„Norime priminti, kad „Finolita“ pirmoji, vos identifikavusi abejotinus mokėjimus, apie tai informavo LB ir teisėsaugos institucijas. Nuo to laiko jau net 11 mėnesių maksimaliai skaidriai bendradarbiavo su Lietuvos banku ir teikė visą reikiamą informaciją.
„Finolita“ ne tik aktyviai bendradarbiavo su LB, parengė veiklos tobulinimo planą ir jį įgyvendino, savo iniciatyva nušalino įtarimų sulaukusius akcininkus nuo įmonės valdymo bei surado naują bendrovės pirkėją, kurį jau patikrino ir patvirtino Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija. Neabejotina, kad po tokio LB sprendimo sandoris negalės būti užbaigtas ir įmonės valdymas nebus perduotas į patikimų ir patikrintų akcininkų rankas.
LB sprendimą vertiname kaip blogą žinią kiekvienam finansų rinkos dalyviui – dabar siunčiamas signalas, kad bendradarbiavimas nėra tinkama strategija, kad klaidą labiau apsimoka slėpti nei bandyti ją atvirai išspręsti ir kad procesai, vykstantysff užsienio žiniasklaidos bei politinio spaudimo kontekste, nebūtinai bus objektyvūs“, – rašoma bendrovės pareiškime.
Vokietijos finansų rinkos priežiūros institucija praėjusių metų birželio mėn. pripažino, kad bendrovė „Wirecard“ susidūrė su veiklos sunkumais. Operatyviai nustatęs UAB „Finolita Unio“ ryšius su „Wirecard“ įmonėmis, Lietuvos bankas iš karto pradėjo vykdyti sustiprintą įmonės veiklos priežiūrą, o 2020 m. rudenį, po atliktos analizės, pradėjo neplaninį šios įstaigos veiklos tyrimą. Siekiant laikinai atsiriboti nuo pagrindinio akcininko Senjo Group Pte. Ltd. įtakos, didžioji dalis balsavimo teisių buvo perduotos nepriklausomai bendrovei „Valnetas“.
Lietuvos banko atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad UAB „Finolita Unio“ į pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos sritį žiūrėjo labai formaliai ir neatsakingai, nustatyta daug šiurkščių šios srities pažeidimų.
Tyrimo metu nustatyta, kad bendrovė nesilaikė pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimų: nevykdė pareigos vertinti klientų keliamą pinigų plovimo ir teroristų finansavimo riziką, aplaidžiai elgėsi nustatydama ir tikrindama klientų bei naudos gavėjų tapatybes, nesiaiškindavo juridinių asmenų veiklos pobūdžio, netinkamai vykdė kliento dalykinių santykių ir operacijų stebėseną bei reikalavimus, susijusius su tarptautinių finansinių sankcijų, ribojamųjų priemonių įgyvendinimu. Taip pat ji netinkamai stebėjo su bendrove susijusių asmenų atliekamas operacijas, neanalizavo šių asmenų vykdomų didelių sandorių pagrindo ir tikslo.
Atsižvelgęs į visas aplinkybes, Lietuvos bankas nusprendė atšaukti UAB „Finolita Unio“ licenciją.
Tai reiškia, kad bendrovė nebegalės teikti jokių finansinių paslaugų. Klientai, kurie laiko savo lėšas šioje bendrovėje esančiose sąskaitose, galės kreiptis į ją dėl pinigų pervedimo į klientų nurodytas asmenines sąskaitas bankuose ar kitose kredito, mokėjimo ar elektroninių pinigų įstaigose.
Lietuvos banko valdyba UAB „Finolita Unio“ 2015 m. rugsėjo pradžioje suteikė mokėjimo įstaigos licenciją.
2017 m. gegužės pradžioje Lietuvos banko Priežiūros tarnyba (dab. Lietuvos banko Finansų rinkos priežiūros tarnyba) neprieštaravo, kad Singapūro Senjo Group Pte. Ltd. įsigytų 100 proc. mokėjimo įstaigos UAB „Finolita Unio“ akcijų ir jų suteikiamų balsavimo teisių.
2019 m. vasario mėn. Lietuvos banko valdyba suteikė UAB „Finolita Unio“ elektroninių pinigų įstaigos licenciją ir bendrovės prašymu panaikino buvusią mokėjimo įstaigos licenciją.
2020 m. spalio mėn. Lietuvos banko Finansų rinkos priežiūros tarnyba neprieštaravo, kad UAB „Valnetas“ tiesiogiai įsigytų UAB „Finolita Unio“ balsavimo teisių dalį, viršijančią 50 proc. Tokiu sandoriu siekta, kad Senjo Group Pte. Ltd. kuo labiau nutoltų nuo įstaigos veiklos, kol bus rastas ilgalaikis sprendimas. Lietuvos bankas sprendimus dėl prieštaravimo ar neprieštaravimo siūlomiems įsigijimo sandoriams priima įvertinęs siūlomo sandorio ir įgijėjo atitiktį teisės aktų reikalavimams.
