ES gresia didžiausia recesija per Bendrijos istoriją, o Ch. Michelis, koordinuojantis diskusijas tarp bloko vyriausybių lyderių, tikisi sulaukti pritarimo siūlomam paketui per ateinančią savaitę organizuojamą viršūnių susitikimą.
Tiesioginis ES viršūnių susitikimas bus pirmasis nuo COVID-19 pandemijos išplitimo Europoje kovo mėnesį. Per jį lyderiai taip pat sieks bendro sutarimo dėl Bendrijos ilgalaikio biudžeto.
Tačiau Ch. Michelio siūlymams iškart iškilo pavojus, nes Suomija, Švedija, Vengrija ir Nyderlandai išsakė dėl jų susirūpinimą.
Siekdamas palenkti į savo pusę vadinamąjį „taupųjį ketvertą“ – Nyderlandus, Švediją, Daniją ir Austriją – Ch. Michelis pasiūlė sumažinti ES septynerių metų biudžetą iki 1,074 trln. eurų, tai yra, nurėžti nuo 13 mlrd. eurų, palyginus su ankstesne versija.
Ch. Michelis taip pat sakė, kad šalys, jau seniai turinčios teisę susigrąžinti dalį savo įnašų į ES biudžetą, toliau naudosis šiomis lengvatomis, nors buvo smarkiai spaudžiama jų atsisakyti.
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas taip pat pasiūlė suteikti ES narėms daugiau galių sprendžiant, kaip turėtų būti paskirstomos ekonomikos gaivinimo fondo lėšos. Tuomet Bendrijos sostinės įgytų svaresnį žodį sprendžiant dėl jų kaimynių išlaidų planų.
Neabejotina, kad tai atgaivins skausmingus prisiminimus apie skolų krizės laikus, kai finansinio gelbėjimo paketus gavusios Graikija, Portugalija ir Airija turėjo laikytis šių programų priežiūrą vykdžiusių ES ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) sąlygų.
Vis tik Ch. Michelis nenusileido dėl pagrindinio ginčijamo klausimo: ar pagalba turėtų būti skiriama kaip subsidijos, ar kaip paskolos. „Taupiosios“ šalys pasisako už pastarąjį variantą.
Europos Vadovų Tarybos pirmininko poziciją Suomijos premjerė Sanna Marin (Sana Marin) įvertino ne itin palankiai.
„Esama teisingų žingsnių... bet reikia atlikti daug darbo dėl gaivinimo paketo“, – per „Twitter“ parašė ji.
„Mums reikia žemesnio bendro lygio ir geresnio išmokų ir paskolų balanso“, – pridūrė S. Marin.
Švedijos ES reikalų ministras Hansas Dahlgrenas (Hansas Dalgrenas) irgi atsiliepė skeptiškai. Anot jo, sprendžiant dėl daugiamečio biudžeto lygio judama tinkama kryptimi, bet Stokholmas norėtų, kad jis būtų dar labiau sumažintas, sakoma naujienų agentūros TT pranešime.
Austrijos kancleris Sebastianas Kurzas (Sebastianas Kurcas) savo ruožtu perspėjo, kad ES šalių pozicijos subsidijų klausimu „tebėra smarkiai išsiskyrusios“ ir pridūrė, kad iki kitos savaitės viršūnių susitikimo likęs laikas turėtų būti panaudotas intensyvioms deryboms.
S. Kurzas ketvirtadienį užsiminė, kad galėtų pritarti pasiūlymams, jeigu pagalba būtų susieta su tam tikromis sąlygomis, pavyzdžiui, laikytis klimato apsaugos tikslų, būti nusiteikusiems imtis reformų ir užtikrinti teisinės valstybės principų laikymąsi.
Tačiau Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas pagrasino vetuoti ekonomikos gaivinimo paketą ir ES daugiametį biudžetą, jeigu išmokos būtų susietos su besitęsiančiu Budapešto ir Briuselio ginču dėl teisinės valstybės principų.
Tuo metu Nyderlandų premjeras Markas Rutte (Markas Riutė) pareikalavo, jog ES „tvirtai nustatytų“ siekį reformuoti biudžetą, kad būtų galima išeiti iš aklavietės.
„Kalbant apie Nyderlandus, labai svarbu, kad tvirtai nustatytumėt reformas, nes anksčiau esame girdėję pažadų dėl ekonomikos reformų“, – per spaudos konferenciją kalbėjo M. Rutte.
Kad ekonomikos gaivinimo planas ir ES daugiametis biudžetas būtų patvirtinti, per liepos 17–18 dienomis vyksiantį viršūnių susitikimą turi būti pasiektas visų bloko narių pritarimas.
