Už ES vidaus reikalus, migraciją, terorizmo kontrolę, Bendrijos sienų saugumą atsakinga komisarė tikina, kad daug svarbių darbų šiose srityse jau nudirbta ir būtent tikslingas bendradarbiavimas tarp valstybių narių atnešė geriausių rezultatų saugumo sferoje.
Y.Johansson keliauja po ES, kad kartu su partneriais atrastų solidarumo sprendimus. Šiandien Švedijos deleguota eurokomisarė atvyksta ir į Lietuvą, kuriai dėkoja už svarų indėlį daugybėje didelės reikšmės projektų. Kelionės išvakarėse eurokomisarė atsakė į "Kauno dienos" klausimus.
Patikima partnerystė
Y.Johansson Švedijos politikos arenoje sukasi nuo 1994 m. Paskutinius penkerius metus vadovavo Užimtumo ir integracijos ministerijai. Šiandien ji – eurokomisarė, kuriai patikėti ES vidaus reikalai.
Y.Johansson atsakinga už naujos ES vidaus saugumo strategijos kūrimą. Ji tikina sieksianti, kad valstybių narių bendradarbiavimas taptų glaudesnis.
"Turime bendradarbiauti, kad kovotume su terorizmu ir užkirstume kelią radikalizacijai, įskaitant ir internetą. Tuo pat metu daug dėmesio skiriant organizuoto nusikalstamumo sužlugdymui ir kovai su elektroniniais nusikaltimais", – prieš kelionę į Lietuvą "Kauno dienai" sakė komisarė.
Y.Johansson teigimu, Lietuva yra ir aktyvi, ir patikima partnerė. "Lietuva dalyvauja 2018–2021 m. kovos su organizuotu ir sunkių formų tarptautiniu nusikalstamumu ES Politikos Cikle (EMPACT) ir beveik visuose prioritetuose. Lietuva taip pat labai aktyviai bendradarbiauja kovojant su neteisėta prekyba šaunamaisiais ginklais", – vardija ji.
Pasipriešinmas terorizmui
ES vis dar susiduria su teroristiniais išpuoliais, kurie susiję su radikalzimu. Y.Johansson siekia užkirsti tam kelią. "Galiu pateikti pavyzdį, kas gali būti pasiekta: lapkričio 24 d. Europos teisėsaugos ir teisminės institucijos ėmėsi bendrų veiksmų prieš vadinamąją Islamo valstybę (IS), kad sutrikdytų šios teroristinės organizacijos veiklą internete", – dalijasi komisarė.
"Prie Europolo koordinuojamų ir Eurojusto remiamų veiksmų prisijungė dvylika valstybių narių ir devyni internetinių paslaugų teikėjai. Tai padėjo perduoti iš viso daugiau kaip 26 tūkst. vienetų informacijos apie pagalbinį IS turinį. Operacijai vadovavo Belgijos kovos su terorizmu tyrimų teisėjas. Šios operacijos metu "Guardia Civil" Ispanijoje suėmė asmenį, įtariamą priklausius pagrindiniams IS teroristinės propagandos platintojams internete", – tęsia ji.
Valdžios institucijų bendradarbiavimas šioje srityje yra būtinas. "Turime stiprinti valdžios institucijų tarpusavio ryšius ir užtikrinti, kad jų sistemoms būtų lengviau dalytis informacija. Techniniu požiūriu tai yra sąveikumas ir tai yra svarbi mano darbotvarkės dalis", – tvirtina komisarė.
Europos Komisija kovoja su neapykantą kurstančiomis kalbomis ir terorizmu internete. Y.Johansson pažymi, kad jau yra pateiktas pasiūlymas dėl teroristinio turinio internete, tačiau sprendimas dar nepriimtas. Komisarė išduoda, kad vienas iš pagrindinių elementų – turinio pašalinimas per vieną valandą. Šiuo metu diskutuojama, kaip šis procesas automatizuotas ir kokios žmogaus priežiūros dar reikia.
Solidarumo ieško sostinėse
Gruodį Y.Johansson aplankė Turkiją ir aptarė Ankarai duotus ES įsipareigojimus dėl migrantų. Turkija, Graikija, Italija ir kai kurios ES pasienyje esančios šalys tvirtina, kad vargiai bepajėgia susidoroti su atvykėlių antplūdžiu.
„Dėkoju Lietuvai už konstruktyvų požiūrį ir solidarumo pastangas", – mūsų šalies indėlį į kovą su migracijos iššūkiais vertina eurokomisarė Y.Johansson.
Šią savaitę Graikijos Lesbo saloje kilo neramumų, kuriuos išprovokavo migrantai. Saloje esančioje pabėgėlių stovykloje gyventi gali tik apie 3 tūkst. žmonių, o iš tikrųjų gyvena apie 19 tūkst. Minėtos šalys mano, kad likusių ES valstybių narių pastangos, bandant susidoroti su imigracijos iššūkiais, yra nepakankamos.
"Dėl šios priežasties keliauju po ES sostines. Turime tvarkingai valdyti migraciją ir aš turiu žinoti, kad yra pasiryžimas pasiekti kompromisą. Kiekviena valstybė narė yra atsakinga už bendros padėties gerinimą, kiekvienos valstybės narės perspektyva yra svarbi. Jau vedu dialogus su devyniolika ministrų. Taigi gerai suprantu požiūrį ir pozicijas", – tikina komisarė.
Šiandien Y.Johansson susitiks su Lietuvos atstovais, kurie, jos teigimu, demonstruoja padėkos vertą solidarumą. "Dėkoju Lietuvai už konstruktyvų požiūrį ir solidarumo pastangas, dalyvavimą perkėlimo į ES ir savanoriško perkėlimo ES veikloje, taip pat už teisėtos migracijos bandomojo projekto įgyvendinimą", – vardija ji.
Perkėlimas – veiksmingas
Europos Komisija finansiškai rems valstybes nares, kurios šiemet bendrai įsipareigojo perkelti daugiau kaip 30 tūkst. asmenų. Iš ES biudžeto už kiekvieną perkeltą pabėgėlį bus skiriama 10 tūkst. eurų finansinė parama valstybei narei.
"Pirmiausia norėčiau pasakyti, kad ES vykdomas perkėlimas į Bendriją buvo veiksmingas. Naujienos prieš Kalėdas dėl 30 tūkst. žmonių buvo labai sveikintinos. Nuo 2015 m. dvi sėkmingos perkėlimo į ES programos padėjo rasti pastogę daugiau kaip 65 tūkst. pažeidžiamiausių asmenų, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga", – pabrėžia komisarė.
"ES lėšomis remiama UNHCR veikla, susijusi su skubios evakuacijos iš Libijos į Nigerį mechanizmu, skirta tolesniam perkėlimui į ES. Be abejo, piniginis elementas yra svarbus, kaip ir atvykimo sistemos. Todėl diskutuosime su trečiosiomis šalimis ir nustatysime humanitarinius koridorius. Kiti veiksmai yra vykstančių diskusijų dalis. Dar per anksti nagrinėti šį klausimą, kol nesu pasikalbėjusi su visų valstybių narių ministrais", – atvirauja Y.Johansson.
Kova su prekyba žmonėmis
ES kuria mechanizmus, padedančius kovoti ir su prekiautojais žmonėmis, ir neteisėtai žmones gabenančiais asmenimis. Šiame kontekste nustatyti penki prioritetai: prekybos žmonėmis aukų nustatymas, apsauga ir pagalba joms; prekybos žmonėmis prevencijos stiprinimas; aktyvesnis prekiautojų žmonėmis baudžiamasis persekiojimas; didesnis pagrindinių subjektų veiklos koordinavimas ir bendradarbiavimas bei politikos nuoseklumas; daugiau žinių apie kylančias problemas, susijusias su visų formų prekyba žmonėmis, ir veiksmingesnis reagavimas į jas.
"Svarbu skatinti agentūrų veiklos koordinavimą, pavyzdžiui, FRONTEX (Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra), Europolo, siekiant sumažinti incidentų skaičių. Modelis reiškia, kad mes kovojame su organizuotu nusikalstamumu. Šaunamieji ginklai, narkotikai, gyvūnai, o svarbiausia – žmonės yra tie patys neteisėti tinklai", – sako komisarė.
"Šengeno sienų kodekse reglamentuojamas išorės sienos kirtimas, sudarant palankesnes sąlygas patekti į ES teisėtai suinteresuotiems asmenims. ES valdžios institucijos turi bendradarbiauti sienų valdymo srityje, kad užtikrintų piliečių ir keliautojų saugumą ES. Šengeno informacinė sistema (SIS) suteikia Šengeno valstybėms galimybę keistis duomenimis apie įtariamus nusikaltėlius ir asmenis, kurie gali neturėti teisės atvykti į ES ar joje būti", – priduria ji.
Šiuo metu taip pat plėtojama EURODAC sistema, kurioje pateikiami trečiųjų valstybių piliečių, teikiančių prašymus dėl prieglobsčio vienoje iš ES valstybių narių, pirštų atspaudų duomenys. Taip pat bendradarbiaujama su agentūra "eu-LISA", kurios užduotis – užtikrinti, kad valstybių narių IT sistemos būtų tarpusavyje suderinamos.
Ne vien juoda?
Statistiniai duomenys rodo, kad apie 22 mln. žmonių, arba 4 proc., ES gyventojų yra migrantai. Didelė jų dalis susiduria su sunkumais ieškant darbo ar siekiant išsilavinimo. 40 proc. darbdavių negali rasti tinkamų įgūdžių turinčių darbuotojų. Nors tokie skaičiai neatrodo kaip labai sėkmingos integracijos politikos pavyzdys, Y.Johansson turi savo paaiškinimą.
"ES yra demografinių problemų. Šiuo klausimu dirbsiu su mūsų vadovaujančia Komisijos nare Dubravka Suica, nes ji yra atsakinga už demografiją ir demokratiją. Taip pat bendradarbiausiu su Komisijos nariu Nicolas Schmit, atsakingu už darbo ir socialinius reikalus, ir su Europos socialiniais partneriais", – sako ji.
"Yra daug gerų integracijos ir integracijos programų pavyzdžių. Švedijoje matau stiprias moterų migrančių užimtumo tendencijas, kurios yra aukštesnės nei ES šalių viduje. Belgijoje daugėja darbo programų", – dalijasi Švedijos atstovė EK.
Miglota perspektyva
Derybos dėl Baltarusijos ir ES vizų režimo supaprastinimo ir readmisijos susitarimo prasidėjo 2014 m. ir buvo pasirašytos sausio mėnesį. Y.Johansson pasirašė šiuos tekstus ir dokumentus.
Kiekviena valstybė narė yra atsakinga už bendros padėties gerinimą, kiekvienos valstybės narės perspektyva yra svarbi.
Šią savaitę paskelbtoje Lietuvos nacionalinių grėsmių ataskaitoje Baltarusijos ir Rusijos bendradarbiavimas pabrėžiamas kaip vienas didžiausių valstybės susirūpinimą keliančių klausimų. Ar Baltarusija iš tikrųjų ir sąžiningai artėja prie ES vertybių?
"Konkretūs veiksmai, kurių Baltarusija imsis siekdama gerbti visuotines laisves, teisinę valstybę ir žmogaus teises, ir toliau bus itin svarbūs formuojant ES politiką Baltarusijos atžvilgiu. ES ir Baltarusijos koordinavimo grupė susitinka dukart per metus, kad vadovautų bendradarbiavimui ir prižiūrėtų tolesnį santykių plėtojimą", – į šį "Kauno dienos" klausimą diplomatiškai atsakė komisarė.
Esminis klausimas
Imigracija, integracija, terorizmas, radikalėjimas yra labai sudėtingi ir prieštaringi klausimai. Kokių veiksmų turėtų imtis ES turėtų, kad sumažintų įvairias sienas, stereotipus ir nesutarimus?
"Tai mano kadencijos pagrindas. Tai bus retorikos deeskalavimo, pasitikėjimo kūrimo ir bendradarbiavimo klausimas, aiškiai suprantant, kad tai naudinga visiems, – atsakė Y.Johansson. – Peržengėme krizės ribas ir atėjo laikas užtikrinti, kad mūsų kasdienė sistema būtų pakankamai tvirta bet kokiems tolesniams uždaviniams spręsti."
"Be to, turime prisiminti, kad nuo 2015 m. ES koordinavo veiksmus, o valstybės narės įgyvendino milžinišką kiekį politikos krypčių, kurios eina teisinga linkme. Pavyzdžiui, perkėlimo į ES programa, Europolo ir nacionalinių policijos institucijų vykdomas kovos su terorizmu koordinavimas ir Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros tvarkaraštis. Visi šie pavyzdžiai rodo, kaip pažanga grindžiama bendradarbiavimu", – pabrėžė komisarė.
