Grynieji pinigai tebėra plačiai naudojami devyniolikoje euro zonos šalių, nors daugelis parduotuvių ir įmonių paprašė klientų rinktis atsiskaitymą kortelėmis ar bekontaktį mokėjimą, kad būtų galima išvengti sąlyčio su banknotais, kuriuos galėjo liesti užsikrėtęs asmuo.

ECB vykdomosios valdybos narys Fabio Panetta (Fabijas Paneta) tinklaraštyje nurodė, jog Europos laboratorijose atlikti tyrimai parodė, kad ant nerūdijančio plieno paviršių, pavyzdžiui, ant durų rankenos, koronaviruso išlikimo per pirmas kelias valandas po užteršimo rodiklis yra „10–100 kartų didesnis“ negu ant euro banknotų.

„Kitos analizės rodo, jog būti perneštam nuo porėtų paviršių, tokių kaip banknotų medvilninio popieriaus, virusui yra kur kas sunkiau negu nuo lygių paviršių, pavyzdžiui, plastiko“, – pažymėjo F. Panetta.

Euro banknotai spausdinami ant gryno medvilnės pluošto popieriaus, todėl yra atsparūs nusidėvėjimui.

„Palyginti su kitų rūšių paviršiais, kuriuos žmonės liečia kasdieniame gyvenime, banknotai apskritai nekelia ypač didelės rizikos užsikrėsti“, – parašė ECB vykdomosios valdybos narys.

Kinijos centrinis bankas vasarį paskelbė pradėjęs dezinfekuoti banknotus ultravioletiniais spinduliais, siekdamas pažaboti koronaviruso plitimą.

F. Panetta tinklaraštyje nepaminėjo, ar buvo atlikta kokių nors bandymų vertinant užsikrėtimo naudojant euro monetas riziką.

Euro banknotus ir monetas visame žemyne naudoja daugiau kaip 340 mln. žmonių.

Pasak ECB, grynieji pinigai tebėra pagrindinis euro zonos vartotojų atsiskaitymo būdas – grynaisiais atliekami trys ketvirtadaliai mokėjimų.

Toks atsiskaitymo būdas yra ypač populiarus didžiosiose šalyse, tokiose kaip Vokietija, Italija ir Ispanija.

Per koronaviruso krizę grynųjų pinigų paklausa buvo „mažiau nuspėjama“, pažymėjo F. Panetta. Kai kurie vartotojai, anot jo, buvo linkę kaupti pinigus namuose, o kiti dėl karantino leido mažiau pinigų.

„Prieš 20 metų sukurtas euras jau yra tapęs antrąja po JAV dolerio pagal svarbą pasaulio valiuta, tačiau pasiekta „sidabrinė“ pozicija nėra euro galimybių riba. Didesnis euro tarptautinis populiarumas yra ir galimas, ir reikalingas ES ekonomikai ir gyventojams,“ – Lietuvos banko pranešime cituojamas V. Vasiliauskas.

Jo teigimu, išaugęs tarptautinis euro naudojimas reikštų, kad Europos ekonomikos ir finansų sistema yra stabili ir atspari, o finansų rinkos – gilios ir likvidžios. Tai taip pat sudarytų palankias sąlygas didinti ES ekonominį konkurencingumą, mažėtų su tarptautine prekyba susijusios sąnaudos, kylančios dėl valiutos konvertavimo ir kurso svyravimo.

Lietuvos banko valdybos pirmininko vertinimu, politikos formuotojai turi svertų, kuriais galėtų paskatinti rinkos dalyvius aktyviau naudoti eurą.

„Negalima tokių esminių klausimų kaip Europos indėlių garantijų sistema ar bendra ES saugaus turto klasė tiesiog padėti į stalčių ir jų nebejudinti. Keičiantis Europos Komisijos (EK) sudėčiai, turime tęsti aukšto lygio politines diskusijas ir priimti būtinus sprendimus, leidžiančius žengti realius žingsnius pirmyn. Tai prisidėtų prie gilesnės ES integracijos, be kurios sunku tikėtis sėkmingos ir tolygios mūsų bendrijos raidos ir atsparumo išorės iššūkių akivaizdoje,“ – sakė V. Vasiliauskas.

Euras yra devyniolikos ES šalių valiuta, ją naudoja apie 340 mln. europiečių. Lietuva eurą įsivedė 2015 m. sausio 1 d. ES bendroji valiuta euras pradėta naudoti 1999 m. sausio 1 d. finansų rinkose elektronine forma.

Pasak Lietuvos banko, iniciatyva didinti tarptautinį euro vaidmenį kilo 2018 m. pabaigoje, kai EK paskelbė specialų komunikatą šia tema. Po jo pristatymo prasidėjo politinio lygmens diskusijos, konsultacijos su rinkos dalyviais. Tikėtina, kad klausimas dėl tarptautinio euro vaidmens bus svarbus ir naujosios EK darbotvarkėje.