Tai amžina tema, kuri šiandien itin jautriai skamba karo Ukrainoje, pabėgėlių tragedijos ir vis apie save primenančios pandemijos kontekste, kai uždaromos ne tik šalių, bet ir miestų sienos. Tai – nuoroda į nepaliaujamai keliaujančius ar migruojančius žmones, į neišsenkantį vaikų ir tėvų diskursą, į sugrįžimą į save, o gal ir į ateitį, kai tai, ką dabar vadiname namais, bus tik nedidelė mikroschema dirbtinio intelekto labirintuose.

Nuo Itakės iki Klaipėdos

Festivalio rudens sezoną atidarys ir užbaigs projektai, susiję su vandenimis.

„Atidarymui parinkome spektaklį „Odisėjas“ – istoriją apie grįžimą namo, užtrukusį net dešimtmetį. Tačiau šis teatro ir šokio spektaklis nėra tiesioginė nuoroda į Homero kūrinį, tai kvietimas kiekvienam iš mūsų patirti vidinę kelionę,“ – teigė festivalio vadovė Goda Giedraitytė.

Atrodo, kad pasaulis yra plačiai atvertas – galime nuskristi į pasaulio galą ar net pasivaikščioti po Everesto kalną, tačiau vis rečiau išsiruošiame į kelionę, kuri yra ne tik nuotykis, bet ir vidinio virsmo kelias. COVID-19 pandemija tik parodė, kad kelionės esmė nėra nuvažiuotas kelias. Taigi „Teatr Nowszy“ kūrėjai iš Lenkijos kviečia publiką susitikti Klaipėdos autobusų stotyje, kur prasidės ir (ar) pasibaigs kelionė į save. Spektakliai vyks rugsėjo 8 ir 9 d.

Festivalį lapkritį vainikuos specialiai „Kaunas 2022“ programai sukurtas projektas „Septyni vandenys“. Juo klaipėdiečių kūrybinė grupė – muzikinis duetas „Tykumos“ kartu su choru „Kamertonas“ sugrįžta ne tik prie gamtos, bet ir prie muzikinių ištakų. Tarpukario Kauno vandens rezervuaruose (talpyklose), pasižyminčiose unikalia akustika, surinkti aplinkos garsų įrašai sudarys galimybes išgirsti „laike sustojusius garsus“. Projektas byloja apie emocijų, santykių, laiko, vandens, smėlio ir kitas mūsų gyvenimą raizgančias upes. Požeminės, geologinės, matomos ir nematomos, tikros ar tik nujaučiamos – visos jos teka atskirai, susikerta vienos su kitomis, teka kartu, vėl atskirai ir taip be paliovos, sudarydamos prielaidas mūsų esačiai.

Vaikų ir paauglių akimis

Dar du spektakliai apie namus prabils vaikų ir paauglių lūpomis, tiksliau – judesiais. Rugsėjo 9 d. festivalis savo publikai pristatys puikiai kritikų įvertintą šokio spektaklį „M(other)“, o rugsėjo 18 d. – Auksiniu scenos kryžiumi kategorijoje „Geriausias metų spektaklis vaikams ir jaunimui“ apdovanotą „Me two“ / „Savoj krūvoj“ (Vilniaus miesto šokio teatras „Low Air“).

Šokio spektaklyje „M(other)“ choreografė Raimonda Gudavičiūtė šoka su sūnumi Elias ir kelia klausimą, kaip suderinti šeimą ir karjerą. Rezultatas – emocingas, jaudinantis, bet kartu ir kritiškas mamos ir sūnaus duetas, kuriame stengiamasi atsakyti į esminius klausimus ir atverti nuostabų motinystės kompleksiškumą. „M(other)“ – tai kūrinys ne tik tėvams ir jų vaikams, bet ir kiekvienam, žongliruojančiam skirtingais gyvenimo vaidmenimis.

„Me two“ / „Savoj krūvoj“ gimė iš „Low Air“ mokyklos mokinių ir trupės choreografų noro sukurti spektaklį ir kalbėti apie paauglių pasaulį – ne suaugusiojo, o paauglių kalba. Kūrybinė komanda kviečia pabūti paauglio galvoje, o gal jo kambaryje. Tarytum jį išgirsti ar pasikalbėti su juo. Ši erdvė atvira visiems tyrinėti, kalbėti ir kalbėtis. Tiek prieš spektaklį, tiek spektaklio metu. Tiek su kitu, tiek su savimi. Ir nebijoti, o kartais išdrįsti ištarti „aš irgi“. „Būtent ryšys (ne santykiai, o ryšys) su tėvais tampa skaudžiausia ir jautriausia šio pasakojimo apie besibaigiančią vaikystę ir prasidedančią paauglystę nata. Kad ir kokie tėvai būtų, jie – tie, kurių labiausiai reikia, kurių labiausiai trūksta, nesvarbu, kokie savarankiški jaustųsi bręstantieji“, – teigė kritikė Goda Dapšytė.

Rugsėjo programą užbaigsiantis spektaklis bus rodomas rugsėjo 18 d. „Hofo“ kiemo angare Klaipėdoje.

Kai gyvenimą valdys robotai

Belgų trupės „Post uit Hessdalen“ cirko spektaklis „Man Strikes Back“ – tai muzikinis žmonių ir robotų cirko pasirodymas, skirtas šešerių metų ir vyresniems žmonėms bei robotams.

Spektaklyje viskas priklauso nuo žonglieriaus tikslumo ir jėgos, nuo būgnininko greičio ir reakcijos. Iki kol įsimaišo mediniai trikampiai ir užima savo pozicijas. Tuomet koncertas virsta įspūdinga choreografija. Bet kas kam vadovauja? Ir kuriam kurio reikia? Kuo gyvesni trikampiai, tuo žonglieriui sunkiau išlaikyti kamuoliukus ore...

Kritikas Jacoba Waumansas šį pasirodymą apibūdino kaip visišką gaivalą, nes „tai, kas prasideda kaip lengva bravūrinė demonstracija, perauga į linksmą ir jaudinančią kovą tarp žmonijos ir technologijų“.

Spektaklis vyks rugsėjo 11 d. Klaipėdos kultūros fabrike.

Pandeminė vienatvė

Trupės „Wauhaus“ iš Suomijos spektaklis „Flashdance“ buvo sukurtas dar iki pandemijos. Tai dedikacija tamsai. Šiandien spektaklio tema įgyja naują atspalvį, reflektuodama atskirties ir vienatvės tamsą, kurią visi patyrė per dvejus „uždaro“ gyvenimo metus. Spektaklyje tamsa įgauna materialųjį pavidalą – virsta plastine būtybe, kuri skleidžiasi skulptūriniais peizažais arba tiesiogine šio žodžio prasme užgožia žiūrovus. Atskiro žiūrovo patirtis tampa scenos esme: susidūrus su ribotu gebėjimu matyti, atsiveria beribė vaizduotės erdvė. „Flashdance“ pažadina tai, kas yra paslaptinga ir nesąmoninga, ir ragina nebijoti tamsos. Spektaklį bus galima pamatyti rugsėjo 16 ir 17 d. Klaipėdos žvejų rūmuose.

Milžiniškas audinys tampa ir spektaklio „Inbetween“ ašimi. Kūrybinė spektaklio grupė – Sona Ferienčikova, Maria Judova, Alexandra Timpau, kurios dar iki pandemijos lankėsi „Plartformoje“, šiandien teigė, kad „esame susiję labiau nei bet kada anksčiau: keičiamės į masę, kuri bando rasti pusiausvyrą. Mes traukiame ir stumiame vieni kitus...“ Spektaklio metu iš audinio sukuriamos erdvės ir tūriai yra šokėjų derybų rezultatas, kartu ir jų aplinka. Jų stogas, bendras apvalkalas, rūbas ar net oda. Ši laikina derybų erdvė atspindi ne tik šokėjų, bet ir visos visuomenės kovą ir sąveiką, savo vietos po dangumi paiešką. „Inbetween“ vyks rugsėjo 17 d. Klaipėdos kultūros fabrike.

Reprezentacinis renginys

Nuo rugsėjo 8 iki 18 d. festivalis pristatys šešis projektus. Dar keturis parodys spalį ir lapkritį.

Tarptautinio menų festivalio „Plartforma“ misija – bendrame kūrybiniame vyksme suvienyti skirtingų šalių meninę patirtį ir kūrėjų kūrybinį potencialą. Festivalyje pristatomi šiuolaikinio šokio ir teatro, naujojo cirko, performanso, muzikos ir vizualaus meno kūrėjai bei jų grupės. Tai – vienintelis interdisciplinaraus pobūdžio festivalis Klaipėdoje ir Vakarų Lietuvoje, be kultūrinės, vykdantis ir edukacinę funkciją – jis supažindina ir ugdo publiką, kad šioji suprastų ir vertintų šiuolaikinę meno raišką.

„Plartforma“ – ilgametis Klaipėdos miesto reprezentacinis festivalis, 2019–2021 m. įtrauktas į strateginių Lietuvos festivalių sąrašą, 2015 m. apdovanotas Europos festivalių asociacijos ženklu „Europe for Festivals / Festivals for Europe“. Festivalį organizuoja menininkų grupė „Žuvies akis“, finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Klaipėdos miesto savivaldybė.

Festivalio programa rugsėjį

Rugsėjo 8 d. 19 val., 9 d. 17.30 val. – šokio – fizinio teatro spektaklis „Odisėjas“ („Teatr Nowszy“, Lenkija) Klaipėdos autobusų stotyje (Butkų Juzės g. 9). Žiūrovai kviečiami atsinešti ausines su „minijack“ jungtimi.

Rugsėjo 9 d. 19 val. – šokio spektaklis „(M)other“ (Raimonda Gudavičiūtė, Lietuva, Vokietija) Klaipėdos kultūros fabrike (Bangų g. 5 A). N-8.

Rugsėjo 11 d. 18 val. – muzikinis cirko spektaklis „Man Strikes Back“  („Post uit Hessdalen“, Belgija) Klaipėdos kultūros fabrike (Bangų g. 5 A).

Rugsėjo 16 d. 19 val., 17 d. 19.30 val. – spektaklis „Flashdance“ („Wauhaus“, Suomija) Klaipėdos žvejų rūmuose (Taikos pr. 70).

Rugsėjo 17 d. 18 val. – spektaklis „Inbetween” (Sona Ferienčíkova, Maria Judova, Alexandra Timpau, Slovakija, Rumunija) Klaipėdos kultūros fabrike (Bangų g. 5 A).

Rugsėjo 18 d. 17 val. – šokio spektaklis „Me two“ / „Savoj krūvoj“ („Low Air“, Lietuva) „Hofo“ kiemo angare (Naujoji Uosto g. 3).

Organizatoriai pasilieka teisę keisti festivalio programą.

„Festivalio tema – perkraunama / reloading – nurodo į dabartinę mūsų išgyvenamą tarpinę būseną tarp pandemijos ir postpandeminio, naujo pasaulio. Pakeliui bandome adaptuotis, suprasti naujus pokyčius. Festivaliui švenčiant 15 metų sukaktį, irgi vyksta praeities pasiekimų ir ateities krypties permąstymas. Toks ir šis renginys – kviečiantis žiūrovus drąsiai nerti į perkraunamą realybę. Nors nežinomybė baugina, menas gali tapti audros akimi – tuo ramiu tašku, iš kurio galime stebėti pokyčius ir mokytis prisitaikyti prie naujovių, kol aplink viskas keičiasi beprotišku tempu“, – šiemetę festivalio temą pristatė jo vadovė menotyrininkė Goda Giedraitytė.

Praeitis dabartyje

Vienas iš būdų drąsiai pasitikti naujus dalykus – atsigręžti į istorinių asmenybių patirtis ir palikimą. Tad festivalį atidarys unikalus reginys – choreografės Paulos Rosolen (Vokietija) kuriamas pasirodymas su 20 šokėjų iš visos Lietuvos ir gyvai atliekama elektronine muzika, skirtas vieno garsiausių postmodernaus šokio choreografų Merce’o Cunninghamo (1919–2009) atminimui. Šis choreografas sukėlė revoliuciją šokio pasaulyje ir sulaužė tuometes judesio suvokimo normas. Kūrybinis M.Cunninghamo ir kompozitoriaus Johno Cage’o bendradarbiavimas turėjo įtakos visam avangardiniam meno judėjimui.

2019 m. šokio pasaulis minėjo M.Cunninghamo 100-ąsias gimimo metines. Šia proga choreografė P.Rosolen Vokietijoje pristatė reginį „100:100 | Homage to Merce Cunningham“. Klaipėdoje choreografė tęsia homage idėją, kviesdama šokėjus ir choreografus kurti kartu ir pagerbti garsųjį choreografą. Atskiri kūriniai bus paversti didele grupine choreografija, kuriai muziką kuria ir ją gyvai atliks Emilianas Gatsovas-Elbis iš Bulgarijos. Šis reginys rugsėjo 17-ąją atidarys XV tarptautinį menų festivalį „Plartforma“ ir Klaipėdos piliavietėje bus pristatytas tik vieną kartą.

Tą pačią dieną pažvelgti į skirtingų žmonių ir miesto patirtis kvies Klaipėdos jaunimo teatro dokumentinis spektaklis „Jūrinės šviesos“, kuriame dabartiniai ir buvę gyventojai tapo lakią Klaipėdos tapatybę. Anot kūrėjų, tai spektaklis apie miestą be istorinės atminties, bet kartu su viena turtingiausių miestietiško gyvenimo istorijų Lietuvoje. Tai spektaklis apie džiazo, teatro, grožio salonų, rekonstrukcijų, slaptų reikalų, keistų žmonių, šeimų, daugybės tautų miestą. Apie tuščias gatves ir miesto aprašymus, kuriuose kartais nėra vietos žmonėms.

Krizė kaip galimybė

Muzikos ir medijų performansas „This Order Goes Wrong”, subūręs vieną įdomiausių jaunosios kartos kūrėjų komandą, tyrinėja kasdienį žmonių palydovą – nerimą. Pasitelkdami nerimo sutrikimus ir panikos priepuolius patyrusių žmonių liudijimus, Senekos ir Cicerono tekstus, kūrėjai bando apčiuopti ir suprasti dar Antikos laikais aprašytą nerimo fenomeną. Šis performansas šiemet atrinktas į vienos svarbiausių muzikos platformų „Classical: NEXT“ pitch sesiją.

Transformatyvią krizės galią atskleis ir trupės „X-act” šokio spektaklis „Post No Bills“ (Danija). 2015 m. „Reumert“ metų šokėjos ir Danijos meno fondo apdovanojimą pelniusios atlikėjos Kitt Johnson monospektaklį teatro kritikai apibūdina kaip „galingą, bauginantį ir žavingą“, o pačią šokėją ir choreografę vertina už charizmą ir judesio savitumą.

Viena iš festivalio premjerų – žinomo prancūzų choreografo, Chaillot nacionalinio šokio teatro Prancūzijoje vadovo Rachido Ouramdane šokio spektaklis „Audros akis“. Jis tyrinėja universalius chaoso ir tvarkos dėsnius. Kartu su Šeiko šokio teatru sukurtas spektaklis įkvėptas anarchiškų ir organizuotų grupių judėjimo – nuo paradų, riaušių iki skraidančių paukščių būrių. Taip scenoje kuriami hipnotizuojantys tvarkos ir chaoso paveikslai. Šis kūrinys – prancūzų ir lietuvių šiuolaikinio šokio programos „KlaipėDAnse“ dalis.

Ryšio galia

Komunikacija, ryšys su savimi ir kitu, buvimas bendruomenės dalimi – kita festivalio pristatomuose kūriniuose dominuojanti tema.

Klaipėdoje ir Palangoje festivalis pristatys Izraelio šokio kūrėjų Yossi’o Bergo ir Odedo Grafo šokio ir muzikos spektaklį „When Love Walked In“. Kūrinio pagrindas ir įkvėpimas – atotrūkis tarp to, kaip meilė pristatoma kultūroje, ir to, kaip ją iš tiesų išgyvena žmonės. Šokio kritikė Gili Izakovich spektaklį apibūdino kaip „geriausią vakarėlį mieste“, „intymų šokio spektaklį, kuris virsta jaudinančiu miuziklu“ („Jerusalem Post“), o Idit Suslik pripažino, kad tai „griebiantis už širdies kūrinys“ („The Contemporary Eye“).

Realybės ir virtualumo santykis skleisis šiuolaikinio cirko, videomeno, šokio ir fizinio teatro spektaklio tarptautinėje premjeroje „Perto“ (Suomija, Brazilija). Joje režisierius Luisas Sartori do Vale su komanda tyrinėja, kaip technologijos veikia mūsų santykius ir kaip skirtingi bendravimo būdai gali susipinti ir sąveikauti.

Paslaptingą trauką ir mįslingą ryšį su akmenimis atskleis spektaklio „Stone-Face-Book“ (Danija, Lenkija) išankstinė premjera Klaipėdoje, Kretingoje ir Palangoje. Kūrinį pristatys ir pokalbiui po spektaklio kvies šokio teatras „Granhoj Dans“. Nomadiška dvasia alsuos ir estų šokio spektaklis „Olmeulmad: Sanctum textum“, kuris bus parodytas Klaipėdoje ir Kretingoje. Jame veikia keturi šokėjai, vedantys į meditatyvią kūno piligriminę kelionę.

Festivalio programoje – du jaunojo choreografo Luko Karvelio darbai: šokio monospektaklis „Blank Spots“ ir Šeiko šokio teatrui kurta miniatiūra. Juose susipina asmeninio ir kolektyvinio identiteto ryšiai, apmąstymai apie jauno žmogaus santykį su laisve ir ką reiškia būti lietuviu pasaulyje, būti lietuviu, savyje talpinant ištisą pasaulį.

Į prigimtinį ritualo poreikį dėmesį atkreips performatyvus įvykis „Analizuojant žvėrį“. Čia, kaip būdinga ritualui, laiko linijinė tėkmė neegzistuoja. Susikoncentruojama į būseną, o visa kita skrieja aplink, tarsi būnant viesulo centre, kur sklando ramybė, tačiau aplink žemė maišosi su dangumi.

Panašią belaikiškumo būseną spalio 1-ąją sukels ir festivalio uždarymo spektaklis „Flesh“, sukurtas prancūzų režisieriaus Francko Vigroux ir trupės „Cie d’Autres Cordes“. Publikai jis taps siurrealia avarijos patirtimi. Audiovizualinėje elektroninėje operoje susipins asmeninė autoavarijos patirtis ir anglų rašytojo J.G.Ballardo literatūrinis pasaulis. Šoko momentą, proto nuo kūno atsiskyrimą įkūnijantis spektaklis išsiskiria iki stuburo veriančiu, stulbinamai paveikiu vaizdo, garso ir šokio deriniu. Šį „Plartformos“ spektaklį tiesiog būtina pamatyti. Vėliau jis keliaus į festivalį „Sirenos“ Vilniuje.

Paskaitos ir seminarai

Festivalio programoje nepamiršti žinių ir naujų įgūdžių ištroškę šokio kritikai, kurių protus kutens dramaturgės ir kritikės Silvijos Čižaitės-Rudokienės vedamas seminaras „Šokis kompiuterio klavišais. Jame dalyviai diskutuos apie tai, kas yra šokio kritika ir kaip ruošiasi kritikai, kokios galimos skirtingos teksto prieigos prie judesio, kodėl šokio kritikai Lietuvoje tampa šokio dramaturgais ir dar daugiau, o praktinę seminaro dalį užbaigs kolegiali recenzija.

Festivalio publika kviečiama į viešas paskaitas, kurias skaitys dr. Kastytis Rudokas. Paskaitos „Kultūra kaip globalių pokyčių Big Bang’as“ klausytojai aiškinsis, kokios permainų giluminės priežastys ir kur slypi kuriantysis kultūros pradas – sprogimas. O apsilankiusieji paskaitoje „Koks bus miestas po 2070 metų. Žmonijos evoliucijos“ galės mėginti atsakyti į klausimą, ar žmonija kaip kultūrinė rūšis gali ne tik keistis, bet ir evoliucionuoti, pasidaryti esmingai kitokia – išsipildžiusia, ką tai reiškia ir ar iš viso įmanomas žmogiškojo teleos’o pasiekimas.

Tarptautinio menų festivalio „Plartforma“ misija – bendrame kūrybiniame vyksme suvienyti skirtingų regionų ir valstybių meninę patirtį bei kūrėjų kūrybinį potencialą. Festivalyje pristatomi šiuolaikinio šokio ir teatro, multimedija projektų, performanso, naujojo cirko ir vizualaus meno kūrėjai bei jų grupės. Tai vienintelis interdisciplinaraus pobūdžio festivalis Klaipėdoje ir Vakarų Lietuvoje, be kultūrinės, vykdantis ir edukacinę funkciją – supažindina ir ugdo publiką, kaip suprasti ir vertinti šiuolaikinę meno raišką.

Nuo 2011 m. „Plartformai“ suteiktas Klaipėdos miesto reprezentacinio festivalio statusas, 2015 m. ji apdovanota Europos festivalių asociacijos ženklu „Europe for Festivals / Festivals for Europe“, o nuo 2019 m. įtraukta į strateginių Lietuvos festivalių sąrašą.

Festivalį organizuoja menininkų grupė „Žuvies akis“. Festivalį remia Lietuvos kultūros taryba, Klaipėdos miesto savivaldybė, Prancūzų institutas Lietuvoje ir Goethe’s institutas.

Į festivalio renginius bus galima patekti tik su „Galimybių pasu“ (išskyrus renginius lauke). Bilietus į mokamus festivalio renginius platina www.bilietai.lt.

Jau daugelį metų pagrindinėje festivalio programoje pristatomus įvairiausių žanrų kūrinius jungianti koncepcija sietina su paribio zonos geografinėmis ir metafizinėmis interpretacijomis. Šiemet, kaip ir kasmet, vienu iš pagrindinių šio festivalio bruožų išlieka drąsa keistis ir nuolatinis atsinaujinimas.

Todėl galima drąsiai teigti, kad „Plartforma“ uostamiesčio kultūrinę sceną kasmet papildo naujais šiuolaikinių menų atspindžiais, meta naujų iššūkių publikai ir užbrėžia naujus horizontus kūrėjams. Gal todėl per pastaruosius ketverius metus festivalis jau du kartus buvo apdovanotas Europos festivalių asociacijos ženklu „Europe for Festivals / Festivals for Europe“. Tad tikrai rekomenduojama ne tik uostamiesčio, bet ir kitų miestų gyventojams pasidomėti šio renginio programa ir bent savaitgalį užsukti į Klaipėdą.

Must see

Festivalį su trenksmu pradės šokio trupė iš Izraelio – „Vertigo“ su neseniai „Oskarui“ šokio pasaulyje prilyginamam „Bessie Award“ nominuotu spektakliu „Vienas. Vienas & Vienas“. Pasak festivalio vadovės Godos Giedraitytės, tai „viena iš tų trupių, kurių spektaklius žiūrint kūnu bėgioja šiurpuliukai“.

Beveik tris dešimtmečius skaičiuojanti šokio trupė „Vertigo“ iš Izraelio pasižymi unikaliu ir įkvepiančiu kūrybiškumu, šokį laiko gyvenimo būdu, galinčiu prisidėti prie pokyčių ar įkvėpti socialinio ir aplinkosauginio sąmoningumo. Klaipėdoje pristatomas dinamiškas vienos iš šios trupės įkūrėjų, choreografės Noa Wertheim šokio spektaklis pasakoja apie vidinį žmogaus norą būti visaverčiam ir visapusiškam bei tam nuolat trukdančią būties realijų fragmentuotą realybę. Nagrinėjant ir vidinį, ir išorinį pasaulius, spektaklyje tuo pat metu plėtojamas metaforinis ryšys tarp toli ir arti, tarp savęs ir kito. Taigi dešimties šokėjų ansamblio atliekamas spektaklis kalba apie vienybės siekį ir skatina džiaugsmo, atgailos ir susitelkimo jausmus.

Scenos menų trupė „Recoil Performance Group“ iš Danijos ir jam vadovaujanti choreografė Tina Tarpgaard – viena iš nedaugelio Danijos menininkų, kurianti biomeną. Net tris dienas KKKC Parodų rūmuose bus galima aplankyti performansą-instaliaciją „Mass–Bloom Explorations“. Čia įkurdintame skaidriame plastikiniame kupole kartu su tūkstančiais didžiųjų milčių lervų tas tris dienas gyvens šokėja Hilde I. Sandvold. Pasirodo, amžinai alkanos milčių lervos noriai minta putplasčiu, tad šio pasirodymo scenografiją sudaro balto putplasčio detalės, kurios, be to, simbolizuoja išteklių švaistymo mentalitetą. Taigi šioje instaliacijoje tarp gyvybės rūšių kuriasi naujos simbiozės galimybės.

Performanso metu atlikėja, vizualiai keisdama savo kūną, odą ir balsą, stengiasi vystytis kartu su kita gyvybės rūšimi, potencialiai turinčia geresnes perspektyvas išlikti nei ji pati, mat organizmas, galintis išgyventi misdamas plastiku, gali ženklinti naujos gyvybės rūšies Žemėje suklestėjimo pradžią. „Mass–Bloom Explorations“ atskleidžia trapią žmogaus ir kitos gyvybės rūšies sąveikos pusiausvyrą ir biologinį nykimo procesą. Lankytojai kviečiami tyrinėti ir bendrauti su instaliacijos dalyviais, ateiti ir išeiti, kada tik panorės. Jie taip pat kviečiami į kupolą artimiau susitikti su Hilde ir lervomis.

Organizatorių nuotr.

Taip pat iš Danijos į Klaipėdą jau trečią kartą atvyksta ir šokio teatras „Granhøj Dans“. Prieš kelerius metus taip pat „Plartformos“ programoje buvo galima išvysti šokio spektaklį „Vyrai ir Mahleris“, o šiemet Šeiko šokio teatre įvyko trupės įkūrėjo ir vadovo, choreografo Palle Granhøjaus sukurto spektaklio „Bolero“ premjera. P. Granhøjaus spektaklių paslaptis – autorinė obstrukcijos technika, per pastaruosius 30 metų pagimdžiusi 36 originalius kūrinius. Remdamasis anksčiau minėtu darbo metodu, choreografas transformuoja atlikėjų judesius, ribodamas jų veiksmus, atskleisdamas vidinius jų asmenybės sluoksnius ir taip išryškindamas žmogiškąją būtį. Šį kartą spektaklio tema – nuogumas, o pavadinimas – „Ieva ir Adomas“. Tai iš tiesų nuogas duetas, kuris nagrinėja virtualiojoje erdvėje paplitusią pornografiją ir realiame gyvenime demonstruojamą perdėtą drovumą. Tad spektaklis, kontrastuodamas su virtualybe, rodo tikrą nuogumą scenoje.

Užuot eksponavęs šokėjų plastiką ir choreografijos ypatybes, P. Granhøjus scenoje siekia atskleisti vyrus ir moteris tokius, kokie jie yra: tikrus, gyvus ir sudėtingus. Gal todėl P. Granhøjaus darbai jau pristatyti 49 pasaulio šalyse.

Na, ir išlaikant menų pusiausvyrą, vertėtų apsilankyti ir cirko pasirodyme. Prancūzų trupė „Le Cirque Plein d'Air“ į uostamiestį atveža cirko ir muzikos spektaklį „Baltringue“, kurį rodys greta Kultūros fabriko įkurtoje jurtoje. Spektaklio pavadinimas „Baltringue“ prancūzų kalba reiškia cirko palapinės montuotoją. Mažytėje jurtoje šiuolaikinėmis priemonėmis kuriamas mažytis, vaikystę primenantis cirkas, atskleidžiantis gyvenimo kelyje magiją. Nostalgiškoje atmosferoje artistai pasakoja apie savo istoriją ir kasdienybę. Ši gyvenimo karuselė palengva dėliojama iš fantastiškų cirko numerių. „Baltringue“ – tai laimės kupina atminties mugė, akrobatinis kabaretas, kviečiantis dar kartą paklajoti po vaikystės svajones, ir, visų svarbiausia, jomis gyventi.

Organizatorių nuotr.

O ką lietuviai?

Urbanistinio šokio trupė, Vilniaus miesto šokio teatras „Low Air“ festivalyje pristatys naujausią savo darbą – šokio spektaklį „Su(si)tikimas“. Spektaklyje, kurio atlikėjų veiksmus lydi gyvai atliekama muzika, nagrinėjamos ar, tiksliau, supinamos trys itin plačios temos: seksualinės tapatybės šiuolaikinėje visuomenėje analizė, raganų teismų Lietuvoje istorijos ir sektos veikimo skerspjūvis. Atskleidžiant žmonių bendruomenės manipuliacijos, valdžios, tikėjimo įtakos ir veikimo būdus publika skatinama suktis ratu, o jo centre vystomas vis kitas skausmingų temų aspektas. Netikėtą, tačiau puikų vaidmenį šiame spektaklyje sukūrė jaunas aktorius Gediminas Rimeika.

Belgijoje gyvenanti ir kurianti, tačiau neretai ir į Lietuvą užsukanti šokėja ir choreografė Vilma Pitrinaitė drauge su klaipėdiečių Šeiko šokio teatro šokėjais pristatys premjerą – šokio spektaklį „Ordredesordreordredesordre“. Šis spektaklis – choreografinis tyrimas, paremtas moksliniais atradimais biologinių sistemų srityje ir anglų dainininko, post-punk grupės „Joy Division“ lyderio Iano Curtiso, kurio epilepsijos priepuoliai galbūt buvo sąmoningai jo paties struktūruojami kaip energijos forma kūryboje ir mėgdžiojami scenoje, vidinis peizažas. Spektaklyje mėginama kelti šiuolaikinio žmogaus sąmoningumo klausimą ir svarstoma, kiek chaoso, atsitiktinumo, nežinomybės įsileidžiame į savo itin kontroliuojamą ir saugų gyvenimą?

Belgijoje ir Prancūzijoje cirko ir klounados mokslus krimtusi Marija Baranauskaitė – viena iš nedaugelio profesionalių šiuolaikinio cirko kūrėjų Lietuvoje. Apie klounados mokyklos įkūrimą Lietuvoje svajojanti M.Baranauskaitė šių metų „Plartformoje“ supažindins su savuoju „Sofos projektu“. Jis skirtas žmonėms ir nežmonėms, egzistuojantiems ir neegzistuojantiems žiūrovams.

Pasitelkiant į pagalbą judesį ir humorą, projektas tiria žmonių ir sofų tarpusavio santykius. Kaip mes, žmonės, esame susiję su sofomis? Ką iš šių santykių galime sužinoti apie save ir kitus (žmones ir nežmones)? Kokie mūsų gyvenimai? Ar žmonės gali atlikti pasirodymus sofoms? Kas pastūmėjo cirko artistę kurti spektaklius tokiai netikėtai publikai kaip sofos? Ogi pasaulyje plintantys performansai gyvūnams ar augalams. Nors apie tai, kad tokių kūrinių esama Lietuvoje, gal ir neteko girdėti, tačiau galime išvysti dar didesnį iššūkį atlikėjai – stebėti pasirodymą, skirtą baldams.

„Startuojant XI festivaliui, norom nenorom permąstai praėjusį dešimtmetį. Kas pasikeitė, kas išsaugota, kiek atrasta ir pažinta? – svarstė „Plartformos“ prodiuserė Goda Giedraitytė. – Per dešimtmetį pristatyta daugiau nei 150 šiuolaikinio šokio, fizinio teatro, naujojo cirko, tarpdisciplininių projektų iš 22 pasaulio šalių. Per tą laiką Klaipėdoje užgimė nauji festivaliai, užaugo nauja žiūrovų karta, nugriautas paskutinis festivalio renginius priglaudęs angaras buvusioje uosto teritorijoje. Natūralu, kad pokyčių verpetas verčia permąstyti ir festivalio formatą, nusibrėžti kito dešimtmečio gaires. Matyt, todėl ir šių metų festivalio tematine ašimi tapo tapatybės klausimai: hikikomori, translyčiai asmenys, moters statusas, aklųjų tamsos pasaulis – visa tai, kas tebėra neišmoktos pamokos, apie kurias kalbės Aleksandras Špilevojus festivalio atidarymo spektaklyje-koncerte. Svarbu, kad mes, kaip ir „Neišmoktų pamokų” veikėjai ne paskęstume kaltinimuose mokyklai ar mokiusiai kartai, bet permąstytume, kokių didelių vis dar turime savęs ir savo pasaulio pažinimo spragų.“

Atskirti

Jie yra atsiskyrę nuo „normalios visuomenės“, nuo būtinos nesėkmės kasdieninėje kovoje su „išoriniu pasauliu“. Įsismelkę į save, (ne)savanoriškai įkalinti savo butuose ir kambariuose, iš kurių jie neišeina mėnesį, metus, o kartais net ištisus dešimtmečius. Yra šimtai tūkstančių tokių žmonių. Japonijoje, Brazilijoje, Skandinavijoje, Čekijoje ir kitose pasaulio šalyse. Ar tai kartos krizė, ar šiuolaikinės visuomenės liga? Analizuoti ir pažinti hikikomori fenomeną pakvies spektaklio „Atskirti“ kūrybinė komanda kartu su vienu žinomiausių šių dienų Čekijos režisierių Viliamu Dočolomanský’iu.

Į atskirumo, baimės būti nepriimtu reiškinį savo premjeriniame kūrinyje „Aside“ skverbiasi ir jaunieji šokio kūrėjai Nielsas Claesas bei Gintarė Marija Ščavinskaitė. Menininkai, analizuodami translyčių asmenų bendruomenės situaciją, klausia, kas nutinka, jei esi nuošalyje – už visuomenės nustatytų skirstymo į vyrus ir moteris ribų? Paraleliai choreografė ir šokėja Ugnė Dievaitytė spektaklyje „Female“ kvestionuoja vis dar gajų stereotipinio požiūrio į moterį aspektą: „Sukuosi, kol pasimetu sukinyje, absurdiškame pasikartojimų sūkuryje, gyvenimo pasikartojime, kuris mane įveikia ir priverčia suklupti. Pasirodau raudona kaip kraujas, kaip cirko moteris su begalinio ilgio kojomis, dėvinti varginančius aukštakulnius, jausdamasi nepatogiai ir stereotipiškai.“

Gyvenimo tamsoje atskirtį, kartu ir grožį, kurio dažnas matantysis tiesiog nepastebi, susikoncentravęs į regos gebėjimą, kviečia atrasti pojūčių misterijos „Muzikos kalba tamsoje“ kūrėjai. Misterijos dalyviai klausosi žemės pulsavimo, patiria vandens gaivą, užuodžia ugnies kvapą, pajunta gaivų vėjo dvelksmą – ir taip plečia pasaulio suvokimą, griauna stereotipus ir keičia nuostatas. Pastebėti šalia esantį, atrasti tinkamą atstumą, kad būtų (taptų) artimesni, ragina ir jungtinė Latvijos bei Estijos kūrėjų komanda performanse „Connext“.

Tradicija+

Specialiai festivaliui netradicinėje erdvėje – XX a. pradžią menančio „Klaipėdos energijos“ pastate – keturi muzikos ir šiuolaikinio šokio kūrėjai pristatys konceptualią garso ir judesio meno programą „Energosound“. Industrinės, triukšminės garsų pulsacijos, ritminės struktūros, dramaturgiškai išdėliotos laike, elektroniniai instrumentai, sintezatoriai bei tiesiog vietoje rasti daiktai ir prietaisai kurs stilizuotą garsinį bei žmogaus judesio perskrostą elektrinės tapatumo paveikslą.

Tradicijos ir šiandienos jungtis, tapatybės ryšius su praeitimi analizuoja ir kiti festivalio kūrėjai. XV a. indų poeto Kabiro poezija ir interaktyvus šiuolaikinio pasaulio charakteris tapo Petro Lisausko ir Sauliaus Petreikio performanso „Audėjas“ leitmotyvais. O festivaliui bendradarbiaujant su Klaipėdos kultūrų komunikacijų centru, festivalio programoje pristatančiu trijų Lietuvos menininkų – Žygimanto Augustino, Irmos Leščinskaitės ir Tado Vincaičio parodas, publika bus panardinta į asmeninį kūrėjų santykį su savimi ir kūryba: per grafičių meną, keliasluoksnius vaizdinių klodus ir jų atspindžius technologijų erdvėje ir net bandydama įsikūnyti į karalių Žygimanto Augusto, Žygimanto Senojo bei jo žmonos Bonos Sforcos, poeto Kristijono Donelaičio atvaizdus...

Žvaigždynai

„Agonija – tai tarpinė būsena tarp to, kas miršta ir tuoj nebebus, ir to, kas gimsta, atsiranda, bet dar nėra“, – teigė choreografas Vytis Jankauskas, kuris kartu su šokio spektaklio kūrybine komanda kvestionuoja, ką reiškia būti žmogumi, ar tikrai žmogus yra tapatus sau, toks, kokį sukūrė gamta, lėmė prigimtis, o gal jis pašauktas kažkam daugiau, tam, kas dar neegzistuoja ir mes nežinome, kas ir kaip tai galėtų būti.

Tapatybės, santykių su kitais žmonėmis ir su pačiu savimi bei aplinka diskursus festivalyje vainikuos Auksiniu scenos kryžiumi už geriausią metų šokio darbą šiemet apdovanoti urbanistinio šokio teatro „Low Air“ kūrėjai ir jų vizualus šokio spektaklis „Žaidimas baigtas“. Lyg rimtai ir lyg kiek žaisdami, menininkai siūlo pasinerti į sapną, pažaisti su savo vaizduote ir nors kartą nebijoti pasilikti sapnuose, kurie, susipindami su subtiliais išgyvenimais, tampa neatsiejamu spektaklio vaizdo ir judesio elementu.

Pasinerti į kontempliacijos akimirką, nuvogtą iš beprotiško pasaulio šurmulio, į nakties ir žvaigždžių gelmę pakvies ir prancūzų kūrėjai spektaklyje „Žvaigždynai“. Pianisto Mareko Kastelniko gyvai atliekamos muzikos erdvėje žonglierius Colas Rouanet konstruos ir dekonstruos milžiniškus šviečiančių rutulių žvaigždynus, kurie suksis ir sklęs po Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčios kupolu.

Taigi „Plartforma“ pradeda naują dešimtmetį. Ir būtinai kartu su publika. Telieka pacituoti Julio Cortazaro mintį, tapusią „Low Air“ šokio spektaklio pagrindu – „juokas juokais, bet mes – nemirtingi”... ir pratęsti – „...tol, kol kuriame“. Todėl „Plartforma“ kviečia atrasti naują festivalio įvaizdį, naują datą, naujas erdves, kurių šiemet – net aštuonios, naujus žanrų ribas trinančius tarpdisciplininius projektus ir šiuolaikinei meno raiškai nuo pat pradžių ištikimą festivalį. Nuo pat pirmojo jį Klaipėdoje organizuoja čia susibūrusi menininkų grupė „Žuvies akis“. Šiemet „Plartforma“ yra programos „Klaipėda – Lietuvos kultūros sostinė 2017“ dalis. Bilietus į festivalio renginius platina „Bilietai.lt“.

Programa

Rugsėjo 14 d.

16 ir 19 val. – pojūčių misterija „Muzikos kalba tamsoje“ (rež. K.Žernytė) Klaipėdos piliavietės Rytinės kurtinos salėje (Pilies g. 4). 60 min.

19 val. – Menų spaustuvė pristato: spektaklis-koncertas „Neišmoktos pamokos“ (rež. A.Špilevojus) Klaipėdos muzikiniame teatre (Danės g. 19). 100 min.

Rugsėjo 15 d.

10 val. – U.Dievaitytės šiuolaikinio šokio seminaras „Kūniškas kūrybiškumas“ (Lietuva, Ispanija) Klaipėdos universiteto Menų akademijos Šokio katedros J.Gudavičiaus salėje (K.Donelaičio g. 4).*

18 val. – Ž.Augustino, T.Vincaičio ir I.Leščinskaitės parodų atidarymas Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2). Įėjimas nemokamas. Parodos veiks iki spalio 15 d.

21 val. – Prancūzų institutas Lietuvoje pristato: kompanijos „14:20” muzikos ir žongliravimo magijos spektaklis „Žvaigždynai“ (Prancūzija) Šventojo Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje (Savanorių g. 4). 30 min. Nemokamai.

22.22 val. – Premjera. Specialus festivalio projektas „Energosound“ (aut. K.Lučinskas, D.Bielkauskas, V.Rubežas, R.Butkus) akcinėje bendrovėje „Klaipėdos energija“ (Danės g. 8). 60 min. N8.

Rugsėjo 16 d.

10 val. – U.Dievaitytės šiuolaikinio šokio seminaras „Kūniškas kūrybiškumas“ (Lietuva, Ispanija) Klaipėdos universiteto Menų akademijos Šokio katedros J.Gudavičiaus salėje (K.Donelaičio g. 4).*

17 val. – performansas „Connext“ (aut. R.Ronja Pakalne (Latvija, Estija) ir L.Kvelstein (Estija) Klaipėdos dramos teatro Kamerinėje salėje (Teatro g. 2). 45 min.

18.30 val. – performansas „Audėjas“ (aut. P.Lisauskas ir S.Petreikis) Kultūros fabrike (Bangų g. 5A). 40 min.

19.30 val. – V.Jankausko šokio teatro šiuolaikinio šokio spektaklis „Agonija“ (choreogr. V.Jankauskas) Kultūros fabrike (Bangų g. 5A). 45 min.

21 val. – Prancūzų institutas Lietuvoje pristato: kompanijos „14:20” muzikos ir žongliravimo magijos spektaklis „Žvaigždynai“ (Prancūzija) Šventojo Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje (Savanorių g. 4). 30 min. Nemokamai.

Rugsėjo 17 d.

10 val. – U.Dievaitytės šiuolaikinio šokio seminaras „Kūniškas kūrybiškumas“ (Lietuva, Ispanija) Klaipėdos universiteto Menų akademijos Šokio katedros J.Gudavičiaus salėje (K.Donelaičio g. 4).*

18 val. – šiuolaikinio šokio vakaras. Premjera. Šokio spektaklis „Aside“ (choreogr. N.Claesas, G.M.Ščavinskaitė, Lietuva, Belgija) ir šokio spektaklis „Female“ (choreogr. U.Dievaitytė, Lietuva, Ispanija) Kultūros fabrike (Bangų g. 5A). 70 min. N12.

20 val. – urbanistinio šokio teatro „Low Air“ vizualus šokio spektaklis „Žaidimas baigtas“ Klaipėdos dramos teatro Mažojoje salėje (Teatro g. 2). 55 min.

Rugsėjo 20 ir 21 d.

18 val. – tarptautinės teatro studijos „Farm in the Cave“ spektaklis „Atskirti“ (rež. V.Dočolomanský'is, Čekija) Klaipėdos dramos teatro Didžiojoje salėje (Teatro g. 2). 55 min.**

Organizatoriai pasilieka teisę keisti festivalio programą.

*Seminare kviečiami dalyvauti šokio specialybės studentai, profesionalūs šokėjai ir choreografai, daugiau nei trejų metų šokio patirtį turintys mėgėjai. Dalyvavimas nemokamas. Trukmė – trys dienos po tris valandas. Dėl riboto dalyvių skaičiaus būtina išankstinė registracija e. paštu: padidapifish@gmail.com. Tel. pasiteiravimui: 8 654 07 925.

**nėra kalbos barjero.

Renginiai mokami (jei nepažymėta kitaip). Bilietus platina „Bilietai.lt“. Bilietų bus galima įsigyti ir festivalio teritorijoje prieš renginius.

Kitą savaitę Klaipėdoje prasidės jubiliejinis – 10-asis tarptautinis menų festivalis „Plartforma“, šiemet vyksiantis rugpjūčio 11–14 ir 20–23 dienomis.

Krašte toks – vienintelis

„Šio festivalio misija – bendrame kūrybiniame vyksme suvienyti skirtingų regionų ir valstybių meninę patirtį bei kūrėjų kūrybinį potencialą. Čia pristatomi šiuolaikinio šokio ir teatro, muzikos ir dailės, multimedija projektų, performanso, naujojo cirko ir kino kūrėjai bei jų grupės. Tai – vienintelis interdisciplinaraus pobūdžio festivalis Klaipėdoje ir Vakarų Lietuvoje, be kultūrinės, vykdantis ir edukacinę funkciją – supažindinantis ir kviečiantis publiką atrasti šiuolaikinės meno raiškos stebuklą“, – sakė festivalio prodiuserė menotyrininkė Goda Giedraitytė.

Europos festivalių asociacija „Plartformai“ 2009 m.  įteikė „FestLabPass“, 2010 m. jis tapo meno ir festivalių tinklo „DNA: Development of New Art“, vienijančio Centrinės Europos kūrėjus, nariu. Nuo 2011 m. „Plartformai“ suteiktas Klaipėdos miesto reprezentacinio festivalio statusas, jis pripažintas geriausiu 2012 m. miesto kultūriniu įvykiu. Šiemet festivalis apdovanotas Europos festivalių asociacijos ženklu „Europe for Festivals / Festivals for Europe“.

„Plartforma“ vyksta buvusioje uosto teritorijoje miesto centre, prie Klaipėdos piliavietės. Šiemet dalis projektų bus pristatyti ir neseniai duris atvėrusiame Kultūros fabrike. Anot G.Giedraitytės, unikali urbanistinė ir istorinė aplinka kūrybiniams projektams suteikia netikėtų sprendimų galios, o žiūrovams – neišdildomą įspūdžių lauką.

Naujojo cirko miražai

Šiųmečiame festivalyje bus pristatyta 16 projektų iš Lietuvos, Norvegijos, Danijos, Suomijos, bendradarbiaujant su Prancūzų institutu Lietuvoje, bus nušviestas šiuolaikinės prancūzų kultūros laukas.

Jubiliejinio festivalio pradžioje rugpjūčio 11-osios ir 12-osios vakarais Klaipėdos senamiestyje nušvis naujojo cirko miražai. Unikalus trupės „Barolosolo“ iš Prancūzijos spektaklis „Sala O“ pakvies panirti į poetišką ir muzikalią gyvenimo mizansceną netikėtoje baseino erdvėje. Du klounai įžengia į šią netradicinę aikštelę, kur akrobatinis strypas tampa fleita, vanduo virsta būgnu, gitara ir bandža, bebaimiai žvelgia žemyn į sūkurį, o scena... pripildyta vandens. Kai vienas sušlampa kojas, kitas kopia aukštyn, norėdamas išvengti vandens. Spektaklis pripildytas isteriško kvailiojimo ir nuostabių poetinių scenų, o mažuosius ir jų tėvelius turėtų sužavėti juoku ir sąmoju. Nemokami šio cirko pasirodymai vyks Teatro aikštėje.

Ves spektaklis-ekskursija

Festivalio pradžioje publika kviečiama ir paklajoti po Klaipėdos senamiestį. Jungtinės Klaipėdos šokėjų pajėgos tokią galimybę suteiks keturis kartus, pristatydamos šokio ir garso spektaklį-ekskursiją po senosios Klaipėdos 7-ių bažnyčių vietas, keliant klausimą, – kas mes esame, kai pamirštame, ir kuo tampame, kai prisimename?

Tai naujas, netikėtas miesto potyris, kurio metu publika sužino, kur stovėjo pirmosios Klaipėdos bažnyčios, kaip jos atrodė, kokie žmonės gyveno Turgaus gatvėje ir ką jie galvojo. Šiandien, žvelgdami į Klaipėdos senamiesčio horizontą, bažnyčių bokštų neišvysime. Didingi orientyrai apie dvasinį senųjų Klaipėdos miestiečių gyvenimą dingę.

Spektaklio-ekskursijos metu žiūrovai per ausines girdi istorinio ir meninio teksto, muzikos bei garso kompozicijas, stebi šiuolaikinio šokio interpretacijas įvairiose miesto erdvėse, kartais patys atlieka tam tikrus judesius, ir tai jiems suteikia galimybę išgyventi bažnyčių ir žmonių istorijas asmeniškai bei praplėsti savąsias miesto suvokimo ribas.

Kinas ir paroda

O rugpjūčio 13-ąją neabejingus prancūziškam kinui festivalis ir Prancūzų institutas Lietuvoje kvies į Kultūros fabriką – režisierės Léa Fazer 2014 m. sukurta komedija „Maestro“, kurioje susiduria skirtingi –  literatūros ir miesto kultūros – pasauliai, prasidės prancūziškų filmų programa.

Pirmąją festivalio savaitę užbaigs rugpjūčio 14-ąją galerijoje „Si:said“ duris atversianti jauno skulptoriaus Vytauto Viržbicko kūrinių paroda „Tokia, iki banalumo, prasmė“.

„Plartformos“ festivalį organizuoja menininkų grupė „Žuvies akis“, didysis partneris –  Prancūzų institutas Lietuvoje. Festivalį remia Lietuvos kultūros taryba ir Klaipėdos miesto savivaldybė.