Režisieriaus Daniilo Zandbergo spektaklis „Barono Miunhauzeno nuotykiai“ su ryškiais šviesų ir plastikos elementais patiks ir vaikams, ir suaugusiems. Naujame teatro spektaklyje išmoningai papasakoti ekscentriškojo barono prisiminimai apie tai, kaip jis keliavo į Mėnulį ar traukė save už plaukų iš pelkės, nė vieno nepaliks abejingo.

Balandžio 25 d. svečiai iš Talino vaidins dviejų dalių komediją „Estiškos laidotuvės“. Ši gyvojo estų klasiko Andruso Kivirähko pjesė Estijoje sulaukė didžiulės sėkmės, nors joje piešiamas švelniai satyrinis estų paveikslas. Pasak spektaklio kūrėjų, estai turi puikų humoro jausmą ir nevengia pasijuokti patys iš savęs. Mitas apie estų darbštumą, anot pjesės autoriaus, yra sunki našta, nepakeliamas krūvis, kurį tauta išdidžiai neša ant savo pečių, nesusimąstydama, jog žaloja savo stuburą. Pjesė pasakoja vienos estų šeimos istoriją, už kurios slypi tūkstančiai tokių šeimų istorijų. Visa XX amžiaus istorija paliečia senojo Andreso, jo artimųjų ir kaimynų likimus. Visą gyvenimą jis nenuilsdamas dirbo, niekas niekada nėra matęs senojo Andreso sėdinčio sudėjus rankas... Ir štai Andresas vyresnysis miršta. Tačiau ir mirtį jis pasitinka dirbdamas – kaimynai randa jį prie malkų stirtos su kirvuku rankose...

Balandžio 26-ąją Estijos rusų teatras rodys režisieriaus Filippo Loso spektaklį „Susitaikymo menas“ pagal prancūzų dramaturgės Yasminos Reza pjesę „Skerdynių dievas“. Šios dramaturgės pjesės statomos visame pasaulyje. 2007 m. sukurta pjesė „Skerdynių dievas“ pirmą kartą buvo pastatyta Ciuriche, vėliau buvo sėkmingai rodoma Niujorko, Londono, Paryžiaus scenose, pelnė prestižinių premijų. 2011 m. režisieriaus Romano Polanskio filmas pagal šią pjesę tapo vienu iš Venecijos festivalio atradimų.

Pjesėje dvi sutuoktinių poros susitinka, kad aptartų savo sūnų muštynes, galų gale susipyksta ir prikalba iš pradžių kaimynams, o paskui ir vieni kitiems visa tai, kas anksčiau būdavo nutylima dėl politinio korektiškumo ir auklėjimo. Aukštuomenės pokalbio metu herojai nusiplėšia kaukes ir parodo savo tikrąjį veidą. Priverstinės šypsenos, griežtas oficialumas, itin taktiški atsiprašymai – visa tai praranda bet kokią prasmę. Veikėjai tiesiog pavargo būti santūrūs, civilizuoti, mandagūs. Šioje komiškoje istorijoje autorė atskleidžia šiuolaikinės Vakarų visuomenės silpnumą ir veidmainiškumą, santuokos institucijos žlugimą, moralinę krizę.

Režisierius F. Losas nuo 2017 m. yra Estijos rusų teatro meno vadovas, stato spektaklius įvairiuose Estijos ir užsienio teatruose, o šiuo metu LRDT scenoje kuria spektaklį „Utopija“ pagal šiuolaikinio rusų dramaturgo Michailo Durnenkovo pjesę, 2019 m. pelniusią Rusijos teatro apdovanojimą „Auksinė kaukė“.

Lietuvos rusų dramos teatre – svečiai. Pernai Lietuvos žiūrovų šiltai priimtas Estijos rusų teatras į Vilnių grįžo išplėtęs gastrolių repertuarą – žiūrovai išvys keturis spektaklius suaugusiems ir du jaunajai publikai.

Pernai Lietuvoje Estijos rusų teatro spektakliai „Vedybos“ ir „Berniukas, kuris nieko nebijojo“ sulaukė didelio publikos pripažinimo. Šįkart Vilniuje prieš pat pasirodymą Lietuvos rusų dramos teatre kolektyvas repetuoja lenkų dramaturgo Mareko Modzelewskio pjesę „Karūnavimas“. Režisierius šiame spektaklyje ryžosi pats vaidinti vieną pagrindinių veikėjų.

„Vienas iš veikėjų yra karalius. Jei jo nebūtų, tai tebūtų paprasta buitinė istorija, bet karalius yra ir komentuoja pjesę. Supratau, kad nenoriu šitos rolės kam nors atiduoti – ir ne dėl gobšumo, o todėl, kad supratau, jog daug ko negalėčiau pasakyti“, – sakė Estijos rusų teatro meno vadovas Igoris Lisovas.

Lietuvos žiūrovų šiltai priimtas teatras iš Estijos be jau minėtos šeimos santykius narpliojančios M. Modzelewskio pjesės „Karūnavimas“ šiemet atvežė ir Aleksandro Ostrovskio komediją „Paskutinė auka“, kuri privers dar kartą pajusti, jog svarbiausia gyvenime yra meilė; netikėta režisūra stebinantį režisieriaus Igorio Lysovo pastatymą, paremtą anglų literatūros klasiko Johno Wilsono poema „Maro miestas“ ir Aleksandro Puškino mažąja tragedija „Puota maro metu“; bei režisieriaus Sergejaus Fedotovo pastatytą Nikolajaus Gogolio komediją „Lošėjai“ apie azartą ir apgaulę. Žiūrovai taip pat išvys ir pernykštį spektaklį vaikams „Berniukas, kuris nieko nebijojo“ bei brolių Grimų pasaką „Karalius Strazdabarzdis“.

„Svarbiausiais mūsų atvežtais spektakliais pavadinčiau spektaklius vaikams. Galiu užtikrinti, kad į juos sudėjome visą savo išmanymą. Visus vaikų spektaklius kuriame kartu su žiūrovais. Maži vaikai tampa aktyviais veikėjais. Mums tai patinka, o tokius interaktyvius pastatymus  vaikai labai mėgsta“, –sakė teatro meno vadovas.

Pažintį su Lietuvos žiūrovais Estijos rusų teatras tęs iki šeštadienio. Jau tariamasi ir dėl Lietuvos rusų dramos teatro trupės gastrolių Estijoje.

Estijos rusų teatras tęsia pažintį su Lietuvos žiūrovais. Pernai šiltai sutiktas teatras šiemetinės viešnagės metu pristatys keturis spektaklius suaugusiems ir du jaunajai publikai.

Viena žinomiausių brolių Girmų pasakų „Karalius Strazdabarzdis"  prasidės Estijos rusų teatro gastrolės. Tą patį vakarą į sudėtingus šeimos santykius įtrauks šiuolaikinio lenkų dramaturgo Mareko Modzelewskio „Karūnavimas". Kitomis dienomis publikai bus parodyti spektakliai pagal pripažintų klasikų kūrinius, tai - Aleksandro Ostrovskio „Paskutinė auka", priversianti dar kartą pajusti, jog gyvenime svarbiausia - meilė;  anglų literatūros klasiko Johno Wilsono poema „Maro miestas" ir Aleksandro Puškino mažąja tragedija „Puota maro metu" paremtas režiseriaus Igorio Lysovo pastatymas „Puota maro metu. The city of the plague", o apie azartą ir apgaulę su žiūrovais kalbėsis Nikolajaus Gogolio komedijos „Lošėjai".

Publikos pageidavimu vėl bus parodytas spektaklis vaikams „Berniukas, kuris nieko nebijojo".

Broliai Grimai „Karalius Strazdabarzdis"

(vaikams nuo 3-ejų metų)

„Karalius Strazdabarzdis" - viena žinomiausių brolių Grimų pasakų. Tai - istorija apie stebuklingą princesės virsmą iš bejausmės lėlės į žmogų, pasakojimas apie gebėjimą atjausti ir pagelbėti. „Karalius Strazdabarzdis" - pasaka-žaidimas. Mažieji ne tik žiūri spektaklį, bet ir vaidina kartu su aktoriais. Kiekvienas jų gauna stebuklingą apsiaustą, paverčiantį jį spektaklio veikėju. Ir galima netgi keisti veiksmo eigą!

Spektaklio repertuaras: sausio 13 d. 12.00 val. ir sausio 14 d. 12.00 val.

Marek Modzelewski „Karūnavimas"

(N-16)

Žinomo lenkų dramaturgo kūrinį galima vertinti ir kaip įprastą šiuolaikinę šeimos istoriją, kurios herojus - toks kaip ir daugelis žmonių žiūrovų salėje, kaip daugelis Europos gyventojų - neturėjo tikro tėvo palaikymo. Tie, kam pasisekė, žino - toks palaikymas kartais pasireiškia mažais buitiniais gestais, žvilgsniais, atsitiktiniais žodeliais, kurie paremti nuoširdumu ir atsakingumu formuoja charakterį ir likimą, atsparumą ir saugumo jausmą.

Spektaklyje taip pat vystoma atsitiktinių vaikų ir atsitiktinių tėvų tema. Mes tampame žmonėmis be šaknų, o neįsišaknijusius augalus dykumos vėjas ridena smėliu, niekur neleisdamas prigyti ir nesuteikdamas galimybės maitintis meile. Sunkiausias kelias - kelionė į save. Šiuo detektyviniu keliu eina ir dramaturgas, ir režisierius Igor Lysov, kuris pats vaidina Karalių. Spektaklis rodomas sausio 13 d. 18.30 val.

Nikolajaus Gogolio „Lošėjai"

Nėra azartiškesnio pokšto nei sukčiauti kartu su bendrininkais.

Laikas, „užmušinėjamas" lošiant kortomis, pavertė žmones mistinėmis būtybėmis, siluetais, šėšėliais. Ir štai šie atgiję šėšėliai tyčiodamiesi priveda prie beprotybės savo eilinę auką...

Estijos rusų teatre spektaklį „Lošėjai" pastatė premijos „Auksinė kaukė" laureatas, režisierius Sergej Fedotov iš Permės. Lietuvos žiūrovai turėjo galimybę matyti jo režisuotus spektaklius „Luošys iš Inišmano" ir „Vedybos".

Spektaklis rodomas sausio 14 d. 18.30 val.

Alfred Smedberg „Berniukas, kuris nieko nebijojo"

(vaikams nuo 3-ejų metų)

Naujausias režisierės Polinos Stružkovos pastatymas pagal švedų rašytojo Alfredo Smedbergo pasaką sudomins mažuosius žiūrovus, norinčius aktyviai dalyvauti spektaklyje.

Spektaklis rodomas LRDT Mažojoje salėje sausio 15 d. 12.00 val. ir 14.00 val.

Aleksandr Puškin, John Wilson „Puota maro metu. The city of the plague"

Meninis Igoriaus Lysovo projektas remiasi anglų literatūros klasiko Johno Wilsono dramine poema „Maro miestas" („The City Of The Plague") ir Aleksandro Puškino mažąja tragedija „Puota maro metu". Spektaklis kalba apie marą, kuris apima ne žmogaus kūną, o protą. Pasaulis išgyvena laikus, užšaldžiusius visas žmogiškas vertybes. Kur tiesa, kur melas, kur gėris, o kur blogis - neaišku.  Spektaklis rodomas sausio 15 d. 18.30 val.

Aleksandr Ostrovskij „Paskutinė auka"

„Paskutinė auka" - viena vėlyvųjų iškilaus rusų dramaturgo komedijų, kurioje, režisieriaus Vlado Troickio manymu, galima atrasti neįtikėtinai įdomų, beveik Šekspyro vertą veiksmą. Statytojui pjesėje svarbiausia - svajonės apie meilę.

Spektaklis rodomas sausio 16 d. 18.30 val.

Estijos rusų teatro spektakliai rodomi rusų kalba be lietuviškų titrų.