Tai naujausias iš visos virtinės gaisrų, paveikusių Hjustono rajono naftos chemijos pramonę.

Gaisras prasidėjo po sprogimo, driokstelėjusio apie 11 val. 7 min. vietos (ketvirtadienį 3 val. Lietuvos) laiku „Exxon Mobil“ įmonėje, esančioje Beitaune, maždaug už  40 km į rytus nuo Hjustono.

Ervinge Teksase įsikūrusios kompanijos pareiškime sakoma, kad sužeistųjų gyvybei pavojus negresia. „Exxon Mobil“ nurodė nežinanti apie jokius kitus žmones, sužeistus per trečiadienio gaisrą jos gamykloje, kur taip pat perdirbami tokie alkenai kaip propanas ir propilenas. Šis padalinys yra kompanijos 1,36 tūkst. ha naftos perdirbimo komplekse Beitaune.

Beitauno miestas nurodė, kad gaisras kilo įmonės dalyje, kur gaminamas polipropilenas, ir kad „Exxon Mobil“ paragino netoliese gyvenančius žmones neiti į lauką.

„Exxon Mobil“ nurodė aplink gamyklą stebinti oro kokybę ir sakė, jog „prieinama informacija rodo šiuo metu nesant jokio neigiamo poveikio“.

Suskystintų gamtinių dujų (SGD) eksportas iš Jungtinių Amerikos Valstijų į Lietuvą neleistų Rusijai imtis energetinio šantažo, teigia JAV su energetikos kompanijų atstovais susitinkantis Lietuvos energetikos ministras. Pasak Roko Masiulio, energetiniai ištekliai šiuo metu yra tokie svarbūs kaip ir ginklų eksportas.

„Dabar diskutuojama, ar JAV turėtų tiekti ginklus Ukrainai. Tačiau sprendimas tiekti energijos išteklius gali būti ne ką mažiau svarbus, nei ginklų. Jeigu JAV pradėtų tiekti energijos išteklius kitoms šalims, tai atimtų iš Rusijos pagrindinį ginklą, kurį ji dabar aktyviai naudoja – energetinį šantažą. JAV energetikos sektorius veikia labai efektyviai, todėl jis turi konkurencinį pranašumą prieš tuos eksportuotojus, kurie naudoja energetiką kaip politinio spaudimo įrankį. Pastarųjų veikla nėra tokia efektyvi“, - Energetikos ministerijos pranešime sakė R.Masiulis.

Ministras JAV susitiko su verslo, akademinės bendrovės atstovais, taip pat su didžiausios Jungtinių Valstijų naftos ir dujų bendrovės „Exxon Mobil“ vadovais.

Ketvirtadienį „Litgas“ JAV pasirašė supratimo memorandumą su „Delfin LNG“ – pirmąjį plūduriuojantį JAV dujų skystinimo terminalo projektą plėtojančia bendrove. Pasirašytas susitarimas nėra įpareigojantis pirkti ar parduoti SGD. Tačiau, remiantis juo, bus tęsiamas bendradarbiavimas su „Delfin LNG“. Planuojama, kad terminalas pradės veikti 2019 metais.

Šią savaitę „Litgas“ generalinis direktorius Dominykas Tučkus ketina pasirašyti susitarimą su dar viena energetikos kompanija. Šis susitarimas numato galimybę įsigyti SGD, kai tik jos bus parduodamos.

Lietuva iš JAV siekia SGD įsigyti jau kurį laiką. Tokius pageidavimus yra išsakiusi prezidentė Dalia Grybauskaitė, premjeras Algirdas Butkevičius.

Jungtinės Amerikos Valstijos penktadienį paskelbė papildomas sankcijas Rusijai – jos paveiks naftos ir gynybos pramonę, apribos pagrindinių Rusijos bankų prieigą prie JAV skolinimosi ir akcijų rinkų, šitaip siekiant bausti Rusiją dėl jos intervencijos į Ukrainą.

Šios sankcijos, kuriomis pirmą kartą taikomasi į Rusijos banką „Sberbank“, paskelbimo laiku sutampa su Europos Sąjungos ekonominėmis bausmėmis, kuriomis ribojamas kai kurių Rusijos valstybinių įstaigų finansavimas ir įšaldomas vadovaujančių Rusijos politikų turtas.

Naujosios JAV sankcijos labiau suverš finansinę kilpą šešiems Rusijos bankams, tarp kurių yra ir didžiausias pagal turtą Rusijos bankas „Sberbank“. Taip pat uždrausta JAV asmenims ir bendrovėms finansų rinkose platinti ilgesnės nei 30 dienų trukmės skolos vertybinius popierius.

Griežtesnės priemonės kitiems Rusijos bankams

Jungtinės Valstijos penktadienį imsis naujų žingsnių apriboti didžiųjų Rusijos bankų, tarp jų „Sberbank“, prieigą prie paskolų ir akcijų rinkų, kad nubaustų Maskvą už jos intervenciją Ukrainoje, pranešė informuoti šaltiniai.

Apie sprendimą imtis naujų baudžiamųjų priemonių prieš Rusiją ketvirtadienį pranešė ir Europos Sąjunga. Tiek JAV, tiek ES sankcijos nukreiptos prieš Rusijos energetikos, finansų ir gynybos sektorius.

Liepą Amerika iš esmės užkirto prieigą prie Amerikos paskolų ir akcijų rinkų penkioms Rusijos finansų grupėms - VTB bankui, „Gazprombank“, Maskvos bankui, „Vnešekonombank“ bei Rusijos žemės ūkio bankui, uždrausdama JAV fiziniams ir juridiniams asmenims „dalyvauti sandoriuose, finansuoti ar kitaip būti susijusiems su jų nauja skola, kurios trukmė ilgesnė nei 90 dienų, arba naujomis akcijomis."

Šaltiniai sakė, kad dabar JAV vyriausybė numačiusi taikyti tokius pat apribojimus didžiausiam pagal turto vertę Rusijos komerciniam bankui „Sberbank“ ir sugriežtinti suvaržymus visoms šešioms finansų institucijoms, uždrausdama JAV fiziniams ir juridiniams asmenims „dalyvauti sandoriuose, finansuoti ar kitaip būti susijusiems su jų nauja skola, kurios trukmė ilgesnė nei 30 dienų".

Prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) ketvirtadienį pareiškė, kad „šios priemonės padidins Rusijos politinę izoliaciją ir Rusijos patiriamus ekonominius nuostolius, ypač prezidentui (Vladimirui) Putinui ir jo aplinkos žmonėms svarbiose srityse“.

JAV iždo departamentas, liepą įvesdamas suvaržymus penkioms Rusijos finansų institucijoms, pabrėžė, kad jis „neužblokavo šių bankų nuosavybės arba jų turtinių teisių, taip pat neuždraudė su jais vykdyti sandorių, kurių nėra tarp šių konkrečių apribojimų“.

Amerikiečių pareigūnai sakė, kad Vašingtonas taip pat imsis priemonių prieš Rusiją, kad sustabdytų milijardų dolerių investavimą į naftos telkinių žvalgymą Sibire ir Rusijos Arktyje.

Šiomis priemonėmis siekiama uždrausti įmonėms, tarp jų „Exxon Mobil“ bei BP Plc., bendradarbiauti su Rusijos naftos kompanijomis energetikos technologijų ir paslaugų srityse.

Trečiasis naujo sankcijų paketo elementas yra priemonės prieš Rusijos gynybos kompanijas. Vienas šaltinis sakė, kad Jungtinės Valstijos įtrauks į „juodąjį sąrašą“ dar kelis Rusijos ginklų gamintojus.

JAV naftos milžinė „ExxonMobil“ šeštadienį pradėjo gręžimo darbus Rusijos vandenyse ekologiškai jautriame Arkties regione, o Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas šį žingsnį gyrė kaip bendradarbiavimo pavyzdį, nors Vašingtonas yra paskelbęs griežtas sankcijas Rusijai dėl krizės Ukrainoje.

JAV sankcijomis nesiekiama stabdyti Amerikos ir Rusijos bendrovių bendrų projektų, tačiau vienas iš jų tikslų – atkirsti valstybinę naftos įmonę „Rosneft“ nuo finansavimo JAV doleriais ir atimti prieigą prie šiuolaikinių technologijų.

„Mūsų dienomis komercinę sėkmę skatina veiksmingas tarptautinis bendradarbiavimas“, – V.Putinas sakė „Rosneft“ generaliniam direktoriui Igoriui Sečinui ir „ExxonMobil“ projektų Rusijoje vadovui Glennui Walleriui (Glenui Voleriui) per vaizdo konferenciją iš savo rezidencijos Juodosios jūros kurorte Sočyje.

„Verslas, įskaitant Rusijos ir užsienio bendroves, puikiai tai supranta, todėl, nors ir esama kai kurių politinių sunkumų, nugali pragmatizmas ir sveikas protas – ir mums malonu tai girdėti“, – aiškino Rusijos lyderis.

„ExxonMobil“ įsigijo vieną gręžimo platformą iš Norvegijos, kad įrengtų pirmąjį Rusijos naftos gavybos gręžinį Karos jūroje.

Šis žingsnis neabejotinai bus laikomas pasitikėjimo ženklu „Rosneft“, kurią valdančiam artimam V.Putino sąjungininkui I.Sečinui yra taikomos Vašingtono paskelbtos sankcijos.

Rusijos imperinės ambicijos Ukrainos pietuose auga. Jūrinės analitikos žiniasklaidoje svarstomi variantai, kaip Rusija praturtėtų prisijungusi atskiras Ukrainos teritorijas su uostais.

Skirstomi vaidmenys Krymo uostams

Interneto leidinio "Portnews.ru" pagrindiniame straipsnyje "Rusijos plaukimas į Juodąją jūrą" ("Černomorskij zaplyv Rosii") jau vertinami jūrų gelmių "lobiai", kuriuos Rusija gautų prisijungusi Krymą.

Kartu su šiuo pusiasaliu Rusijai atitektų Sevastopolio, Kerčės, Eupatorijos, Feodosijos ir Jaltos uostai.

"Šie uostai kol kas nevaidina didesnio krovos vaidmens, jie labiau skirti aptarnauti paties Krymo poreikiams. Prorusiškos jėgos neseniai įsteigė įmonę "Sevastopolio jūrų prekybos uostas".

Iš kitos pusės, Jaltos ir Eupatorijos uostai turi didelį kruizinį potencialą", – teigiama Krymo prijungimo prie Rusijos apžvalginiame straipsnyje.

Krymo uostų ateitį rusai piešia kaip ypač progresyvią nutiesus tiltą į Krymo pusiasalį. Netgi svarstomi variantai, kad ateityje Krymo pusiasalyje Kinijos kapitalas galėtų statyti giliavandenį uostą. Tokius norus valdant šį pusiasalį Ukrainai Kinijos verslininkai jau buvo pareiškę.

Krymas Rusijai būtų naudingas kaip jos laivyno karinės bazės plėtojimo zona. Dabar Rusijos karinės pajėgos pagal sutartį su Ukraina naudojasi uostu Sevastopolyje.

Tuo pat metu Rusijos Novorosijsko uoste statoma Rusijos Juodosios jūros laivyno bazė.

"Laikyti Juodosios jūros karinį laivyną ekonomiškai žymiai naudingiau yra Sevastopolyje. Novorosijskas yra krovininis uostas, kuris stokoja teritorijų kroviniams krauti", – teigiama minėtame straipsnyje.

Masalas – jūros verslovės

Rusijos jūrinės žiniasklaidos žvilgsnis krypsta ir Ukrainai priklausančias didžiules Juodosios jūros šelfo teritorijas.

"Prijungus Krymą prie Rusijos, ši galės naudoti jūroje esančias naudingų išteklių versloves. Skifo dujų gavybos vietą Juodojoje jūroje jau norėjo eksploatuoti kompanija "Lukoil". Tačiau Ukrainos vyriausybė šį sklypą atidavė konsorciumui, kuri valdė amerikiečių kompanija "Exxon Mobil", – teigiama straipsnyje.

Rusija pretenduotų ir į kitas Juodojoje jūroje netoli Krymo esančias versloves – Subotinsko ir Semenovsko naftos, Šiaurės – Bulganovsko, Rytų – Kazantipsko, Strelkovoje dujų gavybos vietas.

Rusijoje rimtu veidu svarstoma, kad prisijungus kitas Ukrainos Juodosios jūros regiono pakrantės zonas, atsivertų keliai į Odesos, Bezimianoje, Archangelsko dujų gavybos vietoves Juodojoje jūroje, taip pat Štormovoje ir Golicinskoje Dujų kondensato gavybos vietas.

Odesos ir Bezimianoje dujų gavybos vietovių atsargos vertinamos kaip turinčios per 35 mlrd. kubinių metrų. 

Žvilgsnis į Odesą, Iljičovską

Tuo pat metu nesibaiminama teigti, kad svarbiau už nedidelius Krymo uostus Rusijai būtų prisijungti giliavandenius Ukrainos Juodosios jūros uostus su jau veikiančiais krovos terminalais.

Pirmiausia įvardinami Južnij (leistina gramzda – 14,5 metro), Iljičovsko (14 metrų) ir Odesos (12,5 metro) uostai.

Dabar šiuose uostuose kraunama apie 60 proc. visų Ukrainos krovinių.

Ukrainos giliavandenių uostų prijungimas prie Rusijos, straipsnio autoriaus nuomone, šiai padėtų "uždaryti" žymią dalį Juodosios jūros logistikos grandinės.

Jau dabar Ukrainos Odesos, Iljičovsko ir Južnij uostai Rusijoje laikomi tarsi savais. Nemažą dalį juose esančių terminalų valdo Rusijos kapitalo bendrovės. Problemišku įvardintas Iljičovsko uostas, kur buvo bandoma iš jo išstumti Iljičovsko konteinerių terminalą valdančia Rusijos kapitalo grupę.

Manoma, kad Rusijai būtų naudingą prisijungti ir kitą grupę Ukrainos uostų, kaip Nikolajevas, Chersonas ir Oktiabrskas. Jie turi veikiančius specializuotus birių ir generalinių krovinių krovos terminalus.

"Prisijungus Ukrainos uostus Rusijos krovos galimybės Juodosios jūros regione žymiai pagerėtų. Dabar regione veikia vienintelis Rusijos Novorosijsko uostas, kuris yra gerokai perkrautas, trūksta giliavandenių krantinių. Regione statomas naujas Tamanės uostas bus baigtas tik 2020 metais", – teigiama Rusijos internetinės žiniasklaidos straipsnyje, kuris Ukrainos uostus jau bando „primatuoti“ rusiškam mundurui.