Remiantis žiniasklaidos pranešimais, kuriuos patvirtino šaltinis, F-35 pakeistų kelių dešimtmečių senumo lėktuvus „Tornado“, kurie vieninteliai gali nešti JAV branduolinius ginklus.

F-35, laikomas moderniausiu koviniu orlaiviu pasaulyje, dėl savo unikalios formos ir dangos yra sunkiai susekamas priešo radarų.

Pranešama, kad papildomi naikintuvai „Eurofighter“, kuriuos Vokietija planuoja įsigyti, bus naudojami per kitas operacijas, įskaitant elektroninę karybą ir palydos misijas. Šiuos orlaivius gamina konsorciumas, į kurį įeina ir europiečių korporacija „Airbus“.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) praėjusį mėnesį pažadėjo skirti 100 mlrd. eurų specialiajam savo ginkluotųjų pajėgų fondui ir tokiu būdu padidinti savo išlaidas gynybai iki daugiau kaip 2 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP).

Didinamos išlaidos reiškia esminį posūkį didžiausiai Europos ekonomikai, priverstai pergalvoti gynybos finansavimo politiką, iš dalies nulemtą istorinės kaltės dėl Antrojo pasaulinio karo.

Vokietija yra sulaukusi kritikos už tai, kad nepakankamai investuoja į savo gynybą.

Pokyčius Vokietijos pozicijoje nulėmė į Europos žemyną sugrįžęs karas, prasidėjęs Rusijai vasario 24 dieną įsiveržus į kaimyninę Ukrainą. Šis įvykis sukrėtė Vokietijos saugumo jausmą, o šalies ginkluotųjų pajėgų būklė atsidūrė neigiamo dėmesio centre.

Tačiau F-35 įsigijimas kelia klausimų dėl bendro Europos naikintuvo, kuriamo kartu su Ispanija ir Prancūzija, ateities.

Šis lėktuvas, žinomas kaip „Future Combat Air System“ (FCAS), iki 2040 metų turėtų pakeisti prancūziškus naikintuvus „Rafale“, taip pat Vokietijos ir Ispanijos gamybos orlaivius „Eurofighter“.

Vasario pabaigoje O. Scholzas pamėgino išsklaidyti nuogąstavimus, kad projektas gali tapti nereikalingu, teigdamas, kad bendra Europos šalių iniciatyva yra „absoliutus prioritetas“.

„Man svarbu... kad naujos kartos kovinius lėktuvus ir tankus kurtume bendradarbiaudami su partneriais Europoje“, – pabrėžė kancleris.

Pasak O. Scholzo, vokiečių ginkluotosios pajėgos (Bundesveras) taip pat turi artimiausiu metu pakeisti savo „Tornado“ flotilę, nes šie naikintuvai tapo „pasenę“.

Vokietijos parlamentarai jau anksčiau buvo patvirtinę sutartį su „Airbus“. Pagal sutartį, naikintuvai kainuos beveik 5,5 mlrd. eurų ir bus pristatyti 2025–2030 m.

Berlyno teigimu, ši sutartis yra dalis šiemet priimto plano pakeisti senus „Tornado“ naikintuvus 93 naujais europietiškais naikintuvais ir 45 amerikietiškais F-18 naikintuvais.

Kanclerės Angelos Merkel vyriausybė taip tikisi įgyvendinti įsipareigojimus NATO ir tuo pačiu paremti Europos gynybos pramonę.

Nors gynybos ministrė Annegret Kramp-Karrenbauer tikėjosi, kad parlamentarai dėl amerikietiškų naikintuvų įsigijimo galės balsuoti iki rinkimų kitą rudenį, tačiau šiuo metu numatoma dėl šio projekto balsuoti tik vėliau.

„Airbus“ gynybos ir kosmoso padalinio direktorius Dirkas Hoke tvirtino, kad „Eurofighter“ naikintuvai galės būti naudojami iki 2060-ųjų ir dar vėliau, jie taip pat bus suderinami su šiuo metu kuriamu europietišku naujos kartos naikintuvu, žinomu FCAS pavadinimu.

Ministras Juri Luikas (Jūris Luikas) pareiškė, kad virš Estijos pietinės dalies antradienį paleista raketa „oras–oras“ dar nebuvo rasta. Vis dėlto jis pridūrė, kad raketa veikiausiai nukrito atokiame gamtos draustinyje Jegevos apskrityje arba automatiškai susinaikino ore.

Ispanijos oro pajėgoms priklausantis naikintuvas „Eurofighter Typhoon“ dalyvavo Baltijos šalių oro erdvės patruliavimo misijoje ir buvo apginkluotas AMRAAM raketomis, turinčiomis iki 10 kg sprogstamosios medžiagos.

J. Luikas pabrėžė, kad Estija tebepasitiki šia NATO misija, prasidėjusia 2004-aisiais, kai Baltijos šalis įstojo į Aljansą.

Estijos gynybos ministerija ketina kartu su Ekonomikos reikalų ir ryšio ministerija įvertinti reglamentus ir procedūras, susijusias su karinių oro pratybų saugumu.

„Šis incidentas neįvyko dėl procedūrų ar reguliavimo kaltės, nekilo grėsmės ir civiliniams skrydžiams, bet atsižvelgiant į incidento rimtumą, būtina dėl viso pikta įsitikinti, kad Estija padarė viską, kad užtikrintų saugumą“, – sakė Gynybos ministerijos generalinio sekretoriaus pavaduotojas gynybos planavimo reikalams Meelis Oidsalu (Melis Oidsalus).

„Ispanai, kuriems priklauso ir lėktuvas, ir raketa, atliks tyrimą dėl techninių aplinkybių“, – pridūrė jis.

„Pasakiau NATO generaliniam sekretoriui, kad tai yra rimtas incidentas, ir kad mes, estai, suprantama, esame susirūpinę. Ačiū Dievui, kad, mūsų žiniomis, per incidentą niekas nenukentėjo“, – premjero žodžius citavo jo atstovai.

„Paprašiau NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo, kad NATO labai rimtai įvertintų vakarykštį incidentą ir greitai išsiaiškintų visas detales. Be abejo, mūsų institucijos prie to prisidės kaip įmanoma“, – nurodė vyriausybės vadovas.

„Generalinis sekretorius patvirtino man, kad NATO ir glaudžiai su oro erdvės patruliavimu susiję sąjungininkai padarys tą patį. NATO oro erdvės patruliavimo misija yra svarbi užtikrinant Estijos ir viso Aljanso saugumą“, – pridūrė jis.

J. Ratas ir J. Stoltenbergas taip pat aptarė liepos mėnesį įvykusio NATO viršūnių susitikimo rezultatus ir priėjo išvadą, kad Aljansui svarbu ir toliau didinti išlaidas gynybai. Estija šiuo metu skiria šiai sričiai daugiau kaip 2 proc. savo bendrojo vidaus produkto.

Ispanijos gynybos ministrė apgailestauja dėl raketos paleidimo

Ispanijos gynybos ministrė Margarita Robles Fernandez (Margarita Robles Fernandes) trečiadienį kalbėdamasi su Estijos gynybos ministru Juri Luiku (Jūriu Luiku) sakė, kad labai apgailestauja dėl įvykusio incidento.

„Aptarėme incidento aplinkybes ir susitarėme glaudžiai bendradarbiauti, kad surastume raketą ir ištirtume šį incidentą“, – J.Luiko žodžius citavo jo atstovai.

Abu ministrai pabrėžė, kad NATO vykdoma Baltijos šalių oro policijos misija yra labai svarbi užtikrinant Aljanso saugumą, todėl ją būtina tęsti.

Antradienį mokymo misijoje dalyvavęs ispanų „Eurofighter“ atsitiktinai paleido raketą AMRAAM Estijos oro erdvėje, šešių kilometrų aukštyje, bet per incidentą niekas nenukentėjo.

Estijos karinių oro pajėgų vadas pulkininkas Riivo Valge (Ryvas Valgė) trečiadienį per spaudos konferenciją sakė, kad tikėtina raketos kritimo vieta jau nustatyta.

„Pirmoje dienos pusėje nustatėme tikėtiną raketos kritimo vietą. Netiesioginiai ženklai rodo, kad raketa yra būtent ten; tame rajone dirba Gynybos pajėgų ekspertai“, – sakė kariškis.

„Galime 95 proc. tikimybe sakyti, kad ankstesnę dieną dingusi raketa jau rasta, bet jos svarbios detalės dar neaptiktos“, – pridūrė R. Valgė.

Pasak jo, jau žinoma raketos skrydžio trajektorija ir zona, kur ji tikriausiai sprogo įsirėžusi į žemę.

Ispanijos pietvakariuose pirmadienį sudužo karo lėktuvas „Eurofighter“, tūpdamas Morono karinių oro pajėgų bazėje netoli Sevilijos, pranešė Gynybos ministerijos atstovė spaudai.

„Vienas (lėktuvas) „Eurofighter“ sudužo tūpdamas ant tūpimo tako Morono bazėje“, – sakė ji naujienų agentūrai AFP, tačiau negalėjo patvirtinti žiniasklaidos pranešimų, esą jo pilotas žuvo.
Morono aviacijos baze dalijasi Ispanijos ir JAV karinės oro pajėgos, bet tik Ispanija eksploatuoja universalųjį kovos lėktuvą „Eurofighter“.

Šiuos lėktuvus stato gynybos grupė BAE kartu su Europos aerokosmine grupe „Airbus“ bei Italijos gynybos kontraktininke „Finmeccanica“.

„Eurofighter“ gamybos konsorciumas vykdo didžiausią Europoje gynybos programą, konkuruodamas su tokiomis naikintuvų gamintojomis kaip „Lockheed Martin“, „Boeing“ ir „Dassault Aviation“.

Praėjusį mėnesį „Airbus“ gynybos padalinio vadovas Bernhardas Gerwertas (Bernardas Gervertas) sakė, kad šis konsorciumas 2018 metais liausis gaminti lėktuvus „Eurofighter“, jeigu nelaimės naujų eksporto kontraktų.

Derybos vyko dėl šių lėktuvų pardavimo už Europos ribų – Katarui, Saudo Arabijai, Kuveitui ir Malaizijai, pridūrė B.Gerwertas.