Lenkijos darbą baigiančios vyriausybės vadovė Ewa Kopacz (Eva Kopač) paskelbė apie savo vyriausybės atsistatydinimą, jos liberaliajai Pilietinei platformai (PO) pralaimėjus parlamento rinkimus konservatyviajai varžovei „Įstatymo ir teisingumo“ (PiS) partijai.

Pirmajame naujojo parlamento posėdyje E.Kopacz pasakė gana kovingą kalbą, kurioje perspėjo laimėtoją PiS, kad jos partija „nesitaikstys su jokiomis melagystėmis“ ir primins „kiekvieną jūsų pažadą“.

Aštuonerius metus valdžiusi PO pralaimėjo spalio 25 dienos rinkimus.

Nors centristų buvimas valdžioje sutapo su ekonomikos augimo ir nedarbo mažėjimo laikotarpiu, tačiau rinkėjai jais nusivylė, manydami, kad PO švaistė laiką įgyvendinimą reformas.

Praėjusiais metais PO lyderiui Donaldui Tuskui išvykus į Briuselį ir užmus Europos Vadovų Tarybos pirmininku, partija atsidavė likimo valiai.

„Jeigu naujoji vadovybė ves Lenkiją iš Vakarų į Rytus, Pilietinė platforma turės paruoštą planą, kad viską sugrąžintų į normalią padėtį“, – kalbėjo E.Kopacz parlamente.

Vėliau E.Kopacz įteikė atsistatydinimo raštą PiS palaikomam prezidentui Andrzejui Dudai (Andžejui Dudai), kuris netrukus priėmė jos atsistatydinimą.

Ji turėtų toliau vykdyti kasdienes vyriausybės vadovės pareigas, kol bus oficialiai paskirta jos įpėdinė Beata Szydlo (Beata Šydlo).

B.Szydlo ministrų kabinetas turėtų būti prisaikdintas penktadienį arba pirmadienį, ketvirtadienį pranešė naujienų Lenkijos naujienų agentūra PAP, cituodama šaltinius prezidentūroje.

Naujasis 8-ojo šaukimo Seimas savo pirmininku ketvirtadienį išrinko Mareką Kuchcinskį (PiS); už ji balsavo 409 deputatai. Jo varžovą Korneli Morawieckį (Kornelį Moraveckį) (judėjimas „Kukiz'15“) palaikė 42 deputatai.

Lenkijos opozicinė partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) tikriausiai galės vadovauti viena, triuškinamai laimėjusi sekmadienį vykusius parlamento rinkimus, rodo balsavusių rinkėjų apklausa.

Tuo tarpu valdančiosios centristinės partijos Piliečių platforma (PO) premjerė Ewa Kopacz (Eva Kopač) jau pripažino pralaimėjimą.

„Atminkite, tie aštuoneri (pastarieji) metai nepraėjo veltui“, – sakė E.Kopacz, taip pat padėkojusi savo partijos šalininkams.

Viešosios nuomonės tyrimų agentūros „Ipsos“ atlikta apklausa, kurios rezultatai buvo paskelbti pasibaigus balsavimui 21 val. vietos (22 val. Lietuvos) laiku, rodo, kad PiS surinko apie 39,1 proc., o PO – 23,4 proc. balsų.

Tokiu atveju PiS turėtų 242 mandatus 460 vietų Seime, parlamento žemuosiuose rūmuose, nutraukdama aštuonerius metus trukusį PO valdymą, ir galės sudaryti vyriausybę be kitų partijų.

PO pripažino savo pralaimėjimą, kai buvo paskelbti šie apklausos rezultatai.

Mušdami būgnus, angliakasiai eina paskui Lenkijos centristų vyriausybei skirtą karstą smėlėtomis gatvėmis Silezijos Rudoje - kalnakasių mieste, kurį, regis, aplenkė ketvirtį šimtmečio besitęsiantis spartus ekonomikos augimas, prasidėjęs nuvertus komunistinį režimą.

Angliakasiams susidūrus su grėsme netekti darbo dėl rekordiškai nukritusios akmens anglies kainos, profesinė sąjunga „Solidarumas“ kaltina vyriausybės vadovę Ewą Kopacz (Evą Kopač) ir jos Pilietinę platformą (PO) nesilaikius pažadų padėti valstybei priklausančioms kasykloms.

Profsąjunga sako norinti, kad lenkai sekmadienį vyksiančiuose visuotiniuose rinkimuose „atiduotų savo balsą už bet ką, išskyrus PO“.

35 metų Pawelas (Pavelas), savo pavardės nenorėjęs atskleisti angliakasys ir tėvas, sako, kad „vyriausybė mus apmovė“, todėl jis balsuos už seną PO varžovę, dabar opozicijoje esančią dešiniojo sparno partiją „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS).

Viešosios nuomonės apklausos rodo, kad Pawelas turi daug bendraminčių.

Populistinė PiS, dosniai dalijanti pažadus didinti gerovę ir išsiskirianti itin griežta retorika dėl Europos migrantų krizės, pagal populiarumą 10 proc. lenkia liberalios pakraipos, proeuropietišką PO ir netgi turi šansų užsitikrinti pakankamai vietų Seime, kad galėtų valdyti viena.

Realiausia pretendentė į premjerus, PiS kandidatė Beata Szydlo (Beata Šydlo), yra kalnakasio duktė iš netoliese esančio angliakasių miesto Bžeščių.

PiS lyderis, prieštaringai vertinamas buvęs premjeras Jaroslawas Kaczynskis (Jaroslavas Kačynskis) pasirinko B.Szydlo kandidate į premjerus po to, kai ji sėkmingai vadovavo Andrzejaus Dudos (Andžejaus Dudos) prezidento rinkimų kampanijai ir padėjo jam gegužę iškovoti pergalę prieš perrinkimo siekusį PO politinį sąjungininką Bronislawą Komorowskį (Bronislavą Komorovskį).

Ji žada sutrumpinti senatvės pensijos amžių, įvesti dosnias šeimos išmokas, įvesti mokesčius bankams bei užsienio kapitalo prekybos centrams ir sumažinti mokesčius mažoms bei vidutinėms įmonėms.

Šie pažadai daugiausia nukreipti į pagrindinį PiS elektoratą skurdžiau gyvenančiuose šalies rytuose, kurie vadinami „Lenkija B“, bei viešojo sektoriaus darbuotojus. Kritikai įspėja, kad jų įgyvendinimas destabilizuotų viešuosius finansus.

Nepaisant aštuonerius metus trunkančio sumanaus ekonomikos valdymo, „PO išsisėmė“, sako politikos mokslų profesorius Radoslawas Markowskis (Radoslavas Markovskis), kurio nuomone, nepataisomos žalos šiai partijai padarė slapto pasiklausymo skandalas.

Pernai birželį Lenkijoje kilo „Veitergeitu“ („Waitergate“, pagal „waiter“ – anglų kalba „padavėjas“) pramintas skandalas, kai buvo paviešinti prašmatniame Varšuvos restorane slapta įrašyti PO ministrų pokalbiai. Visuomenę smarkiai supykdė tai, kad įtakingi politikai aptaria darbo reikalus prabangiai vakarieniaudami už mokesčių mokėtojų pinigus, sakė R.Markowskis.

Savo dalį turėtų pasiimti ir Pawelas Kukizas (Pavelas Kukizas), politinėje scenoje anksčiau nefigūravęs buvęs pankroko atlikėjas, kuris gegužę vykusiuose prezidento rinkimuose netikėtai surinko kiek daugiau nei 20 proc. balsų. Prognozuojama, kad prieš isteblišmentą nusistačiusi jo partija „ Kukiz'15“ turėtų patekti į Seimą. Analitikai šią partiją laiko labiausiai tikėtina PiS koalicijos partnere.

Dėl vietų Seime taip pat varžysis „Jungtinė kairė“ (Zjednoczona Lewica, ZL), liberalios pakraipos Šiuolaikinė partija (Nowoczesna), agrarinė Lenkijos liaudies partija (Polskie Stronnictwo Ludowe, PSL), kuri yra jaunesnioji dabartinės PO koalicijos partnerė, taip pat nauja libertariškos pakraipos partija KORWiN (Laisvės ir vilties koalicija už valstybės atnaujinimą).

„NEATSPARŪS POPULIZMUI“

Toli nuo šalies pietuose esančių akmens anglies kasyklų, Vakarų Lenkijoje įsikūrusiai baldų gamybos įmonei „Tombea“ rūpi visai kitokio pobūdžio problemos.

Įmonė, kuriai labai stinga baldų apmušėjų, sukūrė „Youtube“ populiarų repo vaizdo klipą, kuriame apie emigraciją galvojantiems jauniems lenkams žadamos darbo vietos ir „geras gyvenimas“.

Nuo 2004-ųjų, kai Lenkija tapo Europos Sąjungos nare, ieškoti laimės į užsienį, daugiausia Didžiąją Britaniją bei Vokietiją, išvyko 2,3 mln. lenkų.

170 darbuotojų turinti „Tombea“, kuri orientuojasi į Vakarų Europos rinką, yra viena iš didžiulės daugybės mažų ir vidutinių įmonių, susikūrusių žlugus komunizmui.

Gyvybingame sektoriuje sukuriama beveik 70 proc. šalies darbo vietų. Nedarbo lygis šalyje neseniai nukrito žemiau 10 procentų.

Įmonių savininkai, įtariai žiūrintys į populizmo nevengiančią PiS, aktyviai palaiko liberalios pakraipos PO. Šios partijos pozicijos stipriausios turtingesniuose šalies vakaruose, kurie žinomi kaip „Lenkija A“.

„Lenkai gana neatsparūs populizmui ir tuštiems pažadams, ypač prieš rinkimus“, - sakė „Tombea“ vadybininkas Slawomiras Banasiakas (Slavomiras Banasiakas), pridūręs, jog jam neramu, kaip PiS vyriausybė paveiktų verslo klimatą.

Tuo tarpu PO žada tolesnį augimą, kuris šįmet ir kitais metais turėtų siekti 3,5 proc., ir didesnius atlyginimus.

„CHOLERA, PARAZITAI“

Kurstydamas Europos migrantų krizės, kuri yra rimčiausia nuo Antrojo pasaulinio karo, išprovokuotas baimes, PiS lyderis J.Kaczynskis kalba, kad pabėgėliai atneša „cholerą į Graikijos salas, dizenteriją į Vieną“.

Pasak jo, migrantai yra užsikrėtę „įvairiais parazitais, pirmuonimis, kurie nekelia pavojaus tų žmonių (pabėgėlių) organizmuose, bet gali būti pavojingi čia“, Europoje.

Tokius pasisakymus plačiai kritikavo centristinių pažiūrų politikai ir žiniasklaida, prilyginusi juos neapykantą kurstančioms kalboms, panašiomis į nacių propagandą.

„Deja, žaidimas baimės korta dažnai padeda pelnyti politinių taškų“, - sakė Varšuvos universiteto politologė Anna Materska-Sosnowska (Ana Materska-Sosnovska), pridūrusi, jog „rinkėjai tai gerai priima“.

J.Kaczynskis teigia, kad Lenkija turėtų nepriimti pabėgėlių, o finansiškai remti ES pastangas spręsti krizę. Viešosios nuomonės apklausos rodo, kad beveik 60 proc. lenkų pritaria tokiam jo požiūriui.

Kai PiS pastarąjį kartą, 2005-2007 metais, buvo valdžioje, J.Kaczynskis ėjo premjero pareigas ir dirbo su savo velioniu broliu dvyniu Lechu Kaczynskiu (Lechu Kačynskiu), kuris užėmė prezidento postą.

Tas laikotarpis pasižymėjo vidaus politiniais neramumais, kuriuos provokavo karingas brolių Kaczynskių valdymo stilius ir įtampa užsienio politikoje dėl jų euroskeptiškų ir antirusiškų pažiūrų.

L.Kaczynskis 2010 metais žuvo per lėktuvo katastrofą Rusijos rytuose esančiame Smolenske.

Jaroslawas ir jo pavaduotojas partijoje Antonis Macierewiczius (Antonis Macerovičius) tvirtina, kad prezidentas buvo „nužudytas“, nors tyrėjai nustatė, kad katastrofa, nusinešusi 96 gyvybes, įvyko dėl piloto klaidos.

A.Macierewiczius taip pat sako, kad buvęs PO lyderis Donaldas Tuskas, pernai gruodį tapęs Europos Vadovų Tarybos pirmininku, dirbo Rytų Vokietijos slaptajai policijai Štazi (Stasi). Kol kas jis nepateikė jokių įrodymų šiam kaltinimui pagrįsti.

Sekmadienio rinkimai nulems, „ar liberalioji demokratija išgyvens Lenkijoje“, sakė profesorius R.Markowskis.

„Jei po jų PiS valdys viena su prezidentu sąjungininku, Lenkija taps dar viena Vengrija“, - įspėjo jis.

Lenkijoje antradienį vykę kandidatų į Seimą televizijos debatai atspindėjo skirtingą lenkų požiūrį į Europos migrantų krizę.

Debatai surengti prieš sekmadienį vyksiančius visuotinius rinkimus, kuriuose pergalė prognozuojama konservatyviajai opozicijai.

Dešiniojo sparno partijai „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) sparčiai gerinant savo pozicijas viešosios nuomonės apklausose, aštuonių partijų kandidatai  debatuose surėmė ietis dėl to, kaip Lenkija turėtų elgtis dėl rekordinio  migrantų, bėgančių nuo karo ir neramumų Artimuosiuose Rytuose bei Šiaurės Afrikoje, antplūdžio į Europos Sąjungą.

Vyriausybės vadovė Ewa Kopacz (Eva Kopač), kurios centro pakraipos Pilietinė platforma (PO) prieš spalio 25-osios rinkimus viešosios nuomonės apklausose atsilieka nuo PiS, pakartojo savo įsipareigojimą Europos solidarumui, bet pabrėžė, jog sieks, kad būtų stiprinamos Bendrijos sienos.

„Pirmiausia, rodysime solidarumą su tais žmonėmis, kurie bėga nuo pavojų ar mirties“, - sakė premjerė, tačiau pridūrė, kad bet kokiu atveju prioritetas bus pabėgėlių ir ekonominių migrantų atskyrimas.

E.Kopacz vyriausybė pasisakė prieš privalomas migrantų kvotas, tačiau sutiko priimti apie 5 tūkst. pabėgėlių iš 120 tūkst. žmonių, kurie bus paskirstyti po Bendrijos valstybes.

Jos politinė varžovė Beata Szydlo (Beata Šydlo) iš PiS sakė, kad Lenkija „turėtų sutelkti dėmesį į humanitarinę bei finansinę pagalbą toms valstybėms, kuriose dabar tiems žmonėms yra iškilusi grėsmė“, ir stengtis spręsti pabėgėlių antplūdžio problemą pradedant nuo jos šaltinio.

Praėjusią savaitę paskelbti dviejų visuomenės nuomonės tyrimų rezultatai parodė, kad B.Szydlo partiją palaiko nuo 32 iki 36 proc. elektorato, ir ji gerokai lenkia PO, kurią remia 22 proc. rinkėjų ir kurios populiarumas po aštuonerių metų valdžioje smarkiai sumažėjo.

Pawelas Kukizas (Pavelas Kukizas), politinėje scenoje anksčiau nefigūravęs buvęs pankroko atlikėjas, kuris gegužę vykusiuose prezidento rinkimuose netikėtai surinko kiek daugiau nei 20 proc. balsų, sakė, kad „tie žmonės yra ekonominiai migrantai, o ne pabėgėliai“.

Kai kurios apklausos rodo, kad šio politiko partija „Kukiz'15“ gali surinkusi 5-7 proc. balsų ir patekti į Seimą, tuo tarpu kitos šiai politinei jėgai prognozuoja nesėkmę po įspūdingo jos lyderio pasirodymo prezidento rinkimuose.

Januszas Korwinas-Mikke (Janušas Korvinas-Mikė) iš euroskeptiškos, libertariškos pakraipos partijos KORWiN (Laisvės ir vilties koalicija už valstybės atnaujinimą) savo ruožtu kaltino Vokietijos kanclerę Angelą Merkel „reikalaujant, kad mes kurtume koncentracijos stovyklas tiems pabėgėliams ir saugotume juos, kad jie nepaspruktų į Vokietiją“.

Adrianas Zandbergas, jaunas ir palyginti mažai žinomas politikas iš nedidelės kairuoliškos partijos „Drauge“, paragino kitus politikus nežaisti baimės korta migrantų klausimu ir parodyti „padorumą“ šių žmonių atžvilgiu.

„Jei šie žmonės, bėgantys nuo karo, mirties, o neretai ir bado, beldžiasi į mūsų duris, mūsų žmogiškoji pareiga yra paprasčiausiai jais pasirūpinti“, - sakė jis.

Lietuva, Lenkija ir Europos Komisija ketvirtadienį pasirašė sutartį dėl bendro dujotiekio tarp Lietuvos ir Lenkijos projekto (GIPL) finansavimo. 555 mln. eurų vertės projekto statyboms skirta 295 mln. eurų iš Europos Sąjungos CEF fondo, o dar 10 mln. eurų - tyrimams. 

Sutartį pasirašė bendrovės „Amber Grid“ vadovas Saulius Bilys ir Lenkijos „Gaz System“ vadovas Janas Chadamas bei EK atstovas, o ceremonijoje dalyvavo Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, Latvijos, Estijos ir Lenkijos premjerai Laimdota Straujuma, Taavi Roivas (Tavis Roivas) ir Ewa Kopacz (Eva Kopač), taip pat Europos Komisijos pirmininkas Jean-Claude Junckeris (Žanas Klodas Junkeris).

Tai labai svarbus projektas Lietuvai ir visai ES, nes įgyvendina energetikos sąjungos idėją, be to, jis padidins Baltijos šalių energetinę nepriklausomybę nuo rusiškų dujų.

Lenkijos premjerė Ewa Kopacz (Eva Kopač) pirmadienį atidarė jūrinį suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą Baltijos pajūryje, turintį užtikrinti šalies energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos.

Į pradedamą eksploatuoti objektą šiaurės vakariniame Svinouiscio uostamiestyje Lenkija investavo 720 mln. eurų, be to, per pastaruosius kelerius metus šalyje buvo nutiesta šimtai kilometrų dujų vamzdynų ir įrengta požeminių dujų saugyklų.

„Lenkija pasiekė savo strateginį tikslą: esame nepriklausomi dujų srityje“, – E.Kopacz pareiškė per atidarymo ceremoniją ir pridūrė, kad alternatyvus dujų šaltinis suteikia Varšuvai galimybes derėtis dėl kainų.

Terminalas iš pradžių galės perpumpuoti per metus 5 mlrd. kubinių metrų dujų – maždaug trečdalį Lenkijoje suvartojamo kiekio. Vėlesniais metais jo pralaidumas gali padidėti iki 7,5 mlrd. kubinių metrų.

Šiuo metu 38 mln. gyventojų turinti šalis trečdalį savo suvartojamų dujų išgauna iš savo telkinių. Iš Rusijos importuojamos dujos patenkina 40 proc. šalies poreikių, o iš Centrinės Azijos šalių perkama dar 20 procentų.

Sprendimas statytis SGD terminalą buvo priimtas 2006 metais. Iš pradžių buvo planuojama, kad šio objekto statyba, vykdyta energetikos įmonių grupės „Saipem“, kuri yra Italijos naftos milžinės „Eni“ padalinys, bus baigta praeitais metais.

Pirmasis SGD tanklaivis atplauks maždaug gruodžio viduryje iš Kataro, kuris yra didžiausias pasaulyje suskystintų dujų eksportuotojas.

2009 metais Lenkija pasirašė su bendrove „Qatargas“ 20 metų galiosiančią sutartį dėl dujų tiekimo per Svinouiscio terminalą.

Ginčai dėl dujų tranzito tarp Ukrainos ir Maskvos ne kartą buvo sukėlę grėsmę rusiškų dujų tiekimui į Lenkiją ir kitas Europos Sąjungos šalis.

Lenkijos politikai taip pat kritikavo Rusijos dujotiekio „Nord Stream“, kuriuo dujos pumpuojamos į Vokietiją Baltijos jūros dugnu paklotu vamzdynu, projektą.

Varšuva argumentuoja, kad „Nord Stream“ kelia grėsmę Lenkijos energetiniam saugumui, susijusiam su šalies vaidmeniu rusiškų dujų tranzite sausumos dujotiekiu, jungiančiu telkinius Jamalo regione ir Europą.

Didelių karščių banga Lenkijoje pirmadienį privertė nacionalinį tiekėją kelioms valandoms nutraukti elektros tiekimą gamykloms, o vyriausybės vadovė Ewa Kopacz (Eva Kopač) paragino gyventojus dienos metu taupyti elektrą.

Savaitgalį oro temperatūra Lenkijoje šoktelėjo iki 38 laipsnių Celsijaus ir praktiškai nelijo, o nuo tokios alinančios sausros smarkiai kenčia žemės ūkis. Vandens lygis Vysloje ir keliose kitose upėse smarkiai nukrito, todėl buvo sutrikdyta laivyba Varšuvoje ir kitur.

„Situacija dėl karščio bangos yra rimta, o orų prognozė ateinančioms 10-11 dienų bloga“, - sakė E.Kopacz po vyriausybės krizių valdymo grupės pasitarimo, kurį sušaukė premjerė.

Ji paragino gyventojus esant galimybei nuo 10 val. iki 17 val. nenaudoti elektros, tačiau pažadėjo, kad individualiems vartotojams ir ligoninėms elektros tiekimas nebus nutraukiamas.

Pasak premjerės, užtvankos leis padidinti vandens srautus, kad būtų lengviau vėsinti perkaitusias jėgaines.

Pastarosiomis dienomis aukščiausia oro temperatūra buvo užfiksuota vakariniame Vroclavo mieste ir jo apylinkėse, kur termometro stulpelis šoktelėjo iki 38 laipsnių Celsijaus.

Tarp dviejų aukščiausių Lenkijos vadovų perbėgo juoda katė - premjerė Ewa Kopacz (Eva Kopač) pareiškė, kad ji nebuvo pakviesta susitikti su naujuoju prezidentu, o tokiame susitikime, pasak jos, turėtų dalyvauti ir įtakingiausi ministrai.

Konservatorių stovyklai priklausantis prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda) ketvirtadienį buvo prisaikdintas ir pakvietė savo oponentus liberalus vyriausybėje bendradarbiauti.

Prezidentas sakė, kad nori susitikti su E.Kopacz aptarti savo gerovės politikos planų, tačiau susitikimo datos nepaskyrė.

Tuo tarpu E.Kopacz pirmadienį tvirtino, kad A.Duda turėtų sušaukti ministrų tarybą, kuriai priklauso ir svarbiausi ministrai, nes tai esą galėtų palengvinti sprendimų priėmimą.

Apžvalgininkai prognozuoja, kad A.Dudos, anksčiau priklausiusio opozicinei partijai „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS), santykiai su liberalios Pilietinės platformos (PO) vyriausybe bus šalti, politiniam elitui rengiantis spalį vyksiantiems visuotiniams rinkimams.

Mareko Bogackio nuomone, gyvenimas Lenkijoje, prieš 26 metus išsivadavusioje iš komunistinio režimo, vargu ar kada nors buvo geresnis.

Dailius marškinius vilkintis 35 metų investicijų direktorius, valgydamas priešpiečius vienoje prancūzų kepyklėlėje Varšuvoje, vardijo vietas, kuriose yra atostogavęs – nuo Niujorko iki Tailando ir Paryžiaus, sakydamas, kad dėl klestėjimo ir laisvės, kurių jo šalis sulaukė įstojusi į Europos Sąjungą, dabar yra „patys geriausi laikai per Lenkijos istoriją“.

Tačiau už dviejų valandų kelio į pietus esančiame Pionkų miestelyje Michalas Nowocienis (Michalas Novocienis) gyvena visiškai kitokiomis sąlygomis.

Šis 22 metų suvirintojas uždirba tik 260 JAV dolerių (237 eurus) per mėnesį pagal laikiną darbo sutartį ir gyvena su savo tėvais bei kitais tos šeimos vaikais mažyčiame bute, kuris yra socialinis būstas. Jo motina dirba šiukšlių rūšiuotoja ir gauna 265 dolerius (242 eurus) per mėnesį, o tėvas statybininkas – 530 dolerių (484 eurus). Nei vienam iš jų netaikomos jokios lengvatos.

„Nuo problemų mane apsaugojo sportas“, – sakė M.Nowocienis, žvalgydamasis po savo rajoną, kuriame daugelis gyventojų yra tapę alkoholikais arba narkomanais.

Praėjus ketvirčiui šimtmečio po to, kai Lenkija visiškai perėjo prie laisvosios rinkos kapitalizmo, atskirtis tarp turtingųjų ir skurdžių dabar yra taip pagilėjusi, kad šalies žmonės kai kada kalba apie „dvi Lenkijas“, iš kurių vieną sudaro daug uždirbantys piliečiai, daugiausiai miestų gyventojai, o kitą – nekvalifikuoti darbininkai, sunkiai suduriantys galą su galu dėl mažų atlyginimų ir neužtikrintų darbo vietų, dažniausiai kaimuose ir mažuose miesteliuose.

Daug metų vyriausybė gyrėsi sparčiu šalies ekonomikos plėtros tempu. Prognozuojama, kad šiais metais šalies ekonomika auga 3,5 proc., o nuo 2004-ųjų, kai Lenkija įstojo į ES, nedarbas sumažėjo apie 20 procentinių punktų iki dabartinių 10,3 procento.

Tačiau sociologas Janas Sowa (Janas Sova) sako, kad bendrojo vidaus produkto (BVP) rodikliai neatskleidžia, kaip iš tikrųjų gyvena daugelis lenkų. Atlyginimai yra maži, vidutiniškai 865 eurai per mėnesį, o daugelis žmonių uždirba daug mažiau. Atlyginimų fondas sudaro tik apie 37 proc. šalies BVP, nors ES vidurkis yra apie 50 procentų.

„Šis skaičius rodo, kiek iš tikrųjų sukuriamos vertės pasiekia žmonių kišenes, – ir jis iš tiesų nedidelis“, – sakė J.Sowa.

Tų, kas jaučiasi esantys atriboti nuo Lenkijos ekonomikos stebuklo, nusivylimas staiga tampa politinės darbotvarkės dalimi ir yra laikomas svarbia priežastimi, kodėl Andrzejus Duda (Andžejus Duda), euroskeptiškosios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) kandidatas, gegužę netikėtai laimėjo prezidento rinkimus, smarkiai aplenkęs favoritu laikytą dabartinį šalies vadovą Bronislawą Komorowskį (Bronislavą Komorovskį), kurį palaiko valdančioji liberali Pilietinės platformos (PO) partija.

Lenkijos prezidento vaidmuo daugiausiai reprezentacinis, bet spalį šalyje vyks parlamento rinkimai, o apklausos rodo, kad PO, kuri vadovavo aštuonerius metus, gresia dar vienas skaudus pralaimėjimas. PiS populiarumas išaug, žadant padėti neturtingiesiems didesnėmis valstybės intervencijomis ekonomikoje.

Antroji PiS pergalė žymėtų reikšmingą politikos pokyti Lenkijoje, kuri yra ES šeštoji didžiausia ekonomika. Ši partija žada padidinti mokesčius bankams, kurių dauguma yra valdomi užsienio kapitalo, ir didiesiems mažmeninės prekybos tinklams.

Pagrindiniu kampanijos akcentu tampa debatai dėl sąlygų darbo rinkoje, kai daugelis jaunų žmonių gyvena nuo algos iki algos. Ypač didelį pasipiktinimą kelia populiarėjančios laikinosios darbo sutartys, suteikiančios darbuotojams menkas socialines garantijas, o kritikai jas vadina „šiukšliniais kontraktais“.

Lenkijos vyriausybės statistika rodo, kad apie 1,4 mln. šalies žmonių dirba pagal laikinąsias darbo sutartis, kurių prieš penkerius metus buvo tik apie pusė milijono. Atskira ES statistika rodo, kad Lenkijoje dirbančiųjų pagal laikinas sutartis daugiau negu bet kurioje kitoje iš 28 Bendrijos šalių, o 2014 metais jie sudarė 28 proc. visų turinčių darbą.

Planuota, kad „šiukšliniai kontraktai“ suteiks daugiau lankstumo menininkams ir kitų profesijų darbuotojams, dirbantiems ne vienoje darbovietėje.

Pagal tokias sutartis dirbantiems žmonėms netaikoma daugelis garantijų, priklausančių pagal įprastas darbo sutartis, – pavyzdžiui, teisė į apmokamas atostogas, darbdavių įmokos į valstybinius sveikatos draudimo ir pensijų fondus, taip ilgesnis informavimo apie planuojamą atleidimą laikotarpis.

„Aš dirbu pagal tokią, ir man tai labai patinka“, – sakė konsultantas Radekas Ciszewskis (Radekas Ciševskis), kuriam yra patogu laikinųjų darbo sutarčių suteikiamas lankstumas.

Tačiau kritikai sako, kad darbdaviai šia galimybe piktnaudžiauja. Dažnai jau seniai dirbantys žmonės, kuriems tas darbas yra vienintelis, yra verčiami kas mėnesį pasirašyti naują darbo sutartį. Pasak M.Nowocienio, jis dirbo pagal tokį kontraktą šokolado fabrike, kol gavo dabartinį laikiną suvirintojo darbą.

Pagal kas mėnesį pratęsiamas arba laikinas sutartis dirbantys žmonės retai gauna paskolas būstui, o nesaugumas daugelį atgraso nuo šeimų kūrimo. Tokia padėtis gali dar labiau pagilinti Lenkijos demografinę krizę, o gimstamumas šalyje tesiekia 1,3 kūdikio vienai moteriai – vienas žemiausių Europoje.

Nuo ateinančių metų įsigaliosiančios įstatymų pataisos apribos tokių sutarčių naudojimą, bet premjerė Ewa Kopacz (Eva Kopač) žadėjo dar labiau jas suvaržyti, kovodama dėl politinio išlikimo.

Netgi šalies pagrindinis dienraštis „Gazeta Wyborcza“, atlikęs svarbų vaidmenį perėjime prie laisvosios rinkos ekonomikos, sako, kad „šiukšliniai kontraktai“ yra iškreiptos formos kapitalizmas, kuris pažengė jau per toli. Laikraštis liepos 20 dieną pradėjo kampaniją prieš tolias darbo sutartis, kurios „pradėjo griauti mūsų darbo rinką“.

„Vykstant transformacijai šis lankstumas mums padėjo pritraukti investuotojų ir kovoti su dideliu nedarbu, – rašo „Gazeta Wyborcza“. – Tuo pačiu metu jis atnešė siaubingų socialinių pasekmių.“

Lenkijos premjerė Ewa Kopacz (Eva Kopač) džiaugiasi iš Lietuvos ministro pirmininko Algirdo Butkevičiaus Briuselyje išgirstomis naujienomis dėl lenkiškų mokyklų Lietuvoje.

„Tiesiai jo paklausiau apie lenkų gyvenimo Lietuvoje ateitį, ypač jauniausiųjų - apie mokyklas Lietuvoje, kurios yra uždaromos“, - E.Kopacz citavo Lenkijos naujienų agentūra PAP.

„Atrodo, naujienos geros. Išgirdau Lietuvos ministro pirmininko atsakymą, kad atitinkami teisės aktai bus priimti labai greitai, per kelias savaites“, - pridūrė ji.

Vyriausybės vicekancleris Rimantas Vaitkus BNS patvirtino, kad Švietimo ir mokslo ministerija rengia įstatymo pataisas, kurios leistų trejiems metams suteikti laikiną gimnazijos statusą toms mokykloms, kurios nėra pradėjusios akreditavimo procedūros, jos galės siekti įgyti licenciją. Licencijavimo procedūra bus reglamentuota įstatyme.

R.Vaitkaus teigimu, mokyklų akreditavimas bus keičiamas licencijavimu.

„Turėsime padaryti tvarką visoms mokykloms, nes norime plačiau žiūrėti į šią problemą, mat dabartinė akreditacija apėmė tik vidurinio mokslo segmentą“, - teigė vicekancleris.

Be to, pasak jo, dabartinis teisinis reguliavimas numato išimtis, kad tam tikrus kriterijus atitinkančios mokyklos gali turėti specialų statusą, tai yra tapti vadinamosiomis ilgosiomis gimnazijomis ir formuoti klases nuo pirmos iki dvyliktos klasės.

„Bet šitos išimtys iškreipia situaciją. Žinoma, yra labai daug telefoninės teisės, kada ministrui pavedama situacija spręsti pačiam. Norime įvesti skaidresnę sistemą“, - tvirtino R.Vaitkus.

Vadovaujantis 2011 metais priimtais įstatymais, iki šių metų rugsėjo visos vidurinės mokyklos turi tapti keturmetėmis gimnazijomis, progimnazijomis arba pagrindinėmis mokykloms su retomis išimtimis dėl ilgųjų 12-mečių gimnazijų.

Tokia pertvarka sukėlė dalies tiek tautinių mažumų, tiek lietuviškų mokyklų pasipiktinimą.