Seimas ketvirtadienį po pateikimo priėmė opozicijos ir valdančiųjų inicijuotas dvi Administracinių nusižengimų kodekso pataisas, kuriomis siūloma švelninti atsakomybę taršių automobilių savininkams. Pakeitimus apsvarsčius komitetuose, juos birželio 6-ąją svarstys Seimas.   

„Mūsų misija nuimti įtampas visuomenėje“, – pristatydama pataisas teigė Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė. 

„Turime atsitraukti nuo labai griežtos pozicijos“, – pridūrė ji.

Pataisomis taip pat siūloma ilgiau, pavyzdžiui, mėnesį pratęsti taršių automobilių techninę apžiūrą – dabar tam numatytos dvi paros. 

„Automobilio savininkas per protingą laiką, kurį nustatys Aplinkos ministerija, turės susitvarkyti savo transporto priemonę“, – teigė A. Gedvilienė.

Pasak jos, per porą parų neįmanoma taršaus automobilio susitvarkyti bei dar kartą nuvykti į techninę apžiūrą: „48 val. nėra patogus laikas susitvarkyti automobilį. Iki gegužės tas terminas bus peržiūrėtas.“

Automobilio savininkas per protingą laiką, kurį nustatys Aplinkos ministerija, turės susitvarkyti savo transporto priemonę.

 

A. Gedvilienės pataisomis už taršius automobilius siūlomos 100-300 eurų baudos gyventojams, o įmonėms – 300-500 eurų.

Tuo metu demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Algirdas Stončaitis siūlo pirmą kartą sustabdytų taršių automobilių savininkus tik įspėti, o vėliau bausti nuo 100 iki 500 eurų.

Pasak jo, 17-18 metų senumo automobiliais žmonės važinėja ne todėl, kad norėtų teršti aplinką: „Šita Lietuvos dalis, didžioji Lietuvos dalis, neįperka tų naujų automobilių“.  

„Laisvietis“ Vytautas Mitalas tikino, kad finansinė sankcija veiktų geriau negu bet koks įspėjimas. 

„Kietųjų dalelių tarša yra didelė problema ir švelninant reguliavimus darome meškos paslaugą tiems patiems žmonėms, nes paliekame juos taršoje, sirgti plaučių ir kitomis ligomis, ir būtent dėl to nereikia keisti Seimo priimto reguliavimo. Reikia būti bent milimetru žalesniems“,  – tvirtino jis.

Dujų išmetimus nuo sausio 1-osios keliuose gali tikrinti Aplinkos apsaugos departamento (AAD) pareigūnai, taip pat policijos ir Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) pareigūnai.

Vairuotojai privalo sustoti stabdomi uniformuoto pareigūno, o nepaklusus reikalavimui gresia nuo 850 iki 1,2 tūkst. eurų bauda. 

Signalas iš Briuselio

Populistu laikomo premjero Roberto Fico vadovaujama koalicija nori sušvelninti bausmes už korupciją, ekonominius nusikaltimus ir atsisakyti policijos informatorių apsaugos. Šios reformos, kurias sukritikavo ES ir šalies opozicija, apima sprendimą panaikinti specializuotą prokuroro biurą, skirtą aukšto lygio korupcijos ir organizuoto nusikalstamumo byloms nagrinėti.

„ES įstatymai nurodo, kad valstybė, kuri negarantuoja apsaugos nuo korupcijos, negali gauti finansavimo“, – komentuodama Bratislavos planus agentūrai AFP teigė už vertybes ir skaidrumą atsakinga komisarė Vera Jourova.

Ji taip pat perspėjo, kad, panaikinus specializuotą prokuroro biurą, rizikuojama nuošalyje palikti kai kurias bylas. V. Jourova paragino R. Fico Vyriausybę prieš priimant reformas surengti išsamias konsultacijas.

„Prokurorai turi būti nepriklausomi nuo politikos, nes jiems gali tekti tvarkytis su bylomis, kuriose figūruoja aukšto rango politikai“, – nurodė V. Jourova ir pridūrė, kad baudžiamojo persekiojimo sistema turi būti visiškai apolitiška.

Reakcija: R. Fico pasivijo nauja protestų banga. Po 2018 m. masinių demonstracijų jam teko palikti premjero postą. / T. Benedikoviciaus / AFP / „Scanpix“ nuotr.

Visuomenė nesutinka

Pastarosiomis savaitėmis prieš šias reformas, kurias R. Fico administracija nori priimti pagreitinta tvarka, protestuoja tūkstančiai žmonių. Opozicijos lyderis Michalas Simecka sako, kad jų tikslas yra apsaugoti R. Fico nuo baudžiamojo persekiojimo.

Tripartinei Vyriausybei vadovaujantis teisininkas R. Fico gruodį pareiškė, kad specialiojo prokuroro biuras yra nebepataisomas.

„Slovakijos teismų sistemoje nėra vietos šiai žmogaus teises pažeidinėjančiai institucijai“, – tvirtino R. Fico ir pridūrė, kad jos įgaliojimus turėtų perimti vyriausiojo prokuroro biuras.

Praėjusią savaitę politikas taip pat pareiškė parlamentui, kad jo Vyriausybė darys viską, kad šios prieštaringai vertinamos reformos būtų priimtos.

R. Fico partija „Smer-SD“ pernai rugsėjį laimėjo visuotinius rinkimus. Pergalė suteikė R. Fico ketvirtą kadenciją premjero poste. Jo ankstesnė kadencija baigėsi pirma laiko 2018 m., kai visoje šalyje vyko protestai po su politikais susijusių verslininkų nusikaltimus tyrusio žurnalisto Jano Kuciako ir jo sužadėtinės Martinos Kusnirovos nužudymo.

ES įstatymai nurodo, kad valstybė, kuri negarantuoja apsaugos nuo korupcijos, negali gauti finansavimo.

Skaidrumas ir atvirumas

Šios teismų reformos praėjusią savaitę buvo sukritikuotos Europos Parlamento (EP) rezoliucijoje. „Šie pokyčiai kelia grėsmę teisminių procesų vientisumui ir kenkia ES kovai su sukčiavimu“, – sakoma dokumente.

Slovakija gali prisijungti prie kaimyninių šalių Vengrijos ir Lenkijos ir prarasti ES finansavimą dėl nuogąstavimų, susijusių su teisinės valstybės principais.

„Kyla problemų, kai rinkimų laimėtojas stengiasi daryti kuo didesnę įtaką reikalams, kurių neturėtų paveikti Vyriausybės politika, kaip numato teisinės valstybės principai“, – sakė V. Jourova.

EP savo rezoliucijoje taip pat sukritikavo R. Fico planus restruktūrizuoti visuomeninę televiziją ir radijo įmonę RTVS, taip pat jo sprendimą ignoruoti keturias žiniasklaidos priemones, kurios kritikuoja jo veiksmus.

ES įstatymų leidėjai pareikalavo „nutraukti žodines atakas prieš žiniasklaidos atstovus, kurios praeityje prisidėjo prie aplinkos, kurioje buvo įvykdyti smurtiniai nusikaltimai, kaip J. Kuciako ir M. Kusnirovos nužudymai“.

V. Jourova pažymėjo, kad R. Fico sprendimas nuošalyje palikti kai kurias žiniasklaidos priemones yra „žiniasklaidos pliuralizmo pažeidimas“.

„Tai taip pat yra tam tikras signalas apie politinės arenos skaidrumą ir atvirumą ir jos pasiryžimą diskutuoti ir pateikti argumentų“, – pridūrė ji.

Sankcijos pritaikytos Lietuvoje esančiam ir A. Šeininui bei jo sutuoktinei priklausančiam nekilnojamajam turtui – daugiau nei 100 kv. metrų ploto butui Palangoje, kurio vertė, 2014 metų masinio vertinimo duomenimis, siekė beveik 60 tūkst. eurų. Anot FNTT, tikėtina, kad dabartinė vertė – ženkliai didesnė.

FNTT kreipėsi į Registrų centrą dėl tolimesnių veiksmų – surastas nekilnojamasis turtas buvo įšaldytas.

A. Šeininas yra dirbęs valstybinio Rusijos „Pirmojo kanalo“ Socialinių ir žurnalistinių programų direktorato vienu iš vadovų. Šiuo metu veda pokalbių laidą šioje televizijoje.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra įteikęs A. Šeininui padėką už jo darbą žiniasklaidoje.

Be A. Šeinino, Lietuvoje finansinės sankcijos, susijusios su Rusija, taikomos dviem juridiniams asmenims, kurie yra įtraukti į sankcijų sąrašą, ir aštuoniems juridiniams asmenims bei keturiems fiziniams asmenims, remiantis sąsajomis per nuosavybės teisę ar kontrolę.

FNTT primena, kad dėl Lietuvoje taikomų ES finansinių sankcijų, susijusių su Rusija, įšaldytų lėšų suma siekia daugiau nei 10,8 mln. eurų, beveik 3,4 mln. JAV dolerių (3,07 mln. eurų) ir per 645 tūkst. Rusijos rublių (apie 7 tūkst. eurų).

Lietuvoje taip pat taikomos finansinės sankcijos, susijusios su Baltarusija. Sankcijos yra taikomos keturiems juridiniams asmenims ir vienam fiziniam asmeniui. Bendra įšaldytų lėšų suma – daugiau nei 46 tūkst. eurų.

„Manau, kad čia yra teisingas sprendimas, nes tikrai manau, kad žmones piktina tai, jog, svarstant kartais ir svarbius klausimus, Seimo narių salėje tarsi nebūna tiek, kiek jų turėtų būti“, – žurnalistams Seime sakė I. Šimonytė.

„Žinoma, kartais tam būna labai aiškios priežastys, nes yra Vyriausybės nariai, yra komandiruotės, ypač COVID-19 laikinai pasitraukus. Tikrai nebus taip, kad visi Seimo nariai sėdės savo suoluose kaip kokioje mokykloje, bet manau, kad Seimo narys turi įvertinti savo darbą, kurį ateina dirbti. Ir kada yra plenariniai posėdžiai ir ypač komitetų posėdžiai, kur yra pagrindinis Seimo narių darbas, manau, kad galėtų būti „neigiama paskata“ posėdžius lankyti tvarkingai“, – teigė I. Šimonytė.

Seime svarstomame projekte dėl parlamentarų darbo sąlygų siūloma, kad Seimo nariui, be pateisinamos priežasties nedalyvavusiam iš anksto paskelbtame plenariniame, komiteto, komisijos posėdyje, darbo užmokestis būtų mažinamas 5 proc. už kiekvieną praleistą posėdį.

Įstatyme numatyta reglamentuoti Seimo narių darbo sąlygas, aprūpinimą būstu, darbo ir poilsio laiką, su parlamentine veikla susijusių išlaidų apmokėjimą, kūrybinę veiklą ir netgi kratos atlikimo tvarką.

2017-aisiais ministro pirmininko Viktoro Orbano nacionalistų vyriausybės iniciatyva priimtas įstatymas įpareigoja tam tikras nevyriausybines organizacijas, per metus iš užsienio gaunančias daugiau nei 24 tūkst. eurų paramos, užsiregistruoti „užsienio finansuojamomis organizacijomis“ ir viešai paskelbti savo donorus.

Anot kritikų, šis įstatymas yra nukreiptas prieš JAV milijardierių George'ą Sorosą (Džordžą Sorosą), 1984-aisiais įsteigusį Atviros visuomenės fondą (Open Society Foundation), kuris remia žmogaus teisių organizacijas, kritikuojančias V. Orbano politiką.

Vengrija savo ruožtu tvirtina, kad šis įstatymas reikalingas skaidrumui užtikrinti.

Liuksemburge įsikūręs Europos Teisingumo Teismas (ETT) pernai birželį nusprendė, kad taikomi suvaržymai pažeidžia kapitalo judėjimo laisvę ir asociacijų laisvę.

Ketvirtadienį išplatintame pareiškime EK nurodė išsiuntusi Vengrijai laišką su oficialiu įspėjimu, kad šalis nevykdo ETT nutarties.

Komisija pažymėjo, kad Vengrija nepanaikino įstatymo, ir davė šaliai du mėnesius atsakyti. Jei Budapeštas nereaguos, Europos Komisija gali siūlyti teismui imtis prieš Vengriją finansinių sankcijų.

Šis įstatymas yra vienas iš virtinės klausimų, dėl kurių smarkiai nesutaria Budapeštas ir Briuselis. Vengrija, be kita ko, kritikuojama dėl nuokrypio nuo teisinės valstybės principų ir griežto V. Orbano nusistatymo prieš imigraciją.

JAV sankcijos taip pat paskelbtos Čečėnijos saugumo pareigūnui Ajubui Katajevui dėl žmogaus teisių pažeidinėjimo stambiu mastu bei dar trims asmenims, siejamiems su korupcijos byla, kurią atskleidė rusų teisininkas Sergejus Magnitskis.

Čečėnijos Respublikos lyderis R. Kadyrovas yra atsakingas už žmonių dingimus, neteisėtas egzekucijas, kankinimus ir kitokius pažeidimus, įvykdytus prieš asmenis, norinčius atskleisti vyriausybės nusižengimus, sakoma Iždo departamento pranešime.

Nuo šiol ekonomines sankcijas pagal 2012-aisiais priimtą vadinamąjį Magnitskio įstatymą JAV taikys jau 49 asmenims.

„Ir toliau naudosime Magnitskio aktą agresyviai taikydamiesi į aiškius žmogaus teisių pažeidėjus Rusijoje, įskaitant asmenis, atsakingus už neteisėtas egzekucijas, kankinimą ir kitus niekingus veiksmus“, – sakė Iždo departamento Užsienio lėšų kontrolės biuro, užtikrinančio sankcijų įgyvendinimą, vadovas Johnas Smithas (Džonas Smitas).

Asmenims, kuriems taikomos šios sankcijos, gali būti uždrausta atvykti į Jungtines Valstijas ir naudotis JAV bankų sistema. Tokiu atveju šiems asmenims gali būti smarkiai suvaržytos galimybės vykdyti finansines operacijas visame pasaulyje.

S. Magnitskis mirė Maskvos kalėjime 2009-aisiais, būdamas 37 metų. Jis buvo įkalintas netrukus po to, kai pranešė apie įtariamą 230 mln. dolerių (197 mln. eurų) sukčiavimo schemą, kurią esą vykdė mokesčių ir teisėsaugos aukšto rango pareigūnai.

Šiuo įstatymu taip pat taikomasi į sunkiais žmogaus teisių pažeidimais kaltinamus asmenis, kerštaujančius žmonėms, siekiantiems atskleisti valdžios nusižengimus.

Vieno kalėjimo prižiūrėtojas A. Katajevas galimai prižiūrėjo homoseksualių čečėnų sulaikymą ir kankinimą „pirmoje 2017-ųjų pusėje“ ir padarė kitokių pažeidimų, nurodė JAV iždo departamentas.

Vašingtonas taip pat paskelbė sankcijas trims rusams: Aleksejui Šešenijai, kurio kompanija, Iždo departamento manymu, pasipelnė iš S. Magnitskio atskleistos sukčiavimo schemos, Julijai Majorovai bei Andrejui Pavlovui. Pastarieji asmenys atstovavo kompanijoms, kurios pelnėsi iš minėtos schemos.

Parlamentas antradienį priėmė pataisas, kad prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuoti pakeitimai dėl maksimalių sveikatos priežiūros teikimo paslaugų būtų nukelti iki 2019 metų sausio.

Prieš naująją tvarką sukilo medikų bendruomenė – gydytojai tvirtina ir taip dirbantys didžiuliu krūviu už mažą atlygį. Siūlymus nukelti sankcijas gydymo įstaigoms pateikė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ir Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Asta Kubilienė.

Sveikatos reikalų komitetas pažymi, kad gydymo įstaigos dar nėra pasirengusios įgyvendinti įstatymo nuostatų, visa apimtimi neveikia išankstinė pacientų registravimo sistema, neatliktas gydytojų darbo krūvių ir pacientui skiriamo laiko įvertinimas, nebaigta tvarkyti siuntimų pas specialistus tvarka, nesumažintas perteklinis pacientų siuntinėjimas dėl biurokratinių procesų.

Seimas priėmęs prezidentės pateiktas pataisas pernai birželį nustatė, kad susirgus staiga pirminė ambulatorinė sveikatos priežiūros paslauga turi būti suteikta ne vėliau kaip per 24 valandas, nesant ūmaus susirgimo – ne vėliau kaip per septynias kalendorines dienas. Gydytojas specialistas ligonį privalėtų priimti per 30 dienų, brangūs tyrimai turėtų būti atlikti taip pat ne vėliau kaip per mėnesį, o planinė operacija – per 60 dienų.

Teritorinė ligonių kasa, nustačiusi, kad pavėluota iki dešimt dienų, apmokėjimą turėtų mažinti 20 proc., praleidus terminą nuo 11 iki 20 dienų – 30 proc., o 21 ir daugiau dienų – 50 procentų.

Seimo antradienį priimtomis pataisomis taip pat nustatytas įstaigų skatinimo mechanizmas: įstaigos, kurios viršys sveikatos apsaugos ministro nustatytus siektinus rodiklius, turės apmokėjimo prioritetą prieš kitas įstaigas už viršsutartines asmens sveikatos priežiūros paslaugas.