„Ar tai būtų neteisėtos sankcijos dėl Turovo (kasyklos, dėl kurios daromos žalos aplinkai Lenkija turi mokėti ES po 500 tūkst. eurų per dieną) ar bauda už teismų sistemos reformas. Lenkija negali ir neprivalo mokėti nė vieno zloto“, – spaudos konferencijoje sakė Z. Ziobro. Jis pažymėjo, kad Lenkija „nepaklus neteisėtiems veiksmams“.

Naujausiu sprendimu ES Teisingumo teismas trečiadienį paskyrė milijono eurų per dieną baudą Lenkijai, nevykdančiai sprendimo sustabdyti naujai įvestą teisėjų drausminimo sistemą. Teismas šią reformą vertina kaip varžančią Lenkijos teismų nepriklausomumą.

Lenkijos Konstitucinis Tribunolas, vertinantis norminių teisės aktų atitikimą šalies Konstitucijai, anksčiau spalį nusprendė, kad dalis ES sutarties straipsnių ir kai kurie teisminiai nutarimai nesuderinami su šalies pagrindiniu įstatymu. Anot teisėjų, Lenkijos narystė ES nesuteikia Bendrijos institucijoms viršenybės teisės srityje ir nereiškia, kad Lenkija atsisakė savo suvereniteto ES naudai.  

Šis sprendimas kertasi su ES teisės viršenybės principu, kurio laikytis griežtai reikalauja Briuselis. Šis principas reiškia, kad ES valstybių narių teisės aktai virtinėje sričių negali būti taikomi, jei kertasi su bloko teisės normomis. 

Sprendimas gali reikšti nesėkmę prieštaringai vertinamoms Lenkijos teismų sistemos reformoms.

Siekdama didesnės politinės kontrolės, Lenkijos dešiniojo sparno vyriausybė įkūrė drausminę instituciją teisėjams, kuri, oponentų nuomone, nėra visiškai nepriklausoma.

Europos Teisingumo Teismo (ETT) antradienio sprendime nesakoma, kad naujoji institucija yra neteisėta, bet deklaruojama „ES teisės viršenybė“ ir nurodoma, kad teismai neturi perduoti bylų šiai institucijai neužtikrinę jos „nepriklausomybės ir nešališkumo“.

ETT taip atsakė į Lenkijos Aukščiausiojo Teismo klausimus dėl minimos institucijos legalumo.

Daug į drausminę kolegiją paskirtų žmonių rekomendavo Lenkijos valdančioji partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS), kurią ES lyderiai smerkė dėl kišimosi į šalies teisinę sistemą.

Lenkijos opozicija neabejotinai pasinaudos šiuo sprendimu savo argumentui, kad Lenkijos premjero Mateuszo Morawieckio (Mateušo Moraveckio) vyriausybė kėsinasi į teismų nepriklausomybę, pastiprinti.

Tačiau vyriausybei palanku, kad Liuksemburge įsikūręs teismas, kuris anksčiau šį mėnesį panašioje byloje priėmė jai nepalankų sprendimą, nenurodė panaikinti drausminės kolegijos.

Lapkričio 5 dieną ETT nutarė, kad Lenkijos sprendimas sumažinti šalies Aukščiausiojo Teismo teisėjų pensinį amžių prieštarauja ES teisei. Kritikai teigė, kad reforma dėl teisėjų pensinio amžiaus pakenkė teismų sistemos nepriklausomybei.

Šio antradienio nutartyje ETT nurodo, kad teikiant apeliacijas dėl skundų paankstinto pensinio amžiaus atvejais, lenkų teismai priimti sprendimą drausminei institucijai gali pavesti tik tuo atveju, jeigu mano, jog ši institucija yra nepriklausoma.

„ES teisės viršenybės principas reikalauja netaikyti nacionalinės teisės sąlygos, kuria išimtinė jurisdikcija svarstyti į pensiją išeinančių teisėjų bylas ir spręsti dėl jų priskiriama drausminei kolegijai“, – sakoma nutartyje.

Išėjimo į pensiją bylas turi „nagrinėti teismas, atitinkantis nepriklausomybės ir nešališkumo reikalavimus, kuris, jei ne ta sąlyga, turėtų jurisdikciją atitinkamoje srityje“.

Be teisinių kovų, Varšuvos taip pat laukia politinis mūšis su Briuseliu, Europos Komisijai teigiant, kad Lenkijos konstitucijos reformos kelia pavojų teisinei valstybei.

„Penktadienį planuotas komisijos posėdis atidėtas, nes dėl atostogų ne visi kandidatai galėjo atvykti“, – BNS sakė teisingumo ministro patarėja Rita Grumadaitė.

Lietuvos valdžia šiuo metu ieško jau trečios kandidatūros į Liuksemburge įsikūrusi ES Bendrąjį teismą.

Iš pradžių Lietuva pateikė Konstitucinio Teismo teisėją Gediminą Mesonį, bet jo kandidatūrą atmetė Liuksemburge įsikūręs pretendentus vertinantis komitetas.

Vėliau Vyriausybė nusprendė siūlyti dar vienai kadencijai teisėju skirti Virgilijų Valančių, bet tam nepritarė prezidentas Gitanas Nausėda.

Pasak R. Grumadaitės, į teismą pretenduoja aštuoni kandidatai. Kandidatų sąrašas nėra viešinamas.

Pagal įstatymą, kandidatus turi siūlyti Vyriausybė, tačiau ji turi gauti prezidento ir Seimo pritarimą.

Lietuva į ES Bendrąjį Teismą deleguoja du teisėjus. Netrukus į jį dirbti išvyks kadenciją baigiantis Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Rimvydas Norkus – jo kandidatūra jau yra patvirtinta.

ES Bendrasis teismas daugiausia nagrinėja ieškinius dėl ES institucijų teisės aktų, tarp jų – valstybių ieškinius Europos Komisijai.

Vertinama kaip pergalė

Sprendimą kreiptis į Teisingumo teismą priėmė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų Audriaus Bukavecko, Anatolijaus Baranovo, Arūno Dorvono, Artūro Drigoto ir Romano Klišausko kolegija spalio 17 dienos nutartimi. Ši nutartis yra neskundžiama.

Šią nutartį dauguma Baltijos jūros žvejų vertina, kaip pergalę įrodinėjant, kad „žvejybos kvotos iki šiol Lietuvoje skirstomos nevienodomis sąlygomis“.

Abejonės, ar teisingai Lietuvoje skirstomos strimelių ir šprotų žvejybos kvotos kilo nagrinėjant žvejų bendrovių „Stekutis“, „Senoji Baltija“, Prekybos namai „Aistra“ ir „Spika“ apeliacinį skundą ir gavus papildomą prašymą.

Jos buvo apskundusios 2015 m. gegužės 11 d. Kvotų skirstymo komisijos sprendimą, kai bendrovei „Banginis“ buvo skirta 175 tonos strimelių ir 252 tonų šprotų kvotų. Iš jos po skaidymo laivą su istorija perėmusiai bendrovei „Baltijos šprotai“ skirta 202 tonos strimelių ir 285 tonos šprotų kvotų.

Manyta, kad žvejybos kvotos pagal istorinius sugavimų duomenis negali būti perduodamos iš vienos bendrovės kitai.

Taip pat 29 tonos strimelių ir 49 tonos šprotų buvo skirta bendrovei „Grinvita“ ir 23 tonos strimelių ir 16 tonų šprotų bendrovei „Baltlanta“, nors šios dar 2013 metais pardavė žvejybos laivus.

Atsilaikė nelygioje kovoje

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 6 d. priėmė žvejų bendrovėms „Stekutis“, „Senoji Baltija“, Prekybos namai „Aistra“ ir „Spika“ nepalankų sprendimą. Jis buvo apskųstas Vilniaus vyriausiajam administraciniam teismui.

Kol skundas vienaip ar kitaip vartėsi teisme, kova dėl žvejybos kvotų skirstymo įsisuko netgi į Seimą. Buvo priimtos žvejybos galimybių istorijos formavimo nuostatos palankios vienai žvejų grupei ir jos perleidimą įteisinančios Žuvininkystės įstatymo pataisos.

Jų nevetavo Prezidentė Dalia Grybauskaitė, nors dalis žvejų to prašė. Jie apeliavo, kad taip Lietuvoje įteisinama išskirtinė teisė iš vienos bendrovės po skaidymo susidariusioms dviem bendrovėms gauti didžiulę kvotų dalį paliekant daugumai kitų žvejų menkas kvotas.

Maždaug tuo pat metu žvejybos bendrovės „Rikneda“ vadovas Stasys Vagnorius kreipėsi į

Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą pašydamas perduoti nagrinėti žuvininkystės situaciją Europos Teisingumo teisme. Kilo įtarimų, kad Lietuvoje sukuriant diskriminacinę kvotų skirstymo sistemą yra pažeistas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl bendrosios žuvininkystės politikos.

Teisinius dokumentus keturis metus vykstančiuose nacionaliniuose teismų maratonuose ir Europos Teisingumo teismui rengė teisininkas Arvydas Žiogas. Jis gerai supranta žvejybos niuansus, nes yra ir žvejybos bendrovės vadovas, Lietuvos žuvininkystės vietos veiklos tinklo pirmininkas. Jam teko atlaikyti vienpusišką poziciją prieš daugumą žvejų užėmusios Žemės ūkio ministerijos teisininkų ir samdytų teisininkų kompanijų iš Vilniaus pajėgas. Nelygioje kovoje susidūrė skurdinami dauguma Lietuvos žvejų ir Žemės ūkio ministerijos remiama viena žvejybos grupė.

Žvejyboje reikalinga pusiausvyra

Dėl išskirtinai sudėtingos situacijos nagrinėjant žvejų apeliaciją ir prašymą dėl kreipimosi į Europos teisingumo teismą Vilniaus vyriausiajame administraciniame teisme buvo sudaryta penkių teisėjų kolegija. Teisinės sistemos žinovai teigia, kad tokios kolegijos teismuose sudaromos tais atvejais, kai bylos yra rezonansinės, sudėtingos, gali atsirasti noro daryti poveikį.

Teisėjų kolegijai kilo rimtų abejonių dėl to, ar reglamentuojant žvejybos kvotų arba galimybių žvejoti sudarymą nėra pažeidinėjamas Reglamentas dėl bendrosios žuvininkystės politikos.

Priimtas sprendimas iš esmės atnaujinti bylos nagrinėjimą dėl kurios su apeliacija kreipėsi grupė žvejų.

Kreipdamiesi į Europos teisingumo teismą penki teisėjai iškėlė klausimą, ar „draudžiama atskirai valstybei pasirinkti jai paskirtų žvejybos kvotų skirstymo metodą, lemiantį nevienodas sąlygas šioje srityje veiklą vykdantiems ūkio subjektams varžytis dėl didesnio žvejybos galimybių kiekio, net jei toks metodas yra pagrįstas skaidriu ir objektyviu kriterijumi“.

Jau minėtas Reglamentas dėl bendrosios žuvininkystės politikos aiškiai nustato, kad skirdamos žvejybos galimybes valstybės turi laikytis skaidrių ir objektyvių kriterijų, įskaitant aplinkosaugos, socialinio ir ekonominio pobūdžio.

Reglamentas reikalauja sudaryti sąlygas turėti ekonomiškai perspektyvų ir konkurencingą sektorių, ekonomiškai gyvybingus laivynus. Bet kita vertus atkreiptinas dėmesys į problemas dėl išteklių pereikvojimo turint per didelį laivynų pajėgumą. Reglamentas dėl bendrosios žuvininkystės politikos aiškiai nustato, kad žvejyboje turi būti pusiausvyra. Ar gali būti pusiausvyra Lietuvos sąlygomis, kai didžiausia dalis strimelių ir šprotų žvejybos kvotų susikoncentruoja vienos kilmės dviejose bendrovėse?

Komentaras

Arvydas Žiogas

Manau, kad teisėjų kolegija įžvelgė, jog Lietuvoje priimtos Žuvininkystės įstatymo pataisos prieštarauja ES reglamentui dėl bendrosios žuvininkystės politikos. Neabejoju, kad tai konstatuos ir Europos Sąjungos Teisingumo teismas. Lietuvai bus gėda, kad kelis metus sudarinėjo išskirtinai geras sąlygas vienai žvejybos grupei. Po Europos Teisingumo teismo sprendimo turėtų būti iš esmės pertvarkoma Lietuvos žvejybos kvotų skirstymo sistema. Gali atsitikti ir taip, kad pagal kelis metus sunkiai vargusių Lietuvos žvejų pavyzdį bus formuojama nauja ES sistema dėl bendros žuvininkystės politikos ir žvejybos galimybių skyrimo.

Rusijos didžiausias bankas „Sberbank“ penktadienį pranešė, kad Europos Sąjungos teisme siekia užginčyti jam dėl krizės Ukrainoje įvestas Vakarų sankcijas.

Bendrija sankcijas „Sberbank“ įvedė vasarą, apribodama jo prieigą prie tarptautinių rinkų. Šis žingsnis buvo žengtas dėl Rusijos pagalbos Ukrainos rytuose veikiantiems separatistams.

Valstybės kontroliuojamas bankas yra svarbus paskolų teikėjas Rusijos 2 trln. JAV dolerių vertės ūkiui, tačiau kenčia dėl silpstančios ekonomikos perspektyvos, kurią pablogino sankcijos.

„Sberbank“ savo pareiškime informavo, kad ketvirtadienį padavė ieškinį į ES Bendrąjį Teismą. Bankas nurodė, kad išsamiau nekomentuos ieškinio, kaip įprasta tokiose bylose.