„Dėl provokuojančių Estijos užsienio reikalų ministro Urmas Reinsalu pareiškimų raginant įvykdyti teroro aktą prieš Rusiją Rusijos užsienio reikalų ministerija rengia kreipimąsi į Generalinę prokuratūrą ir prašys jos apsvarstyti baudžiamosios bylos iškėlimą šiam Estijos piliečiui“, – pareiškė ministerijos atstovė Marija Zacharova. Jos žodžiai cituojami ministerijos pranešime.

Nėra aišku, ką Rusijos užsienio reikalų ministerija turi omenyje teigdama, kad U. Reinsalu ragina įvykdyti „teroro aktą prieš Rusiją“, rašo „Postimees“.

Estijos ministras pirmadienį griežtai pasmerkė Rusijos atakas prieš Ukrainos civilinę infrastruktūrą ir paragino nedelsiant padidinti gynybos pagalbą Ukrainai bei pasistengti, kad karas Rusijai atsieitų vis brangiau.

„Turime suskubti kurdami tarptautinį tribunolą, kad Rusijos agresijos organizatoriai neliktų nenubausti. Mūsų parama Ukrainai yra nepajudinama“, – sakė U. Reinsalu.

„Pirmiausia, mes nepatenkinti, kad „Swedbank“ nesakė Finansų inspekcijai tiesos. Jie slėpė informaciją ar pateikė klaidingus duomenis. Negaliu pasakyti, jie tai darė iš nežinojimo ar tyčia. Faktas toks, kad „Swedbank“ praeitos vadovybės laikotarpiu nebuvo sąžiningas su Estijos finansų inspekcija, o tai yra rimta problema“, – interviu Danijos laikraščiui „Dagens industri“ sakė M. Helme.

Įsibėgėjus „Swedbank“ pinigų plovimo skandalui, generalinė direktorė Birgitte Bonnesen ir valdybos pirmininkas Larsas Idermarkas buvo priversti atsistatydinti. Juos pakeitė atitinkamai Andersas Karlssonas ir Goranas Perssonas.

Pasak M. Helmes, bendradarbiavimas su naujaisiais „Swedbank“ vadovais yra kur kas vaisingesnis nei su senaisiais.

Ministras taip pat išreiškė viltį, kad JAV skirtos baudos „Swedbank“ nukeliaus į Estijos valstybės iždą: „Manome, kad esame labiausiai nukentėję, todėl manome, kad, jei viskas baigsis baudomis, būtų logiška, jei reikšminga jų dalis būtų atiduota Estijai.“

M. Helmes teigimu, daug problemų kėlė ir „Swedbank“ klientų pasirinkimas.

„Tiesą sakant, daugelis jų buvo abejotinos reputacijos oligarchai, kai kuriems jų buvo taikomos tarptautinės sankcijos“, – pareiškė M. Helme, pabrėždamas, kad atliekamuose „Swedbank“ tyrimuose buvo aptikta ryšių su Rusijos specialiosiomis tarnybomis.

„Swedbank“ yra tiriamas dėl žiniasklaidos atskleistos informacijos, kad per banko Baltijos šalių, ypač – Estijos – filialus galėjo pereiti per 100 mlrd. eurų vertės galimai įtartinų pervedimų.

„Veiksmai, nukreipti ryšių tinklų saugumui Estijoje arba kitur Europoje užtikrinti nėra nukreipti prieš jokią konkrečią technologijų bendrovę“, – interviu laikraščiui „Postimees“ sakė U. Reinsalu.

„Dėl Estijos, kaip technologijų valstybės, įvaizdžio visai natūralu plėsti bendradarbiavimą su JAV naujųjų technologijų srityje. Ši deklaracija pakartoja ryšių tinklų saugumo užtikrinimo principus. Mūsų skaitmeninėje visuomenėje gyvybiškai svarbių paslaugų ir nacionalinės gynybos nenutrūkstamumas priklauso nuo ryšių tinklų, todėl ryšių tinklų saugumas yra mums kritiškai svarbus reikalas“, – pridūrė jis.

Kalbėdamas apie Kiniją, diplomatijos vadovas pabrėžė, kad yra Estijai svarbi šalis, su kuria Talinas palaiko glaudžius ekonominius ir politinius ryšius.

„Pavyzdžiui, Statistikos biuro duomenys rodo, kad 2018 metais importavome iš Kinijos 594 mln. eurų vertės prekių, o mes į Kiniją eksportavome prekių už 185 mln. eurų“, – kalbėjo ministras.

Anot jo, Estijos bendrovės, įskaitant logistikos įmones, domisi Kinijos rinka, o verslo paramos agentūra „Enterprise Estonia“ (EAS) įvardija Kiniją kaip vieną pagrindinių šalies eksporto rinkų.

„Plėtodama santykius su Kinija Estija vadovaujasi Europos Sąjungos bendrąja tarptautinės prekybos, užsienio ir saugumo politika bei principais, išdėstytais 2019 metų balandį Briuselyje įvykusio ES ir Kinijos viršūnių susitikimo baigiamajame pranešime. Estijai, kaip ir visai ES, prioritetinės sritys yra prekyba, investicijos, prieigos prie rinkų lygiateisiškumas, bet taip pat žmogaus teisės ir platesnė taisyklėmis pagrįsta pasaulio tvarka“, – pridūrė U. Reinsalu.

Estijos premjeras Juri Ratas (Jūris Ratas) ir JAV viceprezidentas Mike'as Pence'as (Maikas Pensas) spalio 31-ąją Vašingtone pasirašė tarpusavio supratimo memorandumą dėl 5G saugumo ir paskelbė, kad tik patikimiems informacijos ir ryšių technologijų tiekėjams gali būti leista kurti 5G tinklus, siekiant užtikrinti šių tinklų apsaugą nuo neteisėtos prieigos ir trikdymo.

Jokia vyriausybė ar organizacija neturi „Huawei“ akcijų ir jokia forma nekontroliuoja „Huawei.

Be kita ko, deklaracijoje sakoma, kad tiekėjai negali būti susaistyti pavaldumo ryšiais su užsienio vyriausybėms be nepriklausomos teismų kontrolės, kad jų finansavimo ir vadybos struktūra turi būti skaidri ir kad jie privalo būti įrodę besivadovaujantys įstatymų viršenybės principais bei nesusitepę verslo etikos pažeidimais.

Tuomet „Postimees“ rašė, kad šis susitarimas eliminuoja „Huawei“ įrangos naudojimą kuriant 5G  tinklą. Tai papiktino „Huawei“ atstovus.

„Huawei“ pirmadienį paskelbė esanti susirūpinusi dėl šios bendros deklaracijos, bet tebesijaučianti saugi dėl savo verslo ir investicijų Estijoje.

„Kibernetinis saugumas yra technologinis klausimas, kuris neturėtų būti politizuojamas. Tai turėtų būti įvertinta ir patikrinta remiantis faktais ir standartais, kaip vertinama ir naujausioje Europos Sąjungos 5G ataskaitoje“, – sakoma  „Huawei Technologies“ generalinio direktoriaus Baltijos šalims Ricky Cheno (Rikio Čeno) pranešime.

Jis atkreipė dėmesį, kad „Huawei“ yra privati įmonė, kurios 100 proc. akcijų priklauso jos darbuotojams, taip pat turinti aiškią nuosavybės ir vadybos struktūrą.

„Jokia vyriausybė ar organizacija neturi „Huawei“ akcijų ir jokia forma nekontroliuoja „Huawei“, – pabrėžė R. Chenas.

Pasak jo, „Huawei“ per pastaruosius trejus metus teikė paslaugas 3 mlrd. žmonių 170 valstybių. „Kaip rodo įrodyta patirtis, „Huawei“ ir vietos operatoriai gali užtikrinti saugų ir patikimą tinklą“, – aiškino bendrovės pareigūnas.

„Tikimės, kad Estijos vyriausybė priims teisingus sprendimus, atitinkančius valstybės ir Estijos žmonių interesus. Toliau pasitikime savo verslu ir investicijomis Estijoje, kol esame saugomi Estijos nepriklausomos teismų sistemos ir kol deklaracijoje išvardyti kriterijai yra sąžiningai visiems taikomi”, – pridūrė R. Chenas.

Iš Europos šalių panašų susitarimą su JAV yra sudariusi tik Lenkija. Tuo metu Vokietija, Norvegija, Jungtinė Karalystė ir Suomija yra paskelbusios, kad neatsiribos nuo jokio tiekėjo, kurio technologijos atitinka saugumo standartus.

Kita vertus, Estija, Lenkija ir JAV laikosi pozicijos, kad kuriant 5G ryšio tinklus būtina atsižvelgti į politinius, teisinius ir ekonomikos rizikos veiksnius. Dėl šios priežasties Estija planuoja spręsti dėl 5G ryšio tiekėjų tinkamumo ne vien pagal jų pateikiamą techninę ir finansinę informaciją, bet ir pagal tiekėjo kilmės šalį.

„Naujųjų technologijų patikimumas Estijai, kaip skaitmeninei valstybei, yra prioritetinis, o JAV yra mūsų svarbiausios sąjungininkės saugumo srityje“, – po bendros deklaracijos pasirašymo sakė estų premjeras J. Ratas.

Tai įvyko kitą dieną po Centro partijos premjero Juri Ratas (Jūrio Rato) vadovaujamos trijų partijų koalicinės vyriausybės prisaikdinimo.

Savo atsistatydinimo rašte, anksčiau antradienį pateiktame premjerui, M. Kuusikas nurodė, jog nori pasitraukti iš pareigų, kad naujoji vyriausybė galėtų ramiai dirbti ir kad jis galėtų apginti savo reputaciją ir šeimos interesus.

Jis taip pat aiškino norįs apsaugoti savo šeimą nuo žiniasklaidos vykdomo „psichologinio teroro“.

Estijos teisingumo ministras Raivo Aegas (Raivas Aegas) pirmadienį vakare patvirtino, kad iškelta baudžiamoji byla dėl informacijos, esą M. Kuusikas ne vienerius metus psichologiškai ir fiziškai terorizavo savo buvusią žmoną.

„Atsižvelgiant, kad turime reikalą su tokiais rimtais kaltinimais, buvo iškelta baudžiamoji byla paviešintiems faktams patikrinti“, – sakė R. Aegas interviu Estijos nacionalinio transliuotojo ERR naujienų laidai „Aktuali kamera“.  

Tyrimą atlieka Idos prefektūra vadovaujant Virumos apygardos prokuratūrai, pranešė laikraštis „Postimees“.

„Patvirtiname, kad pirmadienį vakare policija ir prokuratūra iškėlė baudžiamąją bylą dėl fizinio smurto, kad būtų patikrinta laikraščio „Eesti Ekspress“ paviešinta informacija apie smurtą artimoje aplinkoje ir kiti žiniasklaidos pranešimai. Tyrimui vadovauja Virumos apygardos prokuratūra“, – pirmadienį vakare informavo prokuratūros atstovė spaudai Jelena Filipova.

J. Ratas savo ruožtu antradienį sakė, kad smurtas artimoje aplinkoje yra itin rimta ir skausminga visos šalies visuomenės problema.

„Čia nėra vietos nei teisinimams, nei abejonėms, nes žinome, kad Estijoje šeiminio smurto aukos skaičiuojamos tūkstančiais. Vienareikšmiškai smerkiu bet kokias smurto šeimoje arba artimoje aplinkoje apraiškas, – sakė premjeras. – Policija tokius atvejus visuomet vertina labai rimtai – nesvarbu, kokia yra su tuo susijusio žmogaus padėtis. Ir svarbiausia, kad nukentėjusieji sulauktų pagalbos ir apsaugos.“

J. Ratas sakė, kad tyrėjai ir policija informavo vyriausybę apie pasiektą pažangą tiriant įtarimus dėl M. Kuusiko.

„Prokuratūra ir policijos vadovybė pateikė ligšiolinių įvykių apžvalgą. Esu įsitikinęs, kad policija ir prokuratūra tinkamai atliks savo darbą, ir, be abejo, dabartiniu tyrimo etapu neturiu teisės kaip nors komentuoti jų darbo“, – nurodė jis.

K. Kaljulaid savo ruožtu sakė, kad M. Kuusiko sprendimas atsistatydinti padrąsina visas Estijos moteris.

Prezidentė padėkojo žurnalistams už paviešintus įtarimus, o teisėsaugai – už sprendimą nedelsiant reaguoti.

Estijos susisiekimo ministras Juhanas Partsas, leidinio "The Wall Street Journal" žurnalistui neatsargiai pasakęs, kad Lietuvos vyriausybėje esama kvailių, skuba taisyti situaciją.

J.Partsas tikina, kad žodis "kvailiai" buvo panaudotas humoro forma, bet pripažino, kad tai buvo netinkamas viešųjų ryšių žingsnis, praneša naujienų portalas delfi.ee.

"Aš labai gerbiu savo partnerius Lietuvoje, mes jau dalyvaujame įvairiuose bendruose projektuose. Gaila, kad tas ilgas pokalbis telefonu su "The Wall Street Journal" žurnalistu mano poziciją perteikė taip negerai", - delfi.ee sakė J.Partsas.

"Nediplomatiškai panaudotą žodį reikėtų vertinti kaip humorą. Ir jo panaudojimas, ir galutinis rezultatas man nemalonūs. Būtinai apie tai kalbėsiuos su kolegomis iš Lietuvos ir kalbėsiu tiesiai", - cituojamas ministras.

Premjeras Algirdas Butkevičius dėl susisiekimo ministro J.Partso pasisakymo pareikalavo ambasadoriaus paaiškinimo.

"Leidinyje "The Wall Street Journal" pacituoti Estijos ekonomikos ir susisiekimo ministro J.Partso žodžiai prasilenkia su elementaria diplomatija, pagarba kaimynams ir yra įžeidžiantys. Todėl Lietuvos ministras pirmininkas A.Butkevičius pavedė užsienio reikalų ministrui Linui Linkevičiui pakviesti Estijos ambasadorių Lietuvoje, kad šis paaiškintų situaciją", - pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba.

"Derybos dėl projekto "Rail Baltica", kuris vienodai svarbus visoms trims Baltijos valstybėms, tebevyksta, o Lietuva stengiasi apsaugoti savo nacionalinius interesus – tai mūsų Vyriausybės pareiga. Norėtųsi tikėti, kad viešojoje erdvėje išsakyti Estijos ekonomikos ir susisiekimo ministro žodžiai kai kurių mūsų ministrų kabineto narių atžvilgiu yra nesusipratimas. Lauksime Estijos ambasadoriaus paaiškinimo", - pranešime cituojamas premjeras A.Butkevičius.

"The Wall Street Journal" žurnalistui Estijos ekonomikos ir susisiekimo ministras J.Partsas pasakė, kad dabartinėje Lietuvos Vyriausybėje "yra kvailių". "Kai atėjo nauja valdžia, jie pasidavė "Lietuvos geležinkelių" įtakai. Lietuvos vyriausybė gaišta laiką", - cituojamas Estijos ministras.

Premjeras Algirdas Butkevičius dėl Estijos ekonomikos ir susisiekimo ministro Juhano Partso pasisakymo reikalauja ambasadoriaus paaiškinimo.

"Leidinyje "The Wall Street Journal" pacituoti Estijos ekonomikos ir susisiekimo ministro J.Partso žodžiai prasilenkia su elementaria diplomatija, pagarba kaimynams ir yra įžeidžiantys. Todėl Lietuvos ministras pirmininkas A.Butkevičius pavedė užsienio reikalų ministrui Linui Linkevičiui pakviesti Estijos ambasadorių Lietuvoje, kad šis paaiškintų situaciją", - praneša Vyriausybės spaudos tarnyba.

"Derybos dėl projekto "Rail Baltica", kuris vienodai svarbus visoms trims Baltijos valstybėms, tebevyksta, o Lietuva stengiasi apsaugoti savo nacionalinius interesus – tai mūsų Vyriausybės pareiga. Norėtųsi tikėti, kad viešojoje erdvėje išsakyti Estijos ekonomikos ir susisiekimo ministro žodžiai kai kurių mūsų ministrų kabineto narių atžvilgiu yra nesusipratimas. Lauksime Estijos ambasadoriaus paaiškinimo", - pranešime cituojamas premjeras A.Butkevičius.

"The Wall Street Journal" žurnalistui Estijos ekonomikos ir susisiekimo ministras J.Partsas pasakė, kad dabartinėje Lietuvos Vyriausybėje "yra kvailių". "Kai atėjo nauja valdžia, jie pasidavė "Lietuvos geležinkelių" įtakai. Lietuvos vyriausybė gaišta laiką", - cituojamas Estijos ministras.