Festivalio kūrėjai pasistengė iš širdies – prisijungusių lauks virtualūs susitikimai su mylimais knygų autoriais, kino kūrėjų rengti vaizdo klipai ir reportažai, virtuali vakaro skaitinių lentyna, įvairių edukacinių ir pramoginių medžiagų rinkinys atsisiuntimui bei virtuali knygų mugė. Festivalio „Vaikų knygų sala“ pradžia – gruodžio 5 dieną, jis tęsis net devynias dienas, iki gruodžio 13-osios.

Vienas iš festivalio dalyvių, rašytojas ir dramaturgas Tomas Dirgėla prisipažįsta, kad kelionės į festivalį „Vaikų knygų sala“ jis kasmet laukia net labiau nei didžiųjų žiemos švenčių!

„Lai neįsižeidžia gerbiamas Kalėdų Senelis, bet tokia jau tiesa, kai toje pat vietoje susirenka daugybė knygas mylinčių vaikų bei tuntas jų mėgstamų knygų kūrėjų, ir vienuose ir kituose kuriam laikui įsižiebia ryškiausios lempelės. Ir šiemet tam nesutrukdys net kovidas, nes juk nieko nėra galingiau šiam pasauly už vaiko ir knygos draugystę! Šio festivalio kūrėjai tiesiog šviesos greičiu stiebiasi aukštyn su vis naujomis idėjomis ir net neaiktelėčiau iš nuostabos –nebent vos vos, iš mandagumo – jei dar po kelių metų festivalis persikels į tikrų tikriausią salą kokiam vandenyne, festivalio komandos sukurtą specialiai vaikams!“, – sako jis.

Tomas Dirgėla.

Nedidelė dalis virtualaus festivalio įgavo ir fizinę formą – Vilniaus Bernardinų sode įsikūrė vienuolika paslaptingų namelių, kuriuose apsigyveno personažai iš naujausių lietuvių autorių knygų vaikams. Daugelį namelių gyventojų kūrė patys knygų autoriai.

Jei išeisite pasivaikščioti, knygų namelių take pamatysite Linos Žutautės surištą siūlų žmogeliuką iš naujausios Kakės Makės knygos, Agnės Nananai pagamintus Kažkuriukus, skirtus Evelina Daciūtė knygai „Paslapčiausia paslaptis“, asmeninį Kęstučio Kasparavičiaus eglutės žaisliuką, primenantį apie ką tik pasirodžiusią naujausią autoriaus knygą „Kalėdos Kalėdos“, Indrės Zalieckienės nertus žvirblį ir balandį iš knygelės „Kapt kapt kapt mieste“, Kotrynės Zylės pasiūtą mažąjį vabalėlį ir kitus paslaptingus namelių gyventojus.

Knygų autoriai festivalio metu pasidalins ne tik savo išleistų ar planuojamų išleisti knygų skaitiniais vaikams, bet ir užduotimis, iliustracijomis spalvinimui, literatūriniais maisto receptais ir knygų personažais, kuriuos galėsite parsisiųsti tiesiai į savo kompiuterį. Pravers kiekvieną kartą, kai vaikai nežinos, ką veikti ilgais ir tamsiais žiemos vakarais.

Ignė Zarambaitė.

Rašytoja Ignė Zarambaitė dalyvausianti virtualiame susitikime su festivalio žiūrovais džiaugiasi, kad „Vaikų knygų sala“ suburia rašančius, skaitančius ir leidžiančius knygas, o pats festivalis kasmet plečiasi ir transformuojasi, tapdamas ne vien švente, o reiškiniu, apjungiančiu literatūros kūrėjus, muzikantus, teatro ir kino aktorius bendram tikslui – kad vaikai ir paaugliai daugiau skaitytų.

„Džiugu, kad festivalio organizatoriai lanksčiai ir kūrybingai prisitaikė prie situacijos. Vaikams ir šiaip labai reikia kokybiškų kultūros renginių, o šiuo sudėtingu metu, kai apribotos laisvalaikio, ugdymo veiklos, tarpusavio bendravimas, praskaidrinti ir paįvairinti kasdienybę tampa ypač aktualu. Iš pradžių į nuotolinius renginius žiūrėjau skeptiškai, tačiau kuo toliau, tuo labiau įsitikinu – ir tokiu būdu galima užmegzti nuoširdų tarpusavio ryšį“, – sako 2019-tųjų Metų knygos vaikams autorė.

Skaitomiausia vaikų ir jaunimo literatūros bibliotekose autorė, istorijų apie „Kakę Makę“ rašytoja ir dailininkė L. Žutautė džiaugiasi, kad net ir šiais keistais laikais festivalio organizatoriai surado būdą, kaip suvesti jaunuosius skaitytojus, rašytojus, iliustruotojus ir knygas vaikams į nuostabų pasimatymą:

Lina Žutautė.

„Gal bus truputį keista kalbėti su vaikais per kompiuterį, bet ką gali žinoti, gal šiuolaikiniam vaikui tokia virtuali forma patiks net labiau? Tikiuosi, kad tokie susitikimai su knygų kūrėjais padės vaikui leistis į nuotykį, kurį jis neabejotinai patirs skaitydamas knygas“.

Dalyvavimas „Vaikų knygų saloje“ virs kokybišku laisvalaikiu virtualioje erdvėje. Festivalio dalyviai galės apsilankyti svečiuose pas tris autorius – Vytautą V. Landsbergį Anykščiuose, L. Žutautę Ginkūnuose ir Eveliną Daciūtę tolimajame Vašingtone!

Iliustruotojos Aušra Kiudulaitė, Agnė Nananai, Laura Tulaitė, Elena Selena ir „Pirštukų pasaulio“ meistrės Vilma ir Andžela pasidalins kalėdinių dovanų idėjomis specialiose “Vaikų knygų salos” dirbtuvėse. Be abejonės, mažiausiais taip pat bus pasirūpinta – jie galės įsijungti į garsais ir muzika apipintų istorijų pasaulį. „Vėjų teatro“ aktorius ir kompozitorius Pijus Narijauskas sukūrė tris užburiančias kompozicijas pagal knygas mažyliams: Kotrynos Zylės „Mažas kaip vabalėlis“, Algimanto Stankevičiaus ir Ingos Dagilės „Kas kaip miega“ ir Indrės Zalieckienės „Kapt kapt kapt mieste“.

„Nors nesinorėtų per daug analizuoti šiandienos aktualijų, vis dėlto pasaulinis kontekstas kaip niekad mus priartina prie šių metų „Versmės“ utopijų, distopijų temos. O gal kaip tik tai yra puikus laikas ir patiems panirti į ją bei palikus pandemiją, užsidarymą namuose, netikrumą dėl ateities ir kitus distopiško pasaulio atributus į festivalį pažvelgti utopiškai – koks jis būtų, jei 2020 m. lapkritį gyventume normaliai“, – svarsto festivalio koordinatorė Rasa Kregždaitė.

Visgi „Versmės“ organizatoriai teigia, kad šių metų temą padiktavo tikrai ne pandemija. Paskutiniais metais „Versmė“ jaunuosius rašytojus kvietė kurti remiantis dokumentinėmis istorijomis, biografijomis.

„Todėl šiemet pasakėme: „Laisvė fantazijai!“ Nors utopijos, distopijos išlaiko ryšį su šiandiena, jų siužetai leidžia piešti žmonijos ateitį iki šiol neegzistavusiuose pasauliuose ar civilizacijose. Skatinome įgalinti vaizduotės žaismą ir kurti mokslinei fantastikai ir jos požanriams artimus scenarijus“, – aiškina R. Kregždaitė.

Minėta tema kūrinius rašė daugiau nei dešimt dalyvių kūrybinėse dirbtuvėse, vykusiose šių metų gegužę. Dirbtuves vedęs rašytojas ir dramaturgas Sigitas Parulskis išrinko dvi autores – Liną Buividavičiūtę ir Godą Simonaitytę, su kuriomis plėtojo temas, o jau šį lapkritį jos pirmosios pristatys savo kūrinius „Versmės“ žiūrovams.

Iš viso šiuolaikinių, aktualių ir įtraukiančių tekstų gerbėjams „Versmėje“ bus pristatytos penkios pjesės: dvi jau minėtų laimėtojų pjesės ir trys kūriniai iš Estijos (pirmą kartą išversti į lietuvių kalbą). Jau antrus metus „Versmė“ sutelkia dėmesį į vienos šalies dramaturgiją. Pernai tai buvo Slovėnija, o šiemet – Estija.