Briuselyje vykusiame posėdyje dalyvavęs užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sako, kad tai – istorinis sprendimas.

„ES sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus režimo atsiradimas turi istorinę reikšmę. ES siunčia stiprią žinią žmogaus teisių pažeidėjams visame pasaulyje, kad už jų vykdomus rimtus žmogaus teisių pažeidimus, jų skatinimą arba finansavimą gresia ES sankcijos“, – ministerijos pranešime teigė L. Linkevičius.

Jo teigimu, korupcija irgi yra viena iš nusikalstamų veikų, už kurią ateityje reikėtų siekti taikyti ES sankcijas.

„Europos Magnitskio įstatymas“, anot ministerijos, ES suteiks didesnį lankstumą pritaikyti tikslines ribojamąsias priemones už šiurkšius žmogaus teisių pažeidimus trečiose šalyse atsakingiems fiziniams ar juridiniams asmenims, taip pat subjektams, organizacijoms, įskaitant valstybinius ir nevalstybinius veikėjus.

ES siunčia stiprią žinią žmogaus teisių pažeidėjams visame pasaulyje, kad už jų vykdomus rimtus žmogaus teisių pažeidimus, jų skatinimą arba finansavimą gresia ES sankcijos.

„ES globalų žmogaus teisių sankcijų režimą sudarys tokios tikslinės ribojamosios priemonės kaip turto įšaldymas ir draudimas atvykti į ES teritoriją“, – rašoma pranešime.

Pasak ministerijos, ES globalus žmogaus sankcijų režimas papildys ES geografinių sankcijų režimus, kai kurie iš jų jau numato sankcijas už žmogaus teisių pažeidimus, pavyzdžiui, priemonių režimai dėl Sirijos, Baltarusijos, Venesuelos.

Ministerija teigia, kad sankcijų režimas bus taikomas genocido atvejais, už nusikaltimus žmoniškumui, šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus – kankinimą, vergovę, neteisminį žudymą, priverstinį asmenų dingimą, savavališką areštą ar sulaikymą.

Sankcijos taip pat galės būti taikomos kovai su kitais žmogaus teisių pažeidimais, pavyzdžiui, prekyba žmonėmis, seksualiniu smurtu ir smurtu dėl lyties, susirinkimų ir asociacijos laisvės pažeidimų, saviraiškos laisvės pažeidimų, religijos ir įsitikinimų laisvės pažeidimų, kiek tie pažeidimai yra plačiai paplitę, sistemingi ar kitaip kelia rimtą susirūpinimą, kiek tai susiję su ES bendrosios užsienio ir saugumo politikos tikslais.

Remiantis nauju ES globalaus žmogaus teisių sankcijų režimu, bendrijos narės arba ES Vyriausiasis įgaliotinis galės siūlyti taikyti ribojamąsias priemones konkretiems asmenims, atsakingiems už žmogaus teisių pažeidimus trečiose šalyse. Sprendimas dėl konkrečių asmenų įtraukimo į sankcijų sąrašus bus priimamas ES Taryboje vienbalsiu valstybių narių sutarimu.

Tarybos sprendimas dėl ES globalaus žmogaus teisių sankcijų režimo įsteigimo galios trejus metus, o sankcionuojamų asmenų sąrašai bus peržiūrimi ir iš naujo tvirtinami kas 12 mėnesių.

Nacionalinius „Magnitskio įstatymus“ jau yra priėmusios kai kurios šalys – Kanada, Estija, Lietuva, Latvija, Jungtinė Karalystė.