Parlamentarai pažymi, jog iš mokytojų bendruomenės ir viešosios erdvės kilo pasipiktinimas dėl kultūros pasui beveik dviem trečdaliais sumažintų lėšų – nuo 15 eurų vienam moksleiviui iki 6 eurų metams. Suprantama, kad moksleivių įtraukimas į kultūros renginius yra itin svarbus, tad kultūros pasas buvo sveikintina, savalaikė iniciatyva, tačiau iki tol ir taip nepakankamas krepšelis dar labiau sumažintas vietoj bandymų jį didinti. Parlamentarams kyla klausimas, kiek pajėgūs švietimo, mokslo ir sporto bei kultūros ministrai atstovauti savo ministerijų biudžetams bei apginti interesus skiriant finansavimą sėkmingai veikiantiems projektams.
„Deja, matome dar vieną sužlugdytą iniciatyvą. Susidaro vaizdas, kad veikia principas „tas ant to“ – vaiko pinigai padidinti 10 eurų, o kultūros paso – sumažinti 9 eurai. Reikalinga ir viena, ir kita, tačiau žmonės nenusipelno, kad jų lūkesčiai būtų nuvilti. Jei negali ištesėti – nežadėk. Šis, moksleiviams ir kultūrai skirto finansavimo sumažinimas yra tiesiog nepadorus, – teigė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė. – Stebina ir ministrų ramybė – jie nepakovojo už kultūros paso finansavimą biudžeto svarstymo stadijoje, nepanašu, kad ieškotų galimybių ir dabar“.
Deja, matome dar vieną sužlugdytą iniciatyvą. Susidaro vaizdas, kad veikia principas „tas ant to“ – vaiko pinigai padidinti 10 eurų, o kultūros paso – sumažinti 9 eurai.
Be to, švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Kornelija Tiesnenytė žiniasklaidoje sakė, kad finansų planavimas apsunkintas, nes stringa komunikacija tarp dviejų už projektą atsakingų ministerijų – Švietimo, mokslo ir sporto bei Kultūros, o ir mokyklos turėtų susimažinti apimtis ir leisti į kultūros renginius mažesnę dalį moksleivių.
„Susidaro paradoksali situacija, kai Kultūros ministerija, dar pernai skelbė ieškanti papildomų paslaugų tiekėjų, kurie prisidėtų prie kultūros paso įgyvendinimo, o Švietimo, mokslo ir sporto ministerija nuo šių metų sakosi mažinanti lėšas tiek, kad ši programa praktiškai tampa nebeįgyvendinama? Kodėl ministerijos nesugeba susitarti dėl savo projektų įgyvendinimo, o dėl to nukenčia šalies vaikai?”, – piktinosi V. Kernagis.
Seimo nariai kreipimesi ministrų klausia, kokiais būdais ketinama įgyvendinti finansinius įsipareigojimus mokyklų bendruomenėms ir užtikrinti, kad kultūros paso finansavimas nebūtų mažesnis nei 15 eurų moksleiviui per metus?
Domimasi, ar balsuodami už 2020 m. biudžeto projektą nematė, kad šiai iniciatyvai dramatiškai mažės finansavimas bei ar nemano, jog įgyvendinta mokesčių reforma prisidėjo prie šios situacijos, kai trūksta pinigų paslaugoms – šiuo atveju, moksleivių galimybei lankyti kultūros renginius?
Taip pat klausiama, kokius jie siūlytų būdus mokykloms atrinkit moksleivius, kurie iš jų turės galimybę apsilankyti kultūriniuose renginiuose/įstaigose.
Besiskundžiantys mokytojai teigia, kad jų niekas iš anksto neinformavo apie tokius biudžeto pasikeitimus, tad Seimo nariai R. Morkūnaitė-Mikulėnienė, V. Kernagis ir M. Adomėnas domisi, ar ministrai sutinka, kad trūksta komunikacijos su mokytojų bendruomene iš ministerijų?
