Armėnijos sostinėje antradienį paryčiais riaušių policija panaudojo vandens patrankas, kad išvaikytų šimtus prieš vyriausybę protestavusių žmonių, kurie reiškė nepasitenkinimą padidėjusiomis elektros kainomis.

Pirmadienį maždaug 5 tūkst. protestuotojų dalyvavo eitynėse link prezidentūros, protestuodami prieš elektros kainų augimą ir valstybės vadovo Seržo Sargsiano vyriausybės nesugebėjimą pažaboti skurdą šioje Kaukazo valstybėje, neturinčioje priėjimo prie jūros.

Protestus, kuriuos organizavo su jokiomis politinėmis partijomis savęs nesiejantys jauni aktyvistai, išprovokavo valstybinės kainų priežiūros komisijos praeitą savaitę priimtas sprendimas nuo rugpjūčio 1-oaios padidinti elektros energijos tarifus 17–22 procentais.

Iš pradžių jokie politiniai reikalavimai nebuvo keliami, bet vėliau kai kurie demonstracijos dalyviai pareikalavo S.Sargsiano atsistatydinimo.

Pasibaigus eitynėms, keli šimtai žmonių neišsiskirstė ir surengė sėdimąjį protestą centriniame bulvare bei blokavo eismą.

Antradienį paryčiais kelios dešimtys policininkų buvo pasiųsti išvaikyti protestuotojų, prieš kuriuos buvo panaudotos guminės lazdos ir vandens patrankos.

Taip pat pranešama, kad neuniformuoti policininkai mušė žurnalistus, kurių įranga buvo sulaužyta arba konfiskuota.

Armėnijos policijos atstovas Ašotas Agaronianas sakė, kad buvo sulaikyti 237 demonstrantai. Pasak jo, per šiuos neramumus buvo sužeisti septyni demonstrantai ir 11 policininkų.

Opozicijos partija „Armėnijos nacionalinis kongresas“ antradienį per parlamento posėdį pareiškė protestą prieš demonstrantų išvaikymą ir pareikalavo paleisti visus sulaikytuosius.

Opozicinės Paveldo partijos lyderis Rafis Hovanisianas, varžęsis su S.Sargsianu per 2013 metų prezidento rinkimus, taip pat pasmerkė vyriausybę dėl griežtų veiksmų prieš protestuotojus, vadindamas juos „nacionaline gėda“.

Armėnija, turinti 3,2 mln. gyventojų, smarkiai nukentėjo dėl ekonominės krizės Rusijoje. Eksportas į Rusiją smarkiai krito, taip pat labai sumažėjo pinigų perlaidos iš toje šalyje dirbančių armėnų.

Sausį Armėnija prisijungė prie Rusijos vadovaujamos Eurazijos muitų sąjungos, o šis žingsnis dar padidino Jerevano priklausomybę nuo Maskvos.

Buvusi sovietinė Armija yra ekonomiškai izoliuota, o jos sienos su Turkija bei Azerbaidžanu uždarytos dėl tebesitęsiančių tarptautinių ginčų.

Po Europos Sąjungos (ES) ir Rusijos sankcijų praradimus patyręs mūsų verslas ieško naujų rinkų ir toli nuo Lietuvos, ir kaimynystėje. Baltarusija jau seniai Lietuvai ekonomiškai svarbi, deja, kartu ir politiškai itin problemiška partnerė.

Baltarusija – autoritarinė, nelaisva šalis. Jau 20 metų valdančio Aleksandro Lukašenkos režimas apsunkina Baltarusijos dialogą ne tik su Lietuva, bet ir visa ES. Ne gana to, Baltarusija tampa vis labiau priklausoma nuo Rusijos, o jai prisijungus prie Eurazijos muitų sąjungos buvo apribota ir savarankiška užsienio prekybos politika. Minskas virsta Maskvos palydovu, o tai tenkina Rusiją. Todėl šią savaitę Mogiliove įvykęs Baltarusijos ir Lietuvos ekonomikos forumas, kuriame dalyvavo ne tik verslo atstovai, Seimo nariai, bet ir premjeras, verčia kelti klausimą, ar patikima šalis investicijoms yra Baltarusija. Ar apdrausti mūsų verslininkai, tik ką patyrę nuostolius Rusijoje, nuo praradimų Baltarusijoje?

Smunkantis Rusijos rublis tempia paskui save ir broliškos Baltarusijos rublį. Tai – prieš artėjančius rinkimus labai nemaloni žinia Baltarusijos diktatoriui. A. Lukašenka audžia ambasadorių kailį: nori dirbti – rūpinkis, kad į šalies biudžetą plauktų doleriai.

„Jei nori būti ambasadoriumi, prašau, prieš vykdamas, pagalvok apie tai. Tai užduotis Nr.1. Bus eksportas, bus ir valiuta“, – sako A. Lukašenka.

Ekonomikos forume verslininkai kalbėjo apie galimas verslo rizikas Baltarusijos rinkoje. Premjeras Algirdas Butkevičius taip pat neatmeta, kad verslas, investuodamas Baltarusijoje, rizikuoja.

„Aišku, visur rizika yra. Apie tai irgi buvo kalbėta, ar jie tikrai jaučiasi tvirtai, jeigu būtų priimti politiniai sprendimai, kurie galėtų pakenkti jų investicijoms. Tai [patarti verslininkams, ar skubėti investuoti] yra ne premjero pareiga, tai būtų visiškai neatsakinga, tada reikėtų man prisiimti, savaime suprantama, jų rizikos dalį. Jeigu patikėtų, kad aš jiems tai rekomenduoju, tai iš mano pusės būtų labai neišmintinga“, – tikina premjeras.

Nors premjeras nepataria skubėti lietuviams investuoti Baltarusijoje, tačiau Mogiliove žurnalistams optimistiškai kalbėjo apie baltarusiškų investicijų Lietuvoje ir lietuviškų Baltarusijoje ateitį

„Tikimės, kad po tokių susitikimų ir gerų diskusijų, kad ryšiai ekonominiai ekonominėje sferoje – tiek transporto, tiek investicijų srityje pritraukiant investicijas į Lietuvą, tiek iš Lietuvos į Baltarusiją ir įgyvendinant ambicingus investicinius projektus – tik stiprės, gerės ir jų daugės“, – viliasi A. Butkevičius.

Lietuvos premjerui parodyta sėkmingai veikianti lietuvių įmonė, gaminanti baldus švedų IKEA prekybos centrams Rusijoje, kur realizuoti produkciją lietuviams kvaršinti galvos netenka. Šį projektą kreditavęs ERPB apsidraudė nuo nemalonių staigmenų. Tačiau tokių sėkmingų projektų – vargu, ar daug. Lietuvos verslininkai neslepia, kad Baltarusija – padidintos rizikos šalis, kol kas niekas negali garantuoti, kad bus kitaip.

„Be abejonės, rizikos faktorius, kaip jūs ir minite, turi būt įvertintas, nes yra lietuvių kompanijos, kurios turėjo bėdų su partneriais Baltarusijoje, kada buvo pasinaudota jų stipresniąja puse. Yra vakarietiškų investicijų, kur buvo pasinaudota auksinės akcijos teise ir kai kurios reprivatizuotos įmonės, sakykime, nacionalizuotos įmonės ir t.t“, – tvirtina Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis.

Prof. Ramūnas  įspėja, kad tokius ES valstybių vadovų vizitus, ekonomikos forumus A. Lukašenka gali panaudoti artėjančiai Baltarusijos prezidento rinkimų kampanijai.  

„Tad, viena vertus, tai yra kaimyninė rinka ir kai kurioms Lietuvos įmonėms ji svarbi. Tokiais atvejais, kai premjeras pats dalyvauja verslininkų renginy tokiose šalyse, tai labai svarbus signalas ir parama verslui. Kita vertus, premjeras ar Lietuvos institucijos negali garantuoti, kad tiems, kurie investavo, negresia jokie politiniai veiksmai, kurie gali sukelti jiems didelių nuostolių, tai yra tikėtina, jeigu politiškai Baltarusijos vadovui tai pasirodys reikalinga“, – teigia VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Ramūnas Vilpišauskas.

Ne tik Baltarusijos diktatoriaus veiksmai gali kelti pavojų mūsų verslininkams, bet ir politinė Minsko priklausomybė nuo Kremliaus. Tą dieną, kai Lietuvos ir Baltarusijos premjerai aptarinėjo verslo galimybes, Baltarusijos televizijos transliavo svarbiausią dienos naujieną – prezidento A. Lukašenkos susitikimą su Rusijos vadovaujamos Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos atsakinguoju sekretoriumi Nikolajumi Bordiuža.

Kolektyvinio saugumo sutarties organizacija vadinama alternatyva NATO. A. Lukašenka aukštą Maskvos pareigūną užtikrino, kad Baltarusija su Rusija yra pasirengusi stiprinti savo vakarinių sienų su Lietuva ir Lenkija apsaugą. Prieš artėjančius prezidento rinkimus A. Lukašenka pradėjo naują flirtą su ES, tačiau tai jam netrukdo telkti Rusijos karinę jėgą: Maskva kitąmet planuoja į Baltarusiją pasiųsti 14 SU-27, tad čia Rusijos naikintuvų skaičius išaugtų iki 24.

A. Lukašenka yra sakęs, kad Rusijos naikintuvai – atsakas į NATO sprendimą didinti savo karines oro pajėgas Baltijos šalyse ir Lenkijoje. Minske Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu patvirtino, kad Baltarusijai planuojama artimiausiu metu perduoti keturis zenitinių raketų S-300 kompleksus. Baltarusijos opozicija spėlioja, kad už naujų karinių bazių atsiradimą Maskva savo strateginei sąjungininkei atlygins dar pigesnėmis nafta ir dujomis, suteiks naują paskolą. 

Tuo metu Lietuvos verslo elitas išlieka optimistais ir tiki, kad šiandieninė situacija Baltarusijoje keisis.

„Reikia pripažinti, kad A. Lukašenkos veiksmai yra sąlygoti, puikiai suprantame, kas vyksta Baltarusijoje. Aš netikiu, kad šiandien, rytoj ar poryt ten staigiai kažkas pasikeis, bet, manau, kad žmonių, suprantančių, kuriuo keliu reiktų valstybei judėti, skaičius tikrai didėja. Optimistiškai tikiu, po kažkokio laikotarpio Baltarusija turės būti saugia ES dalimi“, – viliasi R. Dargis.

Bėda ta, kad optimizmas neturi datos.

Tęsiantis mūšiams Rytų Ukrainoje, šalies ekonomika vis labiau grimzta į sąstingį, smunka gyventojų perkamoji galia. Rusijai metų pradžioje paskelbus daugumai ukrainietiškų prekių embargą, verslas skaičiuoja milijoninius nuostolius ir ieško kur parduoti produkciją, o į Ivano Frankivsko regioną viliojami investuotojai iš užsienio.

Mėsos gaminių įvairovė Vakarų Ukrainos parduotuvėse, pasak pačių gamintojų, prieš daugiau nei pusmetį buvo skurdesnė nei dabar. Mat apie 60 proc. mėsos produkcijos keliaudavo į Eurazijos muitų sąjungos šalis – Rusiją, Baltarusiją ir Kazachstaną.

Dabar 10–15 proc. kritus gyventojų perkamajai galiai, įmonės neturi kur dėti užaugintų galvijų ir kiaulių. Ekonomikos analitikai prognozuoja, kad metų pabaigoje bendrojo vidaus produkto deficitas sieks 15 proc.

„Muitų sąjungos rinka mums buvo palanki, ėmė daug produkcijos. Dabar gamybos apimtys krito 30–35 proc. Mes negalime taip greitai pereiti į kitas rinkas. Ieškome būdų kaip realizuoti produkciją Moldovoje. Plečiame pardavimus į Ukrainos gilumą, nes Vakarų Ukrainoje pardavimai mūsų netenkina“, – sako AB „UkrLandFarming“ generalinis direktorius Volodymyras Storoženko.

Tačiau su maisto produktais įžengti į kitus regionus, pasak verslininkų, nėra taip lengva. Antai Ivano Frankivsko regione duonos gaminių siūlo apie 200 įmonių – vidaus rinkoje konkurencija milžiniška.

„Tai savotiškas stimulas gerinti gaminių kokybę. Naudojame tokius įrenginius, kurie leidžia taupyti elektros energiją, ir taip išlaikome duonos gaminių savikainą, nekeliame kainų“, – sako Ivano Frankivsko duonos kombinato direktorė Svetlana Krivoručko.

Ivano Frankivsko savivaldybė net ir esant nestabiliai politinei padėčiai šalyje ieško investuotojų iš užsienio ir siūlo lengvatas: atleisti nuo socialinio mokesčio miesto infrastruktūrai gerinti bei žemės nuomos mokesčio, o žemė nuomojama 50 metų.

„Bandome prisikviesti investuotojų. Juos pirmiausia domina žemės sklypai su įrengta infrastruktūra. Investuotojams siūlome netgi tas įmones, kurios laikinai sustabdė gamybą arba bankrutavo, bet turi daug laisvų gamybinių plotų. Ir laisvos žemės naujų gamyklų statybai“, – sako Ivano Frankivsko savivaldybės Prekybos ir investicijų skyriaus vedėja Nadija Karabin.

Rytų Ukrainoje nesibaigia mūšiai, šalies armijai trūksta technikos ir karinės įrangos. Vakarų Ukrainos didžiųjų miestų merai verslui siūlo apleistas gamyklas su karo pramonės gamybos įrenginiais.

„Manau, kad būtina kai kurias valstybines įmones perorientuoti į karinę pramonę. Esant krizei reikia skatinti vidaus rinkas. Juk Rytuose ekonomika sustingusi. Ir kuo greičiau investuoti į žemės ūkį ir atgaivinti“, – teigia Ivano Frankivsko meras Viktoras Anuškevičius.

„Kiekviena įmonė dalį pelno atideda armijai remti. Manau, kad mūsų ekonomiką pats laikas pastatyti ant karinių bėgių, nes Rusija paskelbė karą, – sako Lvovo meras Andrejus Sadovyj. – Noriu padėkoti draugams -lietuviams, lenkams – kurie žino, kas yra Sovietų Sąjunga ir imperinė Rusija, ir dėl to agresoriui įvedė ekonomines sankcijas. Nes kai kurios Europos šalys su didele demokratijos patirtimi – vokiečiai, prancūzai, italai – jie kitaip žiūri į Rusiją, nes Rusijoje jos iš karo pramonės uždirba milijardus pelno“.

Ukrainos prezidentui Petro Porošenkai priklausanti gamykla jau gamina granatsvaidžius. Kaip skelbia žiniasklaida kitos gamyklos Kijeve pasirengusios gaminti neperšaunamas liemenes, terminius-optinius ieškiklius, bepiločius lėktuvus.