„Kalbant apie ekonominio ciklo situaciją, akivaizdu, kad ekonominė situacija arba ekonominis ciklas toliau yra pakilime. Jeigu žiūrėtume į namų ūkius, tai jų finansinė būklė gerėja. Be abejo, mes čia kalbame apie vidurkius. Be abejo, tarptautinė aplinka išlieka nestabili, tai veikia mūsų atvirą ekonomiką. Kalbant apie atlyginimų augimą, jis išlieka spartus. Tas tempas, tiesa, lėtėja, ir mūsų prognozė, kad jis lėtės, bet vis dėlto skaičiai yra įspūdingi. Pagrindiniai (augimo. - ELTA) varikliai yra atlyginimų pasikeitimai privačiame ir viešajame sektoriuje“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.
Vis dėlto jis pastebėjo, kad yra rizikų dėl disbalansų Šiaurės šalyse ir su tuo susijusių galimų korekcijų Lietuvoje bei rizika dėl netvaraus finansinio ciklo Lietuvoje susidarymo.
„Koncentracija Šiaurės šalių komercinių bankų yra išaugusi Lietuvoje, todėl natūralu, kad, jei vyksta disbalansai pagrindinių bankų rinkose, natūralu, kad tai paveikia ir kredito situaciją būtent Baltijos šalyse“, – akcentavo V. Vasiliauskas.
Tuo metu vidaus rizikos, pasak jo, susijusios su augančiu kreditu.
„Būsto paskolų augimas yra pakankamai žymus, todėl pasikeitus ekonominei situacijai tai galėtų paveikti namų ūkius ir jų galimybes grąžinti paskolas“, – sakė centrinio banko vadovas.
Kalbant apie kredito paskolų portfelį, pasak V. Vasiliausko, kreditų skaičius gyventojams per metus išaugo 9,1 proc., tačiau verslui sulėtėjo 0,6 proc.
„Priežastys kelios – skolinimasis iš kitų šaltinių yra išaugęs, padidėjęs įmonių tarpusavio skolinimasis ir didelių įmonių grupių skolinimasis rinkoje alternatyviai būdais, pavyzdžiui, obligacijų forma“, – pažymėjo LB valdybos pirmininkas.
Jis taip pat pastebėjo, kad banko paskolų palūkanų normos pakilo: įmonėms – 0,5 proc. punkto, būstui įsigyti – 0,3 proc. punkto.
„Bankai paskolų normų pakilimą argumentuoja anticiklinio kapitalo normos padidėjimu, savo finansavimosi pabrangimu, sakydami, kad Baltijos bankų sektorius nukentėjo nuo pinigų plovimo skandalų.
Mes norime pasakyti, kad anticiklinio kapitalo rezervas arba buferis yra skirtas ne rizikai valdyti, kreditui riboti, bet banko atsparumui stiprinti. Todėl anticiklinio kapitalo didinimas yra normalus dalykas, ir jis neturi sąlygoti palūkanų augimo“, – sakė V. Vasiliauskas.
Kalbėdamas apie bankų atsparumą dideliems šokams, V. Vasiliauskas pastebėjo, kad, atsižvelgiant į daugumą aspektų, jis yra geras, išskyrus rinkos koncentracijos rodiklį.
„Finansinis ciklas daugiau mažiau atitinka ekonomikos augimą, todėl mes nematome kažkokių grėsmių, bet vienas dalykas išsiskiria – tai koncentracija, priklausomybė nuo riboto skaičiaus paskolų rinkoje tik padidėja“, – sakė V. Vasiliauskas.
Kaip skelbia LB, Lietuvoje būsto sandorių vienam gyventojui pernai buvo sudaryta daugiausia nuo Nepriklausomybės atkūrimo. Kartu su paklausa didėja ir naujo būsto pasiūla: šiuo metu būstų pastatoma daugiau nei 2008 metais. Tačiau, LB teigimu, neparduotų butų skaičius riboja spartų būsto kainų kilimą, kuris siekia 7,4 proc. per metus.
Su paskola, kaip skelbia LB, šiuo metu įsigyjama apie 40 proc. būstų, o prieš dešimtmetį šis rodiklis siekė 70 proc.
LB taip pat atkreipia dėmesį, kad po palankaus laikotarpio statybos įmonių finansinė būklė ėmė prastėti, o netikėtai sumažėjęs NT rinkos aktyvumas galėtų ją dar pabloginti. Pernai, kaip nurodo LB, statybų veiklą vykdančioms įmonėms suteiktų neveiksnių paskolų dalis išaugo nuo 14,5 iki 17,2 proc. ir tarp visų pagrindinių Lietuvos ūkio šakų buvo didžiausia.
Per metus taip pat nuo 14,3 iki 15 proc. didėjo su finansiniais sunkumais susiduriančių įmonių dalis statybų sektoriuje, nors kituose sektoriuose ji tebemažėjo.
ELTA primena, kad antradienį LB padidino šių metų šalies ūkio augimo prognozę. Dabar LB numato, kad šiemet Lietuvos realusis bendrasis vidaus produktas (BVP) padidės 3,2 proc. (kovą prognozuota – 2,7 proc.). Kitų metų realiojo BVP augimo prognozė šiek tiek sumažinama nuo 2,6 proc. iki 2,5 proc., o vidutinės metinės infliacijos prognozė nekeičiama: šiemet ji turėtų siekti 2,4 proc.
