Tai, jų nuomone, lemia europiečių lūkesčiai dėl sveikatos apsaugos ir jų neatitinkančios Europos Sąjungos sutartys. Antradienį Europos sveikatos ir tvarios plėtros instituto surengtoje diskusijoje „Už Europos sveikatos sąjungą“ aptarta Europos sveikatos politika ir pateikti pasiūlymai konferencijai dėl Europos Sąjungos ateities.
V. Andriukaitis su J. Oleku yra įsitikinę, kad Europos sveikatos sąjungos įsteigimas padėtų Europos sveikatą pastatyti nuo galvos ant kojų. Statistika rodo, kad tarp ES šalių sveikatos sistemų tvyro didžiulė atskirtis. Lėšos vieno žmogaus sveikatos apsaugai skiriasi kelis kartus. 2018 m. ES vidurkis siekė 2 372,99 Eur. Vienam Danijos žmogui teko 4 408 Eur, Vokietijos – 3 912 Eur, Prancūzijos – 3 319 Eur, Ispanijos – 1 626 Eur, Portugalijos – 1 155 Eur, Graikijos – 780 Eur, Lietuvos – 711,48 Eur, Lenkijos – 593 Eur, Latvijos – 560 Eur. Be to, retų vaistų įsigijimas ES šalyse skiriasi nuo penkerių iki septynerių metų.
Pagal dabar galiojančias ES sutartis, sveikata palikta atskirų šalių kompetencijai. V. Andriukaitis pateikė duomenų, įrodančių, kad nuo 2000 iki 2018 m. ES labiausiai išaugo sveikatos sektoriaus darbuotojų gretos. Tuo tarpu ES šalių sveikatos ministrai į posėdžius renkasi du kartus per metus, žemės ūkio – dvylika. Tai diktuoja Lisabonos sutarties asimetrija. 2004 iki 2018 m. Lietuva iš ES gavo 27 mlrd. Eur, o iš Lietuvos išvykę specialistai, įskaitant gydytojus ir slaugytojus, „kainavo“ 34 mlrd. Eur.
Juodą darbą atliko ir COVID-19 pandemija. Pranešėjai pateikė Eurobaramentro tyrimus, kurie rodo, kad dauguma europiečių pasisako už sveikatos įtraukimą į svarbiausių sprendimų darbotvarkę.
V. Andriukaitis priminė, kad 2020 m. gegužę Europos ekspertai, tarp kurių keli buvę ES komisarai ir sveikatos ekspertai, pasiūlė peržiūrėti sveikatos srities problemas ir koreguoti Europos sutartis. 2020 m. lapkritį buvo išplatintas manifestas „Už Europos sveikatos sąjungą“, kuriuo kviečiama sveikatos apsaugą padaryti ES bendradarbiavimo ašimi. Dokumento autoriai, žymūs politikai, buvę Europos komisarai, pateikė konkretų veiksmų planą ir pasiūlymų sąrašą, kaip bendradarbiauti siekiant geresnės europiečių sveikatos, pasitelkiant galiojančias ES ir pasaulio programas.
J. Olekas informavo, kad Europos Parlamente yra įvairių nuomonių dėl ES sutarčių pakeitimo. V. Andriukaitis apgailestavo, kad Lietuvoje nevyksta piliečių diskusija, kokius klausimus reikėtų įtraukti į Europos darbotvarkę. Tarp keturių Lietuvos valdžios atstovų pateiktų pasiūlymų ES ateičiai sveikata ir socialiniai reikalai neįrašyti. Europos Sąjungos valstybių ir vyriausybių vadovų taryba, kurioje Lietuvai atstovauja prezidentas Gitanas Nausėda, atmetė Europos Komisijos pasiūlymą Europos sveikatos programai skirti 9,3 mlrd. Eur, palikdami tik 1,3 mlrd. Eur. Šiam sprendimui pasipriešino Europos Parlamentas, Europos sveikatos programai palikęs 5,3 mlrd. Eur, iš kurių 4 mlrd. Eur – programai „Europa įveikia vėžį“.
Diskusijos dalyviai pabrėžė, kad negalima nukelti europiečių sveikatos reikalų ateičiai. V. P. Andriukaitis ir J. Olekas yra įsitikinę, kad Europa privalo atsigauti ir nebūti panaši į paliegusį ligonį, galėtų konkuruoti su didžiausiomis pasaulio valstybėmis.
Pranešėjų pasiūlymai įteisinti Europos sveikatos sąjungą ir įtraukti ją į Sutarties dėl Europos Sąjungos preambulę bei trečiąjį straipsnį bus pateikti Konferencijai dėl Europos Sąjungos ateities ir paskelbti debatų platformoje.
Gegužės 9 d. prasidėjusi konferencija dėl Europos ateities siekia aptarti Europos piliečiams ir ES kylančius iššūkius bei prioritetus. Europos Parlamentas, Taryba ir Europos Komisija įsipareigojo per metus išklausyti europiečius ir atsižvelgti į pateiktas rekomendacijas.
