Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) trečiadienį atmetė „Ferteksos transporto“ bei I. Udovickio skundą dėl komisijos išvados ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, pranešė LVAT.

Pareiškėjai prašė panaikinti Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos 2022 metų kovo 10 dienos išvados dalį punktų, o I. Udovickis – išvados dalį, kad jo ryšiai kelia riziką Lietuvos nacionaliniam saugumui.

LVAT, be to, nepritarė pareiškėjų teiginiams, kad komisija, priimdama sprendimą ir rekomendavusi drausti pervežti arba ekspedijuoti „Belaruskalij“ trąšas Lietuvos geležinkeliais, pažeidė Civilinio kodekso nuostatas.

Teismas nurodė, kad komisija nesprendė dėl sutarties tarp antrinės „Lietuvos geležinkelių“ įmonės „LTG Cargo“ ir „Ferteksos transporto“ galiojimo ir nutraukimo – ji įvertino sandorį, ar jis atitinka nacionalinio saugumo interesus, ašoma pranešime.

Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) 2022 metų spalį konstatavo, kad vyriausybinė komisija padarė pagrįstą išvadą, jog „Ferteksos transporto“ pagrindinio akcininko ir galutinio naudos gavėjo I. Udovickio ryšiai kelia riziką Lietuvos nacionaliniam saugumui.

Pasak teismo, „LTG Cargo“ sutartys su „Ferteksos transportu“ sudarytų prielaidas „Belaruskalij“ toliau gabenti trąšas geležinkeliu per Lietuvą, taip iš esmės apeinant Vyriausybės pernai sausį priimtą sprendimą dėl šių trąšų tranzito nutraukimo.

Vyriausybinė komisija, pasak LVAT nutarties, nustatė, jog „LTG Cargo“ 2022 metų sausį ir vasario pradžioje gavo 18 paraiškų dėl galbūt „Belaruskalij“ produktų vežimo per Lietuvą, kurių ekspeditorius – „Ferteksos transportas“, o paraiškų siuntėja – Baltarusijos transporto ekspedijavimo ir frachtavimo kompanija (BTEFK) arba Baltarusijos geležinkelių administracija.

„Pateiktos informacijos pagrindu padaryta prielaida, jog visos nurodytos paraiškos bus skirtos vežti „Belaruskalij“ produkciją, o pagal jose nurodytą ketinamų vežti krovinių apimtį nuspręsta, kad „Belaruskalij“ siekia krovinių vežimo paslaugas užsakinėti per ekspeditorių – „Ferteksos transportą“ ir tokiu būdu tęsti produkcijos gabenimą per Lietuvos teritoriją“, – rašoma LVAT nutartyje.

„Toks produkcijos gabenimas buvo pripažintas neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų, be kita ko, dėl „Belaruskalij“ turimų reikšmingų ryšių su autoritariniu Baltarusijos režimu, keliančiu grėsmę nacionaliniam saugumui“ – priduria LVAT teisėjai.

Pasak LVAT nutarties, vyriausybinė komisija dar 2017 ir 2019 metais nustatė, jog I. Udovickio valdomas Birių krovinių terminalas turi nacionaliniam saugumui grėsmę keliančių ryšių su Europos Sąjungai ir NATO nepriklausančių užsienio valstybių institucijomis ar asmenimis.

Krašto apsaugos ministerijos Antrojo operatyvinių tarnybų departamento vertinimu, „Belaruskalij“ siekia rasti galimybių gabenti savo produkciją per Lietuvą, pasinaudodama verslo ryšiais su „Ferteksos transportu“.

Anot LVAT, Valstybės saugumo departamentas yra padaręs išvadą, kad I. Udovickis ir „Belaruskalij“ sieja ilgametis bendradarbiavimas bendrai valdomoje įmonėje Birių krovinių terminalas (BKT) – I. Udovickis per Latvijos įmonę „Fortis Asset Management“ valdo 70 proc., o „Belaruskalij“ – 30 proc. BKT akcijų, abi įmonės užtikrindavo kalio trąšų krovinių srautus.

Be to, komisija išvadoje nurodė, kad I. Udovickiui priklausė arba vis dar priklauso 1 proc. Krymo įmonės „Taurus Development“ akcijų, o ji valdo kitų Krymo įmonių – RM ir „Priam Servis“ – akcijų.

Vyriausybinė komisija 2022 metų kovo 10 dieną pripažino, kad „LTG Cargo“ ir „Ferteksos transporto“ 2016 metų gruodį pasirašyta sutartis ir pagal ją teikiamos paraiškos dėl „Belaruskalij“ trąšų vežimo kelia riziką šalies nacionaliniam saugumui.

„Ferteksos transportas“ teikė birių ir pakuotų trąšų ekspedijavimo per Klaipėdos uostą paslaugas. 80 proc. įmonės akcijų valdo I. Udovickis, likusią dalį – Olga Udovickaja.

Procedūriniai priekaištai

Plečiant krovinių apyvartai į uosto pietinę dalį, aplinkkelio svarba vis labiau didėjo. Jau kurį laiką niekaip nepavyksta suderinti pietinio aplinkkelio detaliojo plano. Jo procedūros užstrigo teismuose.

Dar 2015 metų rugsėjį Klaipėdos miesto savivaldybė patvirtino pietinio aplinkkelio detalųjį planą. Jį teismui apskundė bendrovė „Ferteksos transportas“. Ji nurodė, kad kelias jos sklypus padalins į dvi dalis, į juos suplanuotos netinkamos nuovažos.

Buvo pateikta ir daugiau, pagrinde procedūrinių priekaištų detaliojo plano rengėjams. Pavyzdžiui, ar turėjo teisę detalųjį planą rengti Klaipėdos miesto savivaldybė, jei būsimasis kelias apima ir Klaipėdos miesto ir Klaipėdos rajono ribas? Tačiau teisme paaiškėjo, kad dėl detaliojo planavimo tarp dviejų savivaldybių buvo pasirašyta jungtinės veiklos sutartis, kurią patvirtino jų tarybos.

Arba, kodėl buvo rengiamas detalusis planas, jei pietinis aplinkkelis pripažintas valstybinės reikšmės objektu, o juose rengiami ne detalieji, o specialieji planai?

Taip pat turėta priekaištų, kodėl kelio detalųjį planą rengė Vokietijos kompanija „Eisenbahn und Bauplanungsgesellschaft“ subrangovu samdydama bendrovę „Sweco Lietuva“. Jog Vokietijos kompanija neturėjo patvirtintos Lietuvoje reikalingos kvalifikacijos?  

Teismų karuselė

Pietinis aplinkkelis pradėtas formuoti net nuo 2007 metų. Bet per dešimtmetį taip ir nepavyko jo pradėti statyti. Dėl to ypač kenčia Klaipėdos miestas, nes nuolat didėjantys uosto pietinės dalies transporto srautai juda per miestą.

Detalusis planas jau buvo parengtas 2010 metų spalį. Tačiau tuomet „Ferteksos transportas“ ir dar vienas fizinis asmuo – žemės sklypo savininkas per teismus įrodė, kad tas kelias pažeistų jų teises. Nebuvo numatyti įvažiavimai į jų sklypus. Todėl 2012 metų birželį Detaliojo plano sprendiniai Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo panaikinti.

Iš naujo pietinio aplinkkelio detalųjį planą Klaipėdos miesto savivaldybė pradėjo rengti 2013 metų balandį dar prieš Seimui tų pačių metų birželio 18 d. pripažįstant šį aplinkkelį valstybinės reikšmės objektu. Todėl vėliau teismas konstatavo, kad galėjo būti rengiamas kelio detalusis planas, nes, kai tai pradėta, jis dar nebuvo valstybinės reikšmės objektas.

Naujai parengtas detalusis planas buvo patvirtintas 2015 metų rugsėjį. Ir tos pačios bendrovės „Ferteksos transportas“ apskųstas vėl ir vėl įklimpo į teisminius ginčus pusantrų metų. Pradžioje Klaipėdos apygardos administracinis teismas „Ferteksos transporto“ skundą atmetė 2016 metų kovo 25-ąją. Po to šiemet balandžio 10 dieną šio teismo sprendimo pagrįstumą patvirtino ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. 

Aplinkkelio svarba

Pagal numatytą planą 6,8 kilometrų ilgio Klaipėdos miesto pietinis aplinkkelis tęsis nuo Minijos – Jūrininkų sankryžos pietryčių kryptimi Taikos prospektu susikirs su kairių gatve ir nuo geležinkelio stoties „Draugystė“ tęsis rytų kryptimi link Klaipėdos – Šilutės kelio Nr. 141, kur į jį įsilies ties Dumpiais. Kelyje numatyta įrengti 6 sankryžas, pėsčiųjų ir dviračių takus. Pagal kelias eis papildomi keliai, kurie jungs žemės sklypų savininkų teritorijas.

Pietinį aplinkkelį planuojama statyti naudojantis Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijomis. Šio kelio statyba visiškai atitinka viešo intereso sąvoką. Įrengus pietinį aplinkkelį būtų žymiai pagerintas susisiekimas su uostu, sumažintas neigiamas uosto poveikis gyventojams, iš dalies sumažintas Klaipėdos miesto gatvių apkrovimas sunkiuoju transportu.

Uosto pietinio aplinkkelio tiesimo istorijoje labiausiai stebina tai, kad itin svarbaus objekto planavimo procedūros jau tęsiasi dešimtmetį. Ir tai ne pirmas atvejis, kai teismus įvėlus detaliojo plano sprendinius objektų planavimo procedūros gerokai užsitęsia, o kai kuriais atvejais net ir lieka neįgyvendintos. Panašiai nutiko su Šventosios uosto detaliuoju planu. Kol teisme vyko ginčai dėl jo detaliojo plano, iš ES numatyta parama atiteko keliams tiesti, o vėliau paaiškėjo, kad naujo programavimo ES parama Šventosios uostui nebegali būti skiriama.