Vadovaujantis Nacionaline imunoprofilaktikos programa (NIP) Lietuvoje vaikai pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių skiepijami nuo 14 infekcijų: tuberkuliozės, virusinio hepatito B, kokliušo, difterijos, stabligės, B tipo Haemophilus influenza infekcijos, poliomielito, tymų, epideminio parotito, raudonukės, pneumokokinės infekcijos, žmogaus papilomos viruso (ŽPV), rotaviruso, B tipo meningokoko.
Kas 10 metų suaugę, vyresni nei 25 m. asmenys Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis yra skiepijami nuo difterijos ir stabligės. Riziką susirgti difterija ir stablige patiria neskiepyti nuo šių infekcijų, taip pat nepilnai paskiepyti bei pilnai skiepyti, tačiau jiems nebuvo laiku įskiepyta palaikomoji vakcinos dozė. Nors Lietuvoje stabligė ir difterija yra gana retos ligos, tačiau šios infekcijos vis dar egzistuoja kitose šalyse, kuriose galima užsikrėsti kelionių metu. Tik visavertė imunizacija gali garantuoti patikimą ir ilgalaikę apsaugą nuo difterijos ir stabligės. Pasiskiepyti nuo stabligės itin rekomenduojama žmonėms daug laiko praleidžiantiems gamtoje, dirbantiems žemės ūkio darbus. Nemokama aktyvi imunizacija nuo stabligės Lietuvoje yra vykdoma traumas patyrusiems asmenims.
Plaučių uždegimas – dažniausia pneumokokinės infekcijos sukeliama liga ir gripo komplikacija.
Rizikos grupei priklausantys asmenys nemokamai skiepijami nuo gripo ir nuo pneumokokinės infekcijos. Plaučių uždegimas – dažniausia pneumokokinės infekcijos sukeliama liga ir gripo komplikacija. Pneumokokinė infekcija dažnesnė ikimokyklinio amžiaus vaikams, senyviems žmonėms ir žmonėms, sergantiems įvairiomis lėtinėmis ligomis. Todėl didelė rizika susirgti pneumokokine infekcija yra vaikams iki 5 m. ir vyresniems nei 65 metų amžiaus žmonėms.
Žmonės, nukentėję nuo pasiutusių ar įtariamai pasiutusių gyvūnų, skiepijami nuo pasiutligės nemokamai. Lietuvoje nukentėjusiųjų nuo įvairių laukinių ir naminių gyvūnų vidutiniškai kasmet medicinos pagalbos į medikus kreipiasi nuo 3 - 5 tūkst. žmonių. Pasiutligė - ūmi virusinė liga, kuri, pasiekusi klinikinės simptomatikos stadiją, visuomet yra mirtina. Vienintelis būdas išgelbėti asmens gyvybę – neuždelstas pasiskiepijimas nuo pasiutligės po kontakto su gyvūnu. Lietuvoje paskutinis mirties atvejis nuo pasiutligės registruotas 2007 m., kuomet 42 metų vyrui, keliaujant po Indiją, įkando nežinomas šuo. Žmonės pasiutlige užsikrečia, kai jiems įkanda, įdreskia ar juos apseilėja sergantis naminis ar laukinis gyvūnas ir su gyvūno seilėmis pasiutligės virusas patenka į žaizdą. Įkandus bet kokiam gyvūnui rekomenduojama kreiptis į medicinos įstaigą, kur gydytojas, įvertinęs situaciją ir galimą riziką užsikrėsti pasiutlige, skirs profilaktinį pasiutligės vakcinacijos kursą.
Daugelyje Europos šalių dėl nepakankamų vaikų skiepijimo apimčių didėja tymų rizika. Nuo tymų skiepijami vaikai bei numatyta, kad nemokamai skiepijami asmenys, turėję sąlytį su tymais sergančiu žmogumi – jie skiepijami viena vakcinos doze per 72 val. po sąlyčio.
Nacionalinėje imunoprofilaktikos programoje numatyta, kad nemokamai skiepijami suaugusieji ir vaikai po transplantacijų ar vaikai po imunosupresinio gydymo, kai imunizaciją reikia pakartoti pagal individualų gydytojo parinktą ir sudarytą skiepijimo planą.
ULAC medikai primena, kad Lietuvoje užtikrinamas Ukrainos piliečių nemokamas skiepijimas nuo COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) bei nepilnamečių skiepijimas pagal LR vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių.
Norintiems pasiskiepyti rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją.
