„Apie ikiteisminį tyrimą atskirai nekalbėsiu, kalbant apie vidinį vertinimą, galvoju, kad per porą mėnesių tam tikrus atsakymus su pasiūlymais, galbūt teisėkūriniais, vidinių procedūrų pasiūlymais, tiek veiklos efektyvinimo, tiek resursų prasme, tiek per veiklos funkcionalumą, turėsime“, – trečiadienį Seime po uždaro Antikorupcijos komisijos posėdžio žurnalistams kalbėjo R. Kiškis.

„Į vertinimą žiūrime kompleksiškai, ir vienas iš siūlymų gali būti susijęs ir su finansiniu resursu“, – pabrėžė jis.

R. Kiškis aiškino atėjęs į komisijos posėdį tam, kad paaiškintų kokius veiksmus buvusio „BaltCap“ partnerio Šarūno Stepukonio istorijos kontekste atlieka FNTT.

„Mes atėjome paaiškinti, kokias procedūras, kokius vertinimus atliekame mes, FNTT, kokius vidinius procesus peržiūrime, tiek kas liečia kalbant apie pinigų plovimo prevenciją, tiek apie pačių ikiteisminių tyrimų efektyvumą, vertiname resursų klausimą ir t. t. Pasakiau ką atlieka tarnyba ir kada tikimės vertinimo“, – aiškino FNTT vadovas.

ELTA primena, buvęs „BaltCap Infrastructure Fund“ partneris Š. Stepukonis vasarį buvo sulaikytas Vilniuje. Jis įtariamas pasisavinęs apie 40 mln. eurų kapitalo fondo lėšų, bent dalį kurių galėjo pralošti kazino.

Mes atėjome paaiškinti, kokias procedūras, kokius vertinimus atliekame mes, FNTT, kokius vidinius procesus peržiūrime, tiek kas liečia kalbant apie pinigų plovimo prevenciją.

 

Vilniaus miesto apylinkės teismui patenkinus prokuratūros prašymą ir leidus įtariamajam Š. Stepukoniui užsegti apykoję, penktadienio popietę buvęs „BaltCap“ partneris paleistas į laisvę.

Tyrimą dėl Š. Stepukonio veiklos kontroliuoja Europos Prokuratūra, jį atlikti pavesta Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai (FNTT). Europos prokuroras Darius Karčinskas ketvirtadienį kreipėsi į teismą, prašydamas pratęsti Š. Stepukonio suėmimą dar mėnesiui.

Dėl Š. Stepukonio atliekami du ikiteisminiai tyrimai. Pirmajame jis įtariamas dėl maždaug 27 mln. eurų „BaltCap“ fondų lėšų pasisavinimo. Prokuratūros teigimu, daugiau nei 20 mln. eurų Š. Stepukonis galėjo pralošti. Tuo metu kita dalis pinigų galėjo būti prarasta rizikingose investicijose per platformą „Interactive Brokers“.

Antrasis ikiteisminis tyrimas atnaujintas pradėjus pirmąjį. Vilniaus apygardos prokuratūra dar 2022 metais buvo pradėjusi ikiteisminį tyrimą iš bendrovės „Paysera LT“ gavus informacijos apie į Š. Stepukonio sąskaitą iš Lenkijos įmonės pervestus 3,9 mln. eurų. Pasak prokuratūros, tada nustatyta, kad pinigai buvo pervesti vykdant akcijų pardavimo sandorį, tad tyrimas nutrauktas.

Š. Stepukonis įvairiais laikotarpiais vadovavo infrastruktūros fondo bendrovėms Lietuvoje ir buvo projektų bendrovių Lenkijoje valdybos pirmininkas. Juridinių asmenų registro duomenimis, Lietuvoje jis yra buvęs „BaltCap Infrastructure Fund“ bendrovių „Investicijų uostas“, „Knowledge investment“, „Moelta“, „Nullus“, „Safe community“, „Urban Revitalisation“, „Vėjo sesės 1“, „Venetus capital“, „Vilniaus daugiafunkcis kompleksas“ ir „Žvirgždaičių energija“ vadovu.

Tuo metu Lenkijos registre Š. Stepukonis nurodomas kaip buvęs bendrovių „Izim SP“, „Deuteros Izim Edu“, „EN Efficiency PL“, „Protos Izim Edu“ ir „Tritos Izim Edu“ valdybos pirmininkas. Kaip nurodoma „BaltCap“ tinklapyje, „Izim“ yra speciali portfelio įmonė, kurios tikslas – kelti pragyvenimo lygį Lenkijos miestuose atnaujinant viešąją infrastruktūrą.

Kaip vieną tokios rizikos pavyzdžių jis nurodė šių metų pabaigoje Lietuvoje veiklą pradėsiančią platformos „Vinted“ antrinę elektroninių pinigų įstaigą, kuri bus didžiausia finansų įstaiga pagal klientų skaičių – apie 60 milijonų. 

„Jų rizika yra mažesnė, kadangi pardavimai yra mažomis sumomis. Tačiau ir mažų sumų skaičius gali būti didelis“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete teigė A. Valeika.

„Verslas vystosi, bet kartu tai iššūkis mums“, – pridūrė jis. 

Pasak FNTT atstovo, pranešimų padaugės ir šių metų pabaigoje įsigaliojus virtualių valiutų keityklų bei depozitinių virtualių valiutų piniginių operatorių (VASP) Europos kripto turto rinkų reglamentui (MiCA). 

Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta pripažino, kad ne visas finansų sektorius brandus dėl rizikų vertinimo. 

FNTT vadovo Rolando Kiškio teigimu, kitos institucijos turėtų prisiimti daugiau atsakomybių, labiau efektyvinti veiklą įgyvendinant pinigų plovimo prevenciją.

„Mes (FNTT – BNS) neturime pajėgumų vienodai prižiūrėti, tikrinti ar vertinti kiekvieną įpareigotą (privalančią teikti informaciją teisėsaugai apie įtartinas operacijas – BNS) įmonę, kiekvieną sektorių. Taikomės ten, kur didžiausia rizika“, – komitete tvirtino jis.

A. Valeika pripažino nematantis „per didelio aktyvumo“ iš kitų institucijų ar įmonių siekiant užkardyti įtartinus sandorius.

„Reikia aktyvinti darbą – ir priežiūrai, ir verslui, kad po kažkokio laiko nebūtų vieno ar kito skausmingo įvykio. Mano prašymas – išgirsti, neieškoti išlygų“, – teigė FNTT atstovas, atsakydamas į M. Lingės klausimą, kaip pareigūnai vertina įmonių, kurios yra įpareigotos teikti teisėsaugai informaciją apie įtartinus sandorius, gebėjimus tinkamai įvertinti rizikas.

Komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė sako, kad 2022 metais tik 35 pranešimai gauti iš kitų sektorių – aktyviausi buvo notarai, tuo metu vartojimo kreditų ir lizingo įmonės, sutelktinio finansavimo ir tarpusavio skolinimo platformos, advokatai ir verslo įmonės nepateikė nė vieno pranešimo.

„Advokatai, asmenys, kurie verčiasi tauriųjų metalų, brangakmenių arba automobilių prekyba, auditoriai, nekilnojamojo turto agentai – nuliai nuliai nuliai. Ar ten objektyviai ir negali būti tokių situacijų ar atvejų, kad kiltų poreikis pranešinėti, ar gali rodyti spragas ar kad kompetencijos nėra išvystytos“, – komitete svarstė jis. 

FNTT pernai gavo 98,56 tūkst. pranešimų apie įtartinas pinigines operacijas ar sandorius, užpernai – 99,9 tūkst., o 2021-aisiais – beveik 46,4 tūkst. 

Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro direktorė Eglė Lukošienė pabrėžė, kad įstaigoje finansų sektoriaus atstovai kelia kompetencijas pinigų plovimo prevencijos srityje, dalyvauja mokymuose.

„Didžiąją dalį, apie 30 proc. sudaro bankinio sektoriaus darbuotojai, iš elektroninių pinigų mokėjimo įstaigų 25 proc. ir apie 10 proc. – kredito unijų. Tai rodo, kad tie, kurie pakankamai stiprūs, dar ir papildomai mokosi, o tie, kam trūksta, (žinių – BNS) jų yra vienetai“, – komitete teigė ji. 

Vyras kaltinamas mokesčių vengimu teikiant neteisingus duomenis apie pajamas.

Tyrimo duomenimis, uostamiesčio gyventojas 2019 metais po pelningo jam priklausiusių įmonės akcijų pardavimo sandorio, kurio vertė buvo 9 mln. eurų, siekė išvengti valstybei mokėtino gyventojų pajamų mokesčio (GPM). Įtariama, kad, deklaruodamas pajamas už 2019 metus, klaipėdietis Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) pateikė neteisingus duomenis.

Pareigūnai įtaria, kad vyras, siekdamas išvengti privalomo mokėti GPM, mokesčių deklaracijoje tyčia nenurodė, kad po akcijų pardavimo sandorio gavo 9 mln. eurų pajamų. Taip pat manoma, kad kaltinamasis į deklaraciją neįrašė ir privalomų mokėti mokesčių sumos, kuri, pareigūnų skaičiavimu, siekia daugiau nei 1,74 mln. eurų.

Prasidėjus ikiteisminiam tyrimui kaltinamasis suskubo taisyti minėtą deklaraciją. Patikslintoje deklaracijoje jis nurodė, kad gavo 9 mln. eurų pajamų, tačiau taip pat pridėjo, kad patyrė per 4,5 mln. eurų išlaidų. Įtariama, vyras tokiu būdu siekė perpus susimažinti mokėtiną GPM. Deklaracijoje klaipėdietis nurodė, kad jis valstybei privalo sumokėti beveik 900 tūkst. eurų GPM, nors, anot FNTT, kaip rodo duomenys, mokėtina GPM suma siekė 1,74 mln. eurų.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis sumokėjo beveik 850 tūkst. eurų nesumokėtų mokesčių, taip iš dalies atlygindamas valstybės biudžetui padarytą žalą. Tačiau, anot tarnybos, toks veiksmas neatleidžia asmens nuo baudžiamosios atsakomybės, todėl tyrimui vadovavęs Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras Arvydas Navickas surašė kaltinamąjį aktą ir bylą perdavė Klaipėdos apygardos teismui.

Už mokesčių vengimą valstybės institucijoms teikiant neteisingus duomenis apie pajamas, kai mokesčių suma viršija 750 MGL, griežčiausiai baudžiama laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.

Pasak teisėsaugos, ikiteisminis tyrimas pradėtas įtarus, kad Skuode veikianti individuali įmonė galimai nemoka mokesčių valstybei.

„Metalo laužą bei automobilių dalis supirkinėjusi įmonė nuo 2017 iki 2022 metų galimai gavo apie 600 tūkst. pajamų, tačiau pateiktose įmonės deklaracijose, įtariama, buvo nurodomos gerokai mažesnės pajamų sumos, nei buvo gauta iš tiesų. Skaičiuojama, kad taip veikiant į valstybės biudžetą galimai nebuvo sumokėta per 30 tūkst. eurų pelno mokesčio“, – nurodoma pranešime.

FNTT duomenimis, įmonės vadovas iš asmenų, norinčių gauti kompensacijas už taršios transporto priemonės sunaikinimą, supirkdavo transporto priemones bei išduodavo reikalingas pažymas apie transporto priemonės sunaikinimą. Tačiau, pardavęs metalo laužą, gautų pajamų galimai neįtraukdavo į įmonės teiktas deklaracijas.

Taip pat įtariama, kad vyras nevykdė prievolės užregistruoti įmonę kaip pridėtinės vertės mokesčio mokėtoją. Neužregistravus įmonės ir Valstybinei mokesčių inspekcijai neteikus deklaracijų, nebuvo sumokėta per 100 tūkst. eurų.

Tyrimą atliekantys pareigūnai taip pat užfiksavo ir nelegalaus darbo atvejį.

„Turimi duomenys leidžia teigti, kad įmonės vadovas neįformino darbo santykių su fiziniu asmeniu, kuris buvo samdomas pervežimo darbams atlikti. Įtariama, kad sutartas darbo užmokestis buvo mokamas grynaisiais pinigais, tačiau privalomi mokesčiai valstybei nebuvo mokami“, – teigiama pranešime.

Tyrimui vadovaujanti Klaipėdos apygardos prokuratūra laikinai apribojo įmonės vadovo nuosavybės teisę į turtą, jo vertė viršija 82 tūkst. eurų.

Vadovui pateikti įtarimai dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo.

Už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas iki ketverių metų.

Kaip skelbia FNTT, bendrovės vadovas apgaule kėsinosi užvaldyti daugiau kaip 88 tūkstančius eurų Europos Sąjungos ir Lietuvos paramos lėšų bei neteisėtai naudojosi kitomis jam nepriklausančiomis lengvatomis.

FNTT tyrėjai nustatė, kad žemės ūkio bendrovės direktorius valstybės įmonei „Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrui“ pateiktose paraiškose dėl paramos deklaravo daugiau kaip 620 ha žemės plotų, tačiau žemės ūkio veikla neužsiėmė ir net neturėjo žemės plotų valdymo teisės.

„Tyrimo metu išsiaiškinta ir tai, kad tarp deklaruotos žemės buvo miškų, pelkių ir net namų valdos žemių, išsibarsčiusių skirtingose toli viena nuo kito nutolusiuose vietovėse – Šalčininkų, Marijampolės, Tauragės, Šilutės, Raseinių, Kauno rajonuose. Jokios žemės ūkio technikos nei minėta bendrovė, nei pats direktorius neturėjo“, – teigia FNTT.

Pasak tarnybos, prisidengdamas neva vykdoma žemės ūkio veikla įtariamasis pasinaudojo lengvatiniu akcizo mokesčiu ir įsigijo daugiau nei 69 tūkst. litrų dažyto dyzelinio kuro ir taip išvengė apie 20 tūkst. eurų akcizo mokesčio.

Bendrovės direktoriui pareikšti įtarimai dėl sukčiavimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo, pasikėsinimo padaryti nusikalstamą veiką. Griežčiausia jam gresianti bausmė − laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.

Baudžiamąją  bylą nagrinės Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmai.