antrąją – „Knygnešiai“, trečioji vieta atiteko „Karžygių“ komandai. Kitos – „Žuvėdra“, „Partizanai“, „Tautiečiai“, „Lietuvaičiai“ irgi pasirodė neprastai, tačiau iki pergalės jiems šiek tiek pritrūko.

Klaipėdos E.Galvanausko profesinio mokymo centro Gimnazijos skyriaus vedėja Palmira Jurgilienė teigė, kad tai – tik vienas iš planuojamų renginių E.Galvanausko vardui garsinti.

Maža to, jau pradėta rinkti medžiaga ir kitąmet žadama įkurti istorinę erdvę-muziejų, kuriame atsispindėtų Statybininkų mokyklos, Profesinio mokymo ir reabilitacijos centro bei abi šias įstaigas jungiančio E.Galvanausko profesinio mokymo centro istorija. 

„Nenorime pamiršti, kokia buvo mūsų pradžia. Turėsime tokią erdvę, kur visi bus paminėti. Ekspoziciją sudarys nuotraukos, knygos, įvairūs apdovanojimai ir visa tai, ką pavyks rasti mokykloje“, – užsiminė P.Jurgilienė.

Istoriškai svarbi asmenybė

Klaipėdos statybininkų mokyklą prijungus prie Klaipėdos profesinio mokymo ir reabilitacijos centro įstaiga gavo garsaus Lietuvos visuomenininko, politiko, talentingo inžinieriaus E.Galvanausko vardą.

Gilų pėdsaką Klaipėdos krašte palikusio šviesuolio, pirmosios amatų mokyklos uostamiestyje įkūrėjo vardas profesinio mokymo centrui suteiktas Švietimo ir mokslo ministerijos sprendimu. Praėjusių metų pabaigoje šia proga įstaigą papuošė įspūdingas fotomenininko Vyto Karaciejaus sukurtas fotopanas, skirtas naujam vardui įprasminti.

Penktadienį į ceremoniją atvykusius svečius sveikinusi Klaipėdos E.Galvanausko profesinio mokymo centro direktorė dr. Dalia Martišauskienė akcentavo, kad šios asmenybės vardas pasirinktas neatsitiktinai.

"Ko gero, niekam nekyla abejonių, kad iškilaus politiko, sumanaus inžinieriaus, aktyvaus visuomenės veikėjo vardas turėjo būti dar ryškiau įprasmintas. Ypač žinant jo nuopelnus Klaipėdos kraštui. E.Galvanausko įkurta amatų mokykla ir mūsų profesinio mokymo ir reabilitacijos centras – istoriškai svarbus pažangos tiltas, jungiantis praeitį ir dabartį. Atradome daug sąsajų tarp E.Galvanausko vykdytos veiklos statybos, medžio apdirbimo sektoriuose ir švietėjiškos jo misijos Klaipėdos krašte", – sakė direktorė.

Šiuo metu Klaipėdos E.Galvanausko profesinio mokymo centre veikia penki mokymo skyriai – gimnazijos, inžinerinės pramonės ir statybos, sveikatos priežiūros paslaugų ir profesinės reabilitacijos, transporto, tęstinio mokymo. Taip pat čia įsikūręs sektorinis praktinio mokymo centras.

Minėtuose skyriuose mokosi per pusė tūkstančio mokinių.

Per abiejų susijungusių įstaigų gyvavimo istoriją sukurta stipri mokymo bazė, suformuotas pedagogų personalas, įgyta didelė bendradarbiavimo patirtis, išaugo teikiamų mokymo paslaugų spektras.

Daugėja mokinių

Renginyje dalyvavusi Švietimo ir mokslo ministerijos Regioninės politikos analizės skyriaus vyriausioji specialistė Birutė Banevičienė atkreipė dėmesį, kad profesinis mokymas Klaipėdoje – vienas geriausių visoje Lietuvoje.

Šalies uostamiestyje įsikūręs didžiausias sektorinių centrų tinklas, kuriam priklauso ir E.Galvanausko profesinio mokymo centras, tapęs jaunų, savęs ieškančių žmonių traukos objektu.

"Prieš metus šioje įstaigoje įvyko tam tikrų pokyčių, buvo sukurta puiki vadybinė ir adminsitracinė komanda. Jos narių dėka padaugėjo mokinių, besirenkančių įvairias profesijas, skaičius. Tai nuteikia pozityviai", – apibendrino B.Banevičienė.

Linkėdama sėkmingų darbų, profesinio mokymo centro direktorei D.Martišauskienei ji įteikė Švietimo ir mokslo ministerijos laikrodį.

Į ceremoniją atvyko ir E.Galvanausko sūnėnas, "Danske Bank" generalinis direktorius Gintautas Galvanauskas, kuris, kaip pats sakė, yra gerai susipažinęs su senelio brolio veikla.

"Po universiteto baigimo E.Galvanauskas visą savo gyvenimą paskyrė Lietuvai. Deja, po 1940-ųjų jam teko išvažiuoti iš šalies visam gyvenimui ir blaškytis po pasaulį. Tai buvo labai plataus matymo asmenybė, pirmos ne laikinosios Vyriausybės premjeras, kuriam rūpėjo Lietuvos ateitis ir konkrečiai – švietimas, Klaipėdos pramonė ir ekonomikos augimas. Todėl džiaugiuosi, kad būtent profesinio mokymo centras įamžino jo vardą", – kalbėjo G.Galvanauskas.

Šios istorinės asmenybės adresu gerų žodžių negailėjo ir Klaipėdos miesto istorikai.

Susirinkusiesiems koncertavo styginių instrumentų ansamblis "Musica Libera", Klaipėdos muzikinio teatro solistas Rokas Spalinskas, Klaipėdos karalienės Luizės jaunimo centro tautinės muzikos ansamblis "Ralio".

Šventės pabaigoje aidint plojimams buvo iškilmingai atidengta nauja E.Galvanausko profesinio mokymo centro iškaba.

Gali persikvalifikuoti

E.Galvanausko profesinio mokymo centre vykdomos profesinio mokymo programos apima meno, verslo ir administravimo, kompiuterijos, inžinerijos ir inžinerinių profesijų, gamybos ir perdirbimo, architektūros ir statybos, socialinių paslaugų, paslaugų asmenims, transporto paslaugų, saugos paslaugų sritis.

Pačios populiariausios mokymo programos – apdailininko, staliaus, baldžiaus, masažuotojo.

"Džiaugiamės sukurdami galimybę mokytis specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems žmonėms. Jiems parengtos atskiros mokymo programos: viešbučio darbuotojo, floristo, apželdintojo, apdailininko ir kitos. Daugiau kaip 40 metų centre plėtojama mokymosi visą gyvenimą nuostata, taip pat teikiamos tęstinio profesinio mokymo paslaugos darbo biržos, darbdavio siuntimais arba savo asmeninėmis lėšomis", – pasakojo D.Martišauskienė.

Kasdien profesinio mokymo centre kvalifikaciją tobulina, įgyja naują profesiją arba persikvalifikuoja apie 300 mokinių.

Įstaigoje veikiančiame transporto sektoriuje pageidaujantieji gali įgyti įvairių kategorijų vairuotojo pažymėjimus, o turimame autodrome tobulinti vairavimo įgūdžius, išmokti valdyti krautuvus.

Išskirtinė centre teikiama paslauga – profesinė reabilitacija. Iš darbo rinkos "iškritę" asmenys, pasirinkę šią programą, turi galimybę įgyti naują profesiją ir vėl tapti darbingi.

Mokymo kokybę centre lemia materialinės ir techninės sąlygos, kurios nuolat gerinamos orientuojantis į mokymo turinio atnaujinimą ir darbuotojų darbo sąlygų gerinimą. Siekiant įsitvirtinti konkurencingoje aplinkoje, ieškoma naujų veiklos krypčių bei galimybių, diegiamos naujovės.

Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai siūloma įamžinti šešių žymių klaipėdiečių atminimą, įrengiant jiems skirtas atminimo lentas.

Penkias iš šių lentų prašoma įrengti savivaldybės lėšomis. Vieną – skirtą tarpukario Klaipėdos jūrų uosto kapitono Liudviko Stulpino atminimui įamžinti – Lietuvos jūrininkų sąjungos narių grupė įrengtų savo lėšomis ant namo Tilžės gatvėje, kur kapitonas gyveno.

Klaipėdos žydų bendruomenė prašo ant pastato Grįžgatvio gatvėje įrengti lentą, skirtą žymiam sionizmo veikėjui, Izraelio vėliavos ir valiutos pavadinimo autoriui Dovydui Volfsonui, čia gyvenusiam ir besimokiusiam.

Taip pat iš savivaldybės lėšų įamžinti dviejų literatų atminimą prašo uostamiesčio Lietuvos rašytojų sąjungos skyrius. Poeto ir pedagogo Pauliaus Drevinio atminimui prašoma įrengti atminimo lentą ant pastato J.Karoso gatvėje, kur jis gyveno.

Rašytojo Rimanto Černiausko atminimą prašoma įamžinti ant pastato Darželio gatvėje, kur jis gyveno, arba Aukštojoje gatvėje, kur rašytojas dirbo.

Istoriko Vasilijaus Safronovo prašymu, siūloma įamžinti Lietuvos inžinieriaus, politikos bei visuomenės veikėjo, tarpukario Lietuvos vyriausybės ministro pirmininko Ernesto Galvanausko atminimą ant pastato Herkaus Manto gatvėje, kur jis gyveno.

Lietuvos sąjūdžio Kauno skyrius prašo įamžinti diplomato, Lietuvos generalinio konsulo Klaipėdoje 1939–1940 metais, žydų gelbėtojo Antano Kalvaičio atminimą ant pastato Liepų gatvėje, kur jis dirbo.

Visi šie prašymai, išskyrus šiemet gautąjį iš Jūrininkų sąjungos narių, gauti dar 2013 ar 2014 metais.

Jeigu taryba nuspręs įtraukti klausimą į darbotvarkę, jis bus svarstomas ketvirtadienį vyksiančiame posėdyje.

Drąsiausio tarpukario Lietuvos užsienio politikos žingsnio – Klaipėdos krašto prijungimo prie respublikos dalyviai grimzta į užmarštį. Šiandien tik besidomintieji istorija žino, jog vienas iš sukilimo organizatorių buvo tuometis šalies premjeras Ernestas Galvanauskas, o vienas iš aktyvių jo dalyvių – legendinis lakūnas Steponas Darius.

Kitokia versija

Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus istorikė Zita Genienė neslėpė, kad sovietmečiu į Klaipėdos istoriją buvo žiūrima praleidžiant tam tikrus esminius dalykus.

Archyvinė medžiaga plačiajai visuomenei buvo neprieinama, net tarpukario spaudą galėjo skaityti tik tie žmonės, kurie tyrinėjo tą laikotarpį. Nors išeivijos spaudoje apie Klaipėdos sukilimą buvo plačiai rašoma, spausdinami atsiminimai.

"Taip jau susiklostė, kad sovietmečio istoriografijoje apie kai kuriuos garsius, Klaipėdos krašto prijungimą prie Lietuvos lėmusius asmenis mažiau kalbėta ir rašyta. Nes ir oficiali sukilimo versija buvo kita, esą Klaipėdos krašto gyventojai patys sukilo prieš prancūzus, ir jokio įsikišimo iš Lietuvos nebuvo", – pasakojo Z.Genienė.

Nuo premjero iki lakūno

E.Galvanauskas – vienas iš Klaipėdos sukilimo svarbiausių organizatorių ir rėmėjų. Būtent jo vadovaujama Lietuvos vyriausybė parengė krašto prijungimo prie Lietuvos dirvą šalyje ir tarptautinėje erdvėje.

E.Galvanauskas atstovavo Lietuvai 1923 m. kovo 24 d. Paryžiuje prasidėjusiose derybose dėl Klaipėdos krašto konvencijos.

Jis po krašto perėmimo apsigyveno Klaipėdoje ir metus vadovavo uosto valdybai, buvo Klaipėdos mokytojų draugijos pirmininkas. E.Galvanausko rūpesčiu buvo pertvarkyta Klaipėdos medžio pramonė, įkurta Statybos bendrovė aprūpinti butais lietuvių darbininkus.

E.Galvanauskas įkūrė Klaipėdos amatų mokyklą, buvo "Ryto" spaustuvės ir leidyklos valdybos narys, pirmasis Klaipėdos laikraščio  "Vakarai" redaktorius.

Dar vienas veiklus Klaipėdos sukilimo dalyvis – legendinis lakūnas Steponas Darius, kuris po daugiau nei 10 metų kartu su Stasiu Girėnu lėktuvu "Lituanica" vieni pirmųjų pasaulyje perskrido Atlanto vandenyną. S.Darius kartu su sukilėlių būriu 1923 m. sausio 15 d. taip pat įžengė į Klaipėdą.

Persona non grata?

Sovietmečiu istorikai, kurie tyrinėjo Klaipėdos sukilimą, ne itin plačiai rašė ir apie pagrindinį šios karinės operacijos vadą Joną Budrį-Polovinską.

Ir tai esą natūralu, nes J.Budrys tuo metu gyveno JAV, jo biografija buvo gana "sudėtinga". Jis – buvęs nepriklausomos Lietuvos žvalgybininkas ir diplomatas 28 metus nuo 1936 m. lapkričio 11 d., kai buvo paskirtas Lietuvos generaliniu konsulu JAV, liko šiose pareigose.

Tačiau būtent J.Budrys, atsisakius daugeliui Lietuvos karininkų, paskirtas vadinamojo Klaipėdos sukilimo kariniu vadu ir pakeista pavarde vadovavo Kaune suformuotai Ypatingosios paskirties rinktinei, 1923 m. sausio pradžioje įžengusiai į Klaipėdos kraštą.

1924 m. spalio 21 d. prezidento dekretu J.Budrys paskirtas pirmuoju Klaipėdos krašto gubernatoriumi. Jis kaip ir daugelis kitų sukilėlių ilgą laiką dėl istorinių aplinkybių buvo nustumtas į užmarštį.