„Lietuvos eksportuotojams šis susitarimas kasmet sutaupys daugiau nei 1 mln. eurų muitų mokesčių. Reikšmingai sumažinus reguliavimo kliūtis, lietuviškus gaminius į Kanadą eksportuoti bus lengviau, o tai ypač naudinga smulkiam ir vidutiniam verslui. Šiuo metu apie 150 Lietuvos įmonių eksportuoja į Kanadą, iš jų net 80 proc. – smulkios ir vidutinės“, – rašoma prezidentūros pranešime.

ES ir Kanados prekybos susitarimas panaikins 99 proc. muitų ir kitas prekybos kliūtis, paskatins investicijas, Lietuvos bei kitų ES šalių verslui plačiau atvers Kanados paslaugų ir viešųjų pirkimų rinkas, jis taip pat prisidės prie naujų darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo Lietuvoje.

Seimas susitarimą ratifikavo antradienį. Lietuva tapo 9-ąja ES valstybe, ratifikavusia šį vieną didžiausių ES laisvosios prekybos susitarimų.

Dar viename dokumente – ES ir Kanados strateginės partnerystės susitarime įtvirtinti bendri įsipareigojimai stiprinti tarptautinę taiką ir saugumą. Kanada ir ES šalys glaudžiau bendradarbiaus kovodamos su terorizmu, masinio naikinimo ginklų plitimu, organizuotu nusikalstamumu, kartu skatins žmogaus teisių ir pamatinių laisvių apsaugą pasaulyje.

Seimas susitarimus ratifikavo su specialiu parlamento pareiškimu. Už jį balsavo 53 Seimo nariai, prieš – 22 , o susilaikė 12.

„Valstiečiai“ sako, kad toks pareiškimas padės apsaugoti Lietuvą nuo genetiškai modifikuotų organizmų ir hormonais apdorotos jautienos įvežimo.

Pareiškime sakoma, kad Lietuva pripažįsta, jog ES ir Kanados susitarimas nepadarys poveikio ES įstatymams, susijusiems su GMO ir produktų, gautų naudojant naujas veisimo technologijas, leidimu, prekyba, auginimu ir ženklinimu, o valstybės narės išlaiko galimybę riboti ar drausti GMO auginimą savo teritorijoje, ką šiuo metu leidžia ES teisė.

Seimas taip pat pareiškė, kad trečiųjų šalių, įskaitant Kanadą, kilmės mėsa į ES gali būti įvežama, tik jei tos šalys laikosi visų ES importo sąlygų.

Seimas įpareigojo Užsienio reikalų ministeriją, deponuojant susitarimo ratifikavimo dokumentus, pateikti ir Seimo pareiškimą.

„Šios sutarties Lietuvai labiau reikia nei Kanadai“, – tikino ūkio ministras Virginijus Sinkevičius. Anot jo, Kanados investicijos Lietuvoje yra vos 150 mln. eurų.

„Akivaizdu, kad augimo potencialas yra labai didelis“, – tvirtino ministras.

Aplinkos apsaugos komiteto narys Linas Balsys apgailestavo, kad Lietuvoje dėl sutarties nebuvo plačios diskusijos.

„Valstietis“ Tomas Tomilinas siūlė neskubėti susitarimų ratifikuoti. Anot jo, sutartimi dalis valstybės suvereniteto perleidžiama „pakankamai lengvai, be kritinio požiūrio ir gilios diskusijos“.

„Mes perleidžiame dalį savo suvereniteto patobulintai investicijų apsaugos sistemai, tai yra privačiam investuotojų teismui. Mes turime viešųjų paslaugų privatizacijos pavojų, mes turime standartų mažėjimo pavojų“, – kalbėjo parlamentaras.

Liberalės Aušrinės Armonaitės teigimu, sutartis svarbi dėl investicijų apsaugos.

Kol kas 8 ES narės yra ratifikavusios šiuos susitarimus. 

Dabar 150 Lietuvos įmonių savo produkciją eksportuoja į Kanadą, 80 proc. jų yra smulkios ir vidutinės.  

Žiniasklaidos teigimu, „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio „Agrokoncerno“ grupės bendrovė „Agrokoncerno technika“ prekiauja kanadietiškais traktoriais „Versatile“.

Susitarimo projekto kol kas neapsvarstė Seimo Sveikatos reikalų komitetas.

Jo pirmininkė „valstietė“ Agnė Širinskienė BNS sakė, kad klausimas į darbotvarkę greičiausiai bus įtrauktas rudens sesijoje, nes komitetas nespėja laiku apsvarstyti daugelio kitų klausimų.

„Manau, kad (svarstysime) rugsėjo mėnesį, nes komiteto darbo krūvis yra didžiulis. Tris posėdžius skyrėme Alkoholio kontrolės įstatymo projektams ir sunkiai spėjame apsvarstyti biudžetinius įstatymus“, – teigė politikė.

„Tiesiog mes labai atsakingai žiūrime, visi projektai yra teisės aktų eilėje“, – pridūrė ji.

A.Širinskienė teigė dar įdėmiai neįsiskaičiusi į sutartį.

Seimas yra pritaręs ES ir Kanados prekybos sutarčiai po pateikimo. Pagrindiniu komitetu svarstant šį klausimą paskirtas Užsienio reikalų komitetas, pagalbiniai komitetai yra Sveikatos reikalų ir Kaimo reikalų. Pastarasis komitetas jau yra pritaręs sutarčiai, o Užsienio reikalų komitetas jos dar nesvarstė, nes turi sulaukti Sveikatos reikalų komiteto pritarimo.

Užsienio reikalų komiteto pirmininkas socialdemokratas Juozas Bernatonis teigė tikėjęsis, kad ES ir Kanados sutartį Seimas ratifikuos pavasario sesijoje.

„Mes tikėjomės, kad bus ratifikuota pavasarį, bet kaip bus, priklausys nuo kitų Seimo narių“, – BNS sakė J.Bernatonis.

Jis pabrėžė, kad „per septynerius (derybų dėl sutarties) metus buvo padaryta pakankamai“, kad sutartis būtų ratifikuota greičiau.

„Bet galbūt ne visi su ja susipažino“, – kalbėjo komiteto vadovas.

Šiuo metu ES ir Kanados prekybos sutartį yra ratifikavusios dvi bendrijos valstybės – Latvija ir Danija.

Anot pareigūnų, šis susitarimas sudarys sąlygas reikšmingai gerinti prekybos sąlygas, plėsti Lietuvos įmonių eksportą į Kanadą, prisidės prie darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo Lietuvoje, o prekybos sąlygų pagerinimas Kanados rinkoje bus naudingas smulkiam ir vidutiniam verslui.

Išsamioji ekonomikos ir prekybos sutartis tarp ES ir Kanados panaikins 99 proc. muitų, prognozuojama, kad Lietuvos eksportuotojai dėl to per metus sutaupys daugiau kaip milijoną eurų muito mokesčio.

Kritikai baiminasi, kad įsigaliojus sutarčiai Lietuvą užplūs pigesni, genetiškai modifikuoti produktai.

„Nauda yra akivaizdi Lietuvai: pagerins mūsų prekių ir paslaugų patekimo į Kanados rinką sąlygas, leis Lietuvos įmonėms dalyvauti Kanados viešuosiuose pirkimuose, pagerins prekybos sąlygas, įmonių eksportą į Kanadą, prisidės prie darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo Lietuvoje. Tai ypač aktualu smulkiajam ir vidutiniam verslui. Lietuva prekes eksportuoti į Kanadą galės be importo muitų sutrumpinant formalumus, taip pat laiko sąnaudas. Manome, kad dėl to naudos turėtų gauti Lietuvos tekstilės, aprangos, baldų, lietuviškų maisto produktų eksportuotojai“, - Seime pristatydamas susitarimą kalbėjo L.Linkevičius.

Pasak jo, vien dėl muitų liberalizavimo Lietuvos eksportuotojai sutaupys daugiau negu milijoną eurų muito mokesčio per metus.

Liberalės Aušrinės Armonaitės teigimu, „izoliacinės politikos laikais“ labai svarbu bendradarbiauti su Kanada ir kitomis šalimis, kurios savo kryptį „grindžia atviros ekonomikos ir visuomenės kryptimi“.

Tačiau Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys „valstietis“ Viktoras Rinkevičius suabejojo tokio susitarimo nauda ir prognozavo, kad į Lietuvą iš Kanados gali patekti genetiškai modifikuotų produktų.

„Man atrodo, kad Kanada labai daug išloš iš šios sutarties, o ne Lietuva. Ar yra kokie nors skaičiavimai, ar išvis kas nors domisi, kiek mes prarasime? Genetiškai modifikuotų organizmų tikrai pateks. Jeigu netiesiogiai, tai su maisto produktais, su įvairiais priedais, kuriuose jie naudojami“, - Seimo posėdyje teigė parlamentaras.

Man atrodo, kad Kanada labai daug išloš iš šios sutarties, o ne Lietuva. Ar yra kokie nors skaičiavimai, ar išvis kas nors domisi, kiek mes prarasime?

L.Linkevičius pabrėžė, kad genetiškai modifikuoti ar kiti ES kokybės standartų neatitinkantys produktai iš Kanados negalės patekti į bendrijos rinką.

„Pakankamai daug yra saugiklių,“ - sakė ministras.

URM duomenimis, pernai Lietuva į Kanadą eksportavo keturis kartus daugiau negu importavo, į Kanadą eksportuoja 150 įmonių, iš jų 80 proc. yra smulkios ir vidutinės, tiesiogiai nuo eksporto į Kanadą priklauso 2,5 tūkst. darbo vietų Lietuvoje.

Europos Parlamentas ES ir Kanados ekonomikos ir prekybos susitarimui pritarė šių metų vasario 15 dieną.