Rumunijoje gimusi 85 metų E. Mozes Kor visą savo gyvenimą skyrė visuomenės švietimui Holokausto tema. Ji buvo Žvakių muziejaus Tere Hoto mieste Indianoje įkūrėja.
„Su giliu liūdesiu pranešame apie Holokaustą išgyvenusios atlaidumo advokatės, Holokausto Žvakių muziejaus ir švietimo centro įkūrėjos Evos Kor išėjimą“, – sakoma muziejaus paskyroje socialiniame tinkle „Twitter“.
Jame priduriama, kad E. Mozes Kor mirė ketvirtadienį pietiniame Lenkijos Krokuvos mieste, per kasmet muziejaus organizuojamą kelionę, į kurios maršrutą buvo įtraukta ir šalia Osvencimo miesto esanti buvusi Aušvico-Birkenau nacių koncentracijos stovykla.
„Vos prieš penkias dienas mes įrašėme Aušvicą išgyvenusios Evos Kor liudijimą @AuschwitzMuseum archyvui. Šiandien atėjo žinia, kad jos nebėra“, – nurodoma ketvirtadienio vakarą paskelbtoje muziejaus žinutėje.
„Su plyštančia širdimi turiu pranešti, kad Ewa Kor mirė, ji bus palaidota JAV“, – informavo Lenkijos vyriausiasis rabinas Michaelis Schudrichas naujienų agentūrą AFP penktadienį.
E. Mozes Kor davė parodymus 2015 metais vykusiame buvusio Aušvico mirties stovyklos apskaitininko Oskaro Groeningo (Oskaro Grėningo) teisme. Jis buvo nuteistas dėl bendrininkavimo nužudant 300 tūkst. žmonių, daugiausiai Vengrijos žydų, 1944 metais pasiųstų į dujų kameras.
Teisme liudijusi E. Mozes Kor pasakojo apie savo susidūrimą su J. Mengele, kuris domėjosi dvyniais.
Vienintelės išgyvenusios
Jai ir jos seseriai dvynei Miriam tuomet buvo 10 metų. Mergaitėms pavyko išgyventi, nepaisant Mirties Angelu vadinamo gydytojo J. Mengele reguliariai joms skirtų injekcijų.
E. Mozes Kor prisiminė, kaip karščiuodama matė šalia „sarkastiškai besijuokiantį“ J. Mengelę.
„Labai blogai. Ji – per jauna. Gyventi jai liko vos dvi savaitės“, – prisiminė ji gydytojo žodžius.
E. Mozes Kor taip pat pasakojo, kaip negalėdama paeiti ji šliaužė grindimis, ieškodama savo sesers, kuriai buvo leidžiami inkstų augimą mažinantys vaistai.
„Jeigu būčiau numirusi, Miriam būtų nužudę injekcija į širdį. Mengele būtų atlikęs lyginamąjį skrodimą“, – sakė ji.
Vis tik abi mergaitės sulaukė 1945 metų sausio 27 dienos, kai Aušvicą išvadavo sovietų kariai.
„Jie šypsojosi, sulaukėme šokolado, sausainių ir apsikabinimų. Toks buvo mūsų pirmas laisvės pojūtis“, – prisiminė E. Mozes Kor.
Jos tėvai ir dar dvi seserys stovykloje neišgyveno.
Aušvico-Birkenau mirties stovyklą nacių Vokietija įkūrė per Antrąjį pasaulinį karą okupavusi Lenkiją. Stovykla tapo nacių Vokietijos vykdyto Europos žydų genocido simboliu; joje nuo 1940-ųjų iki 1945-ųjų buvo išžudyta milijonas žydų.
Šio stovykloje taip pat buvo nužudyta daugiau kaip 100 tūkst. kitų žmonių, įskaitant lenkus, romus, sovietų karo belaisvius ir pasipriešinimo naciams dalyvius.
