„Odontologų rūmai neturi daugiau informacijos, negu jos buvo paskelbta šiandien žiniasklaidoje, dėlto kažką komentuoti plačiau apie tyrimus negalime. Mūsų požiūris yra vienareikšmiškas – rūmai visada pasisakė už skaidrią veiklą ir rūmai visada dirbo bei dirba prevenciškai“, – BNS sakė rūmų tarybos pirmininkė.

„Bendraujame su Valstybine mokesčių inspekcija, Ligonių kasa. Štai, pavyzdžiui, VMI pas mus nuolat dalyvauja susitikimuose su bendruomene, įvairiuose renginiuose skaito paskaitas, mes konsultuojamės neaiškiais klausimais su VMI, jie konsultuojasi su mumis“, – pridūrė ji.

Organizacijos vadovė taip pat teigė, kad priemonių prieš neskaidrią veiklą vykdančius odontologus rūmai negali imtis, kadangi administravimą vykdo Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai.

„Kadangi iš rūmų yra atimtos viešojo administravimo funkcijos kaip licencijavimas, tai mes esame praradę kažkokias poveikio, bausmės funkcijas, nes tai perduota Akreditavimo tarnybai, mes dirbame prevencinius darbus“, – teigė V. Brukienė.

FNTT trečiadienį pranešė atliekanti du ikiteisminius tyrimus, susijusius su odontologinių prekių naudojimu ir platinimu, taip pat kelių dešimčių odontologijos kabinetų veikla.

Mūsų požiūris yra vienareikšmiškas – rūmai visada pasisakė už skaidrią veiklą ir rūmai visada dirbo bei dirba prevenciškai.

„Dėl galimo neteisingų duomenų apie pajamas pateikimo tiriama dviejų įmonių, užsiimančių didmenine dantų implantų ir jų priedų prekyba, veikla. Viename iš tyrimų domimasi galimu dviejų asmenų neteisėtu praturtėjimu. Turimais duomenimis, viena iš įmonių galėjo nesumokėti per 370 tūkst. eurų mokesčių“, – informavo FNTT.

Jos teigimu, atliekant ikiteisminius tyrimus, kuriems vadovauja Klaipėdos apygardos prokuratūra, pastarosiomis savaitėmis visoje Lietuvoje buvo atlikta 50 kratų.

FNTT tvirtina, jog turima medžiaga leidžia įtarti, kad visoje Lietuvoje veikia odontologinių prekių, daugiausia dantų implantų, pardavėjų ir platintojų tinklas, galimai slepiantis pajamas bei mokesčius valstybei.

Įtariama, kad didmenine prekyba užsiimančios įmonės iš Europos Sąjungos (ES) arba trečiųjų šalių importuoja dantų implantus bei jų priedus, produkciją parduoda Lietuvoje, naudodamos kruopščiai sukurtas mokesčių vengimo schemas.

Anot teisėsaugos, dalis pardavimo pajamų gali būti apskaitomos pagal apgaulingą likučių forminimo schemą – susitarus su odontologijos kabinetais, forminami fiktyvūs prekių grąžinimai pardavėjui, nors iš tiesų implantai ir medžiagos jau būna panaudoti, likučiai nesutampa su įrašais apskaitos dokumentuose.

Atlikus kratas odontologijos kabinetuose įtarta, kad didelė dalis odontologijos kabinetų neveda medicinos priemonių apskaitos žurnalų, kurie privalomi pagal sveikatos apsaugos ministro įsakymą. Manoma, kad tokiu būdu mėginama nuslėpti vykdytos veiklos mastą.

V. Brukienė sako, kad jos vadovaujama organizacija apie tokias schemas ir kitus įtarimus iki šiol nėra girdėjusi.

„Mes kaip asociacija kažkokių papildomų žinių negauname nei iš FNTT, nei iš kitų struktūrų, nei tuo labiau iš bendruomenės, jeigu kalbame apie schemas, kurios galėjo būti daromos. Dar norėčiau atkreipti dėmesį, kad eina kalba ir apie prekiaujančias įmones, tad negalima sakyti, kad visas tyrimas susijęs tik su odontologijos klinikomis“, – sakė Odontologų rūmų vadovė.

„Iš tikrųjų labai apmaudu, kadangi nesąžiningų žmonių pasitaiko kiekviename sektoriuje be išimčių ir metamas didelis šešėlis ant visos bendruomenės, kur yra gausu sąžiningai dirbančių žmonių“, – pridūrė ji.

FNTT pareigūnai taip pat tikrina vienos iš įmonių direktoriaus asmenines pajamas įtariant, kad įsigytas turtas ir asmens išlaidos viršija oficialias pajamas. Neaiškumų dėl išlaidų ir oficialių pajamų nesutapimo kilo ir dėl dar vieno asmens, kuris galimai platina dantų implantus bei dirba skyriaus vedėju vienoje iš klinikų. Tiriamas galimas neteisėtas šių asmenų praturtėjimas.

Už mokesčių vengimą teikiant neteisingus duomenis apie pajamas, kai mokesčių suma viršija 750 MGL (30 tūkst. eurų , griežčiausiai baudžiama laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. Už nusikalstamu būdu gautą didelės vertės turtą griežčiausia gresianti bausmė – laisvės atėmimas iki šešerių metų.

FNTT teigimu, odontologijos sektoriuje naudojamos įtartinos mokesčių slėpimo schemos figūruoja ir kituose ikiteisminiuose tyrimuose, šis sektorius priskiriamas prie rizikingų sričių, kurioms FNTT pastaraisiais metais skiria daug dėmesio.

BNS žiniomis, įtarimų šiame tyrime sulaukė ir buvęs Seimo narys, „valstietis“ Viktoras Rinkevičius. Jis pats komentuoti teisėsaugos veiksmus atsisakė.

„Aš negaliu nieko nei patvirtinti, nei paneigti“, – pirmadienį BNS sakė V. Rinkevičius.

Pastarąją Seimo kadenciją Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijai pirmininkavęs politikas tvirtino nesijaučiantis padaręs nusikaltimą.

„Daugiau nieko negaliu pasakyti, aš nesu joks politinis veikėjas ir čia nenoriu per daug diskutuoti ta tema“, – teigė jis ir padėjo telefono ragelį.

Kaip pirmadienį pranešė tarnyba, tyrimo metu atliktos 24 kratos Biržuose ir Biržų rajone bei Vilniuje. Per jas paimti tyrimui reikšmingi dokumentai, kompiuteriai, buhalterinės apskaitos dokumentai, užrašai, grynieji pinigai ir kiti daiktai.

FNTT Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos pareigūnai tiria realiai nevykusių sandorių įtraukimą į apskaitą, netikrų žemės sklypų įsigijimo sandorius, dokumentų klastojimą siekiant išvengti susidariusios didelės vertės turtinės prievolės ir kitas, kaip įtariama, padarytas nusikalstamas veikas.

„Galimai padarytos žalos valstybei dydis dar nustatinėjamas. Laikinai apribota nuosavybės teisė turtui, kurio vertė siekia 1,2 mln. eurų“, – rašoma pranešime.

BNS savaitgalį skelbė, kad buvo atlikti dokumentų poėmiai atlikti bendrovėje „Žydruva“, kuriai vadovauja buvusio Seimo nario, „valstiečio“ Viktoro Rinkevičiaus žmona Birutė Rinkevičienė.

„Dokumentai patikrinti, paimti (...) Kiek supratau, yra kažkoks skundas, kuris dabar tiriamas“, – BNS šeštadienį sakė buvęs parlamentaras, taip pat patvirtinęs, kad turi šios įmonės akcijų.

V. Rinkevičius tvirtino, kad nebuvo sulaikytas apklausai FNTT pareigūnų.

V. Rinkevičius Seimo nariu buvo tris kadencijas – 2000–2004, 2004–2008 ir 2016–2020 metais. Šiuo metu jis teigė esantis ūkininkas.

Šeštadienį jis taip pat laikinai sustabdė savo narystę Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungoje.

Prieš kelerius metus FNTT kitame ikiteisminiame tyrime – dėl bandymo pasisavinti Europos Sąjungos ir Lietuvos biudžeto paramą – tarp beveik dešimties jame figūravusių įmonių tyrė ir su V. Rinkevičiumi siejamos bendrovės „Biržų žemtiekimas“ veiklą.

Portalo delfi.lt duomenimis, šioje įmonėje akcijų turėjo tiek pats V. Rinkevičius, tiek jo žmona ir sūnus, o buvęs politikas anksčiau kurį laiką buvo jos direktorius, ėjo ir generalinio direktoriaus bei valdybos pirmininko pareigas.

Naująjį ikiteisminį tyrimą kontroliuoja Panevėžio apygardos prokuratūra.

„Manau, kad taip. Tiek iš Vyriausybės, tiek iš Vyriausybei pavaldžių įstaigų, tiek iš privačių juridinių asmenų, privačių fizinių asmenų. Taip, tyrimas yra pakankamai platus ir kelios kryptys yra tiriamos, tai asmenų apklausiamų bus“, – po Seimo Antikorupcijos komisijos uždaro posėdžio teigė M. Jovaiša.

„Įtariamųjų skaičius visada gali keistis į vieną ar kitą pusę. Bet nuo paskutinių, viešai pateiktų, pranešimų spaudai (...) skaičius nepakito ir naujų įtariamųjų neatsirado“, – teigė jis.  

Paklaustas, ar specialiųjų liudytojų skaičius taip pat gali kisti, M. Jovaiša teigė, kad taip.

„Galimybė to fakto yra tokia pati, kaip ir įtariamųjų skaičiaus kitimas. Tie asmenys, kurie dabar turi tą statusą, tai nereiškia, kad jie būtinai turi tapti įtariamaisiais. Statusas gali keistis į kitą pusę ir jie gali tapti paprastais liudytojais“, – teigė jis.

Tie asmenys, kurie dabar turi tą statusą, tai nereiškia, kad jie būtinai turi tapti įtariamaisiais. Statusas gali keistis į kitą pusę ir jie gali tapti paprastais liudytojais.

M. Jovaiša atkreipė dėmesį, kad teisėsaugos institucijos atmeta visas insinuacijas, kad tyrimas yra politinis ir nukreiptas į artėjančius rinkimus. Pasak jo, tyrimas yra pradėtas gavus oficialų pranešimą iš vieno Lietuvoje veikiančių bankų.

„Tikrai nejaučiame politikų ar kitų asmenų kišimosi į ikiteisminį tyrimą. O komentarai viešoje erdvėje – ne pirmą ir ne paskutinį kartą. Ne pirma byla, kuomet yra paliečiami vieni ar kiti privatūs ar vieši asmenys, kurie yra komentuojami. Todėl ir keliamos vienų ar kitų asmenų tam tikros versijos apie galimą politinį atspalvį. Tyrimo kokybei ir greičiui tai įtakos neturi“, – sakė jis.

FNTT tyrime dėl greitųjų koronaviruso testų pirkimo buvo apklaustas Vyriausybės pirmasis vicekancleris Lukas Savickas, kuris gavo specialaus liudytojo statusą. Praėjusį trečiadienį žiniasklaida taip pat pranešė, kad kaip specialusis liudytojas buvo apklaustas ir premjero patarėjas sveikatos klausimais Jonas Kairys. Specialiojo liudytojo statusas reiškia, kad asmuo gali tapti įtariamuoju.

Šiame tyrime kaip liudininkas buvo apklaustas ir sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

LRT Tyrimų skyrius anksčiau yra skelbęs, kad sprendimą skubiai pradėti pirkimą kovo mėnesį davė L. Savickas. „Profarmai“ kovo mėnesį buvo pervesta 6,05 mln. eurų už 510 tūkst. greitųjų testų. Vieneto kaina – maždaug 12 eurų. Tuo metu, kaip skelbia LRT Tyrimų skyrius, tokius pačius testus iš kitos bendrovės pirkusi Krašto apsaugos ministerija už juos mokėjo kiek daugiau nei po 3 eurus.

Įtarimai pareikšti jau iš pareigų pasitraukusiai sveikatos apsaugos viceministrei Linai Jaruševičienei ir dar penkiems asmenims, tarp kurių – testus tiekusios įmonės „Profarma“ atstovai.

Premjeras Saulius Skvernelis antradienį atsakinėjo į Seimo narių klausimus dėl FNTT atliekamo tyrimo dėl greitųjų koronaviruso testų. Pasak Vyriausybės vadovo, opozicijos keliami klausimai yra priešrinkiminė politinė akcija ir, jo teigimu, negalima lyginti KAM ir Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos viešųjų pirkimų. S. Skvernelis taip pat tvirtino, kad žiniasklaida paviešino ikiteisminio tyrimo informaciją.

„Jų pozicija yra akivaizdi, tikriausiai ginsis iki paskutinio testo. Bet, man atrodo, kad reikia labai aiškiai suprasti, koks yra klausimas. Klausimas yra vienas: kodėl reikėjo pirkti testus už 4,5 euro, kai Krašto apsaugos ministerija iš jai pasiūliusios įmonės pirko tuos pačius testus už 1,5 euro. Į tą klausimą premjeras turi atsakyti“, – Seime žurnalistams teigė opozicijos lyderis Gabrielius Landsbergis.

„Tas klausimas egzistuoja, nuo jo pabėgti yra bemaž neįmanoma ir jis turės būti atsakytas vienaip ar kitaip. Ir kadangi FNNT atlieka savo tyrimą ir atsakinėja vieni pareigūnai, tai premjeras turi atsakyti kaip atsakomybę prisiimantis vyriausiasis tos Vyriausybės žmogus“, – pridūrė jis.

Opozicijos lyderis akcentuoja, kad iš to, kas jau yra žinoma viešoje erdvėje, yra akivaizdu, kad dalis už greituosius testus gautų pinigų atiteko privatiems asmenims už sandorį.

„Akivaizdu, kad kažkas buvo sumanęs iš mūsų bendros bėdos paprasčiausiai pasipelnyti, tai yra daug kuo panaši į auksinius šaukštus šita auksinė reagentų istorija, bet, kita vertus, ji ir ciniškesnė, nes visa tai buvo daroma mūsų sveikatos sąskaita. Matant, kad žmonių dėmesys yra kitur, tiesiog dalį tų pinigų, ko gero, susidėti į kišenę. Bet klausimų išvengti nepavyko“, – pabrėžė jis.

G. Landsbergis taip pat teigia, kad greitųjų testų pirkimo istorija į viešumą iškilo premjerui labai nepalankiu laiku.

Akivaizdu, kad kažkas buvo sumanęs iš mūsų bendros bėdos paprasčiausiai pasipelnyti, tai yra daug kuo panaši į auksinius šaukštus šita auksinė reagentų istorija.

„Matyt, visa rinkimų kampanija turėjo būti pastatyta ant didvyriškos laimėtojų pozicijos, o dabar mes matome, kad laimėjimas yra su korupcijos kvapu“, – sakė opozicijos lyderis.

Liberalų sąjūdžio narys Eugenijus Gentvilas teigia, kad jį stebina premjero Sauliaus Skvernelio iškeltas klausimas, kodėl FNTT tyrimas yra atliekamas tik dabar.

„Jie liežuvio nebetramdo, galvoja, kad jie yra valdžia, todėl viskas mums galima ir nurodinėsime ir teisėsaugai. Premjeras klausia, kodėl tik dabar tiriama, bet juk pirkimas įvyko ką tik – kovo 19, tyrimas pradėtas birželio mėnesį. Kodėl turėtų premjeras, kaip politikas, nurodinėti, kada turėtų tirti?“, – stebėjosi E. Gentvilas.

„Tai yra totalitarinė valdžia, kuri galvoja, kad viskas turi būti daroma su politikų žinia“, – pridūrė jis.

Savo ruožtu socialdemokratas Algirdas Sysas teigia manąs, kad jei greitųjų testų pirkimo byloje figūruotų ne „valstiečių“ ministras pirmininkas ir jo komanda, o kitos partijos, tai dabartiniai valdantieji tikrai aštriai kritikuotų ir reikalautų atsakymų.  Politikas teigia, kad Vyriausybė privalo pateikti atsakymus, kam buvo panaudoti 4,5 mln. Eurų.

Tai yra totalitarinė valdžia, kuri galvoja, kad viskas turi būti daroma su politikų žinia.

„Akivaizdu, kad išplauti 4,5 mln. eurų ir niekas negali pasakyti, kam jie atiteko. 300 tūkst. lyg žinome, už ką buvo sumokėta iš tų pinigų, o kur kiti pinigai? Dabar prisidengiant tuo bandoma lygintis su Slovakija ir su kitomis šalimis, kas už kiek pirko. Reikėtų aiškiai, tiksliai pasakyti, kur tie pinigai dingo“, – teigė jis.

FNTT atlieka tyrimą dėl 6 mln. eurų vertės greitųjų koronaviruso testų pirkimo. FNTT duomenimis, pirkimo sutartis sudaryta galimai klastojant dokumentus.

FNTT tyrime dėl greitųjų koronaviruso testų pirkimo buvo apklaustas Vyriausybės pirmasis vicekancleris Lukas Savickas. Jis gavo specialiojo liudytojo statusą. Pastarosios savaitės trečiadienį žiniasklaida taip pat pranešė, kad kaip specialusis liudytojas buvo apklaustas ir premjero patarėjas sveikatos klausimais Jonas Kairys. Specialiojo liudytojo statusas reiškia, kad asmuo gali tapti įtariamuoju.